Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

1) 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 40 MGL (2 000 eurų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė 38 MGL (1 900 eurų) bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. M., 2023 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.40 val., prie pastato, esančio Kėdainiuose, J. B. g. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo V. R. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „O. V. Station wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0141, patikros sertifikato numeris 1936755, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2,79 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis L. M. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alų. Išgėrė 6–7 butelius alaus, po to apie 17.40 val. važiavo pas draugą ar draugę, (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie du kartus patikrino alkotesteriu neblaivumą. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,79 prom. girtumas. Nurodė, kad įvykio metu vairavo sugyventinės V. R. vardu registruotą automobilį „O. V. Station wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad šiuo automobiliu jis važinėdavo į darbą, automobilis visą laiką stovėdavo prie jo garažo. Automobilis pirktas už sugyventinės pinigus. Automobilį pirko nebrangų, mokėjo už jį nuo 500 Eur iki 900 Eur, tiksliai nepamena, bet į darbą važinėti gero automobilio ir nereikia. Su sugyventine (duomenys neskelbtini) gyveno faktinėje šeimoje, ji gamindavo valgyti, abu pirkdavo maistą. Gyveno sugyventinės bute, kuriame padarytas kapitalinis remontas už jų abiejų lėšas. Sugyventinė yra (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla laikinai sustabdyta. Tikisi su sugyventine susitaikyti ir toliau kartu gyventi. Nurodė, kad apie 7 metus iš viso nevartojo alkoholio, tačiau po Naujųjų metų pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, įmonės veikla buvo užšaldyta, patyrė didelį stresą, todėl pradėjo vartoti alkoholį. Nurodė, kad jis gailisi padaręs minėtą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje yra kaltinamas analogiška veika. Nurodė, kad jis gali liautis pats vartoti alkoholį. Per savaitę išgeria gal vieną kartą, nes Vilniuje turi du objektus, kuriuos reikia pabaigti, todėl tenka susitikti su užsakovais, būna, kad reikia išgerti brendžio sudarius kokį susitarimą. (duomenys neskelbtini) važinėja traukiniu, būna, kad nuveža draugas. Žino, kad už nelegalų darbą yra numatytos didelės baudos, bet jis kaip ir nedirba. Nurodė, kad turi sveikatos problemų dėl trijų išvaržų, lankosi pas gydytojus, sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo. Nurodė, kad 2020-09-21 teismo skirtos baudos nesumokėjo dėl sunkios finansinės padėties. Su sugyventine buvo išvykę dirbti (duomenys neskelbtini), bet nieko ten nesigavo, todėl grįžo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad automobilį „O. V. Station wagon“ pirko gyvendami bendrai su sugyventine, automobiliu naudojosi jis sugyventinės leidimu. Automobilį rodos įsigijo šiemet, tikslios datos nepamena. Sugyventinė vairuotojo teisių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš liudytojo Rimanto Saudargo (policijos pareigūno) apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. jam dirbant kartu su tyrėja N. S. (duomenys neskelbtini), apie 17.43 val., patikrinimui sustabdė automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam priėjus prie automobilio vairuotojo, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, atrodė pasimetęs, į užduotus klausimus neatsakinėjo. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad nevartojo. Patikrinus automobilio vairuotojo blaivumą bekontakčiu alkotesteriu, jis parodė alkoholio vartojimą. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. M., (duomenys neskelbtini), kuriam atimta teisė vairuoti tokio tipo transporto priemones. L. M. alkotesteriu pirmu patikrinimu nustatytas 2,81 promilių girtumas, pakartotinai nustatytas 2,79 promilių girtumas. Automobilis „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-57).

Liudytoja V. R. parodė, kad L. M. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį (duomenys neskelbtini), tačiau jų pinigai nėra bendri, kiekvienas turi savo pinigus. Šių metų vasarą, tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti 2023 m. gegužės mėnesio pabaiga, L. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vairavimo neblaiviam. Po šio įvykio automobilis, kuriuo jis tą kartą važiavo, buvo konfiskuotas. Ji pati neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, automobiliu nevažinėja. Tačiau ji nuolat važinėja į (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos problemų, ji prašo žmonių, kad ją pavežtų. Todėl po to, kai prieš mėnesį iš L. buvo konfiskuotas automobilis, ji už savo pinigus nusipirko automobilį „O. V.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir prisiregistravo savo vardu, nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau ta mašina priklauso jai. Ji prašydavo žmonių, kad šiuo automobiliu ją pavežtų į klinikas esant reikalui. Apie tai, kad L. taip pat naudodavosi šiuo automobili ji žinojo, tačiau kiek jai yra žinoma, automobilį vairuodavo kažkoks jo pažįstamas, buvęs bendradarbis, tikslaus vardo ir pavardės nežino, bet tas vaikinukas vairuodavo automobilį. Nors ir žino, jog L. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet kadangi jis turėjo vairuotoją, ji neprieštaravo, kad naudojosi šiuo automobiliu. 2023 m. rugpjūčio 17 d., dienos metu, ji buvo išvykusi su reikalais, todėl apie tai, kad L. važiavo neblaivus su jai priklausančiu automobiliu ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų, atvykstant į apklausą, nes L. jai to nesakė. Automobilį ji pirko už 1000 eurų. Šiai dienai šį automobilį vertina 700 eurų (b. l. 58-63).

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tarnybiniame panešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d., 17.43 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdytas automobilis „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. M., (duomenys neskelbtini), kuriam atimta teisė vairuoti tokio tipo transporto priemonės ir jam 2023 m. rugpjūčio 17 d., 17.43 val., nustatytas 2,81 promilių girtumas, pakartotinai, 2023 m. rugpjūčio 17 d., 18.01 val., nustatytas 2,79 promilių girtumas. Automobilis „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-7, 11-14). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivaus transporto priemonės vairuotojo“ (b. l. 36-37).

Pradėto ikiteisminio tyrimo pažymoje nurodyta, kad nustatytas įtariamasis – L. M. (b. l. 8-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „O. V.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos paimtas. Įvykio vieta nefilmuojama, fotografuota (b. l. 15-17, 18-22).

Iš VĮ „Regitra“ ir POLIS duomenų bazės išrašų matyti, kad automobilio „O. V. Station wagon“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra V. R. (b. l. 23, 46).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d., 17.43 val., L. M. nustatytas 2,81 promilių girtumas, o antru pūtimu, 18.01 val., jam nustatytas 2,79 promilių girtumas (b. l. 38-39). Analogiški duomenys nurodyti ir neblaivumo nustatymo akte. Be to, jame nurodyta, kad buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 41).

Iš alkotesterio patikros sertifikato kopijos matyti, kad alkotesteris tinkamas naudojimui. Patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 8 d. (b. l. 40).

Automobilis „O. V.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo aprašytas (b. l. 42-43) ir perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 44, 45).

Iš vairuotojų registro išrašo kopijos matyti, kad L. M. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 47).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholio neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. turi neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, išvadų iš teistumo nepadarė. Baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 122-127, 118-120), nuo 1999 m. iki 2012 m. sausio 9 d. buvo registruotas (duomenys neskelbtini)Priklausomybės ligų registre; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Psichikos ligų registre nėra registruotas (b. l. 130). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – arešto bausmė, bausmė skiriama didesne nei sankcijos vidurkis.

Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nurodė, kad yra ligotas, teismui pažada nusikalstamų veikų nedaryti. Teismas mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalis, 5, 7 ir 10 punktus ir arešto bausmės vykdymą atidedant, teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi, nustatyti pareigas, įpareigojimus - kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi L. M. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, skiriama bausmė subendrintina su 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - bauda.

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teistas, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis yra teistas už analogišką veiką, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 4 metams. Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones atimta), šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016). Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „„O. V. Station wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sugyventinei V. R.. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, patvirtino kaltinamasis, kad su sugyventine iki įvykio kartu gyveno 13 metų, vedė bendrą ūkį, remontavo namus, pirko minėtą automobilį, gyveno iš abiejų gaunamų lėšų. Automobilį jam leido naudoti sugyventinė. Automobilis stovėdavo prie jo garažo. Automobilis buvo skirtas važinėti jam į darbą. Teismas nustatė, kad sugyventinė kartu gyvendama su kaltinamuoju be abejonės žinojo, kad sugyventinis neturi teisės vairuoti transporto priemonės (buvo teistas pagal BK 281¹ str.), tačiau automobilį įsigijo, (pati neturi teisės vairuoti transporto priemones), leido juo naudotis kaltinamajam. Vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, kartu gyvenantis ir santuokos neįregistravęs asmuo laikytinas kaltinamojo šeimos nariu. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti minėto automobilio konfiskavimą.

BK 72 str. numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 str. nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Viena tokių sąlygų, kad gali būti konfiskuojamas ir ne kaltininkui nuosavybes teise priklausantis turtas, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas, jeigu savininkas, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.) (kitos sąlygos šiuo atveju nėra aktualios).

Teismas atsižvelgia į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenim ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997-04-08 nutarimas). Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims. Kaip minėta, nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, negalima, nes tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, savininkas praranda galimybę tokį daiktą susigrąžinti natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokią nusikalstamą veiką padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas kaltininko atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (b. l.78-90), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paskirtą „O. V. Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti, įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo (b. l. 25-27).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 291 str., 297 str., 302-303 str. , teismas,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bei L. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 40 parų arešto ir 38 MGL (1 900 eurų) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 5 d. 5 p. 7 p. 10 p. ir arešto bausmės vykdymą atidėti šešių (6) mėnesių laikotarpiui, paskirti L. M. intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimus (pareigas) - bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose Probacijos tarnybai nurodytu adresu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti L. M. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturis) metus. Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. R. priklausantį automobilį „O. V. Station Wagon“, (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paskirtą „O. V. Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti, įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.