Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. 2021 m. kovo 18 d., apie 13.53 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos koridoriuje, konflikto metu, tyčia kumščiu du kartus sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), į kairįjį skruostą, tuo padarydamas kairio skruosto muštinę žaizdą, nosies sumušimą, kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, t. y. padarė nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. D. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje. Jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis V. G. pažįsta, nes jie mokosi toje pačioje mokykloje, tik skirtingose klasėse. Jis prieš tai su V. G. nebuvo susipykęs. 2021 m. kovo 18 d. apie 13.53 val., jis ėjo į savo klasę, nes tuo metu turėjo prasidėti pamoka. Jo klasėje buvo auklėtoja B. B.. Būdamas koridoriuje V. jo paklausė, ar yra jo mokytoja, jis jam atsakė, kad yra. Tuomet V. tyčia trenkė durimis, pataikė jam į nugarą, į dešinį petį, jis skausmo nepajuto. V. jam nieko nesakė, tik trenkė durimis. Jis supyko dėl jo tokio elgesio, todėl išėjo į koridorių aiškintis su V.. Jis V. pasakė, kad daugiau nelįstų prie jo. V. atsakė, kad vis tiek lįs. V. koridoriuje jam norėjo ranka suduoti, tačiau tai padaryti jam nepavyko. V. jį išprovokavo ir jis V. du kartus kumščiu trenkė į kairį skruostą. Praskėlė kairį skruostą. Matė, kaip V. bėgo kraujas iš skruosto. Atėjusi mokytoja B., bandė juos išskirti. Mokytojai išskyrus juos, V. nuėjo į tualetą, o jis nuėjo į klasę. Viskas įvyko mokyklos koridoriuje trečiame aukšte. Koridorius nėra filmuojamas. Kitų vaikų koridoriuje lyg nebuvo, neprisimena. Jis pripažįsta, kad V. trenkė į skruostą, kad jam sukėlė fizinį skausmą bei kad jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis V. atsiprašė prieš dvi savaites ir jis jam atleido. Dėl susitaikymo nekalbėjo, tik sakė, kad atleidžia. Jis dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi. Kaltu dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta. Yra neteistas, administracine tvarkas nebaustas. Pasižada atlyginti Kauno teritorinėms ligonių kasoms padarytą žalą, sumokės 65,33 Eur. Jis V. G. jokių pretenzijų neturi ir jokio pareiškimo nerašys (2 t., b. l. 62-65).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Šiais metais, mėnesio ir dienos neprisimena, po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jis ėjo į matematikos pamoką. Užlipo į trečią aukštą ir prie laiptinės pamatė stovintį L.. L. jį negražiai pavadino. Todėl jis nuėjo pas auklėtoją ir pasakė, kad L. jį negražiai pavadino. L. taip pat atėjo į tą pačią klasę ir išgirdo, kad jis auklėtojai tai pasakė. Jis supratęs, kad L. jį puls, išbėgo iš klasės. Tada L. šoko ant jo. Jis norėjo L. atstumti, jam nepavyko. Viskas vyko mokyklos koridoriuje. Atėjusi L. mokytoja, bandė L. raminti, tačiau nepavyko. Mokytoja bandė juos išskirti, buvo ištiesusi rankas. Tada mokytoja L. paleido ir L. kumščiu du kartus trenkė jam į veidą, pataikė į kairį skruostą. Iš kairio skruosto bėgo kraujas, todėl jis nuėjo į tualetą jo nusiplauti. L. jam į kairį skruostą pataikė du kartus, trečią kartą pataikė kumščiu į sieną. Jam skaudėjo ir skausmą vertintų 5 balais. Daugiau jam niekur nepataikė. Visa tai matė dar vienas berniukas D., kuris mokosi toje pačioje mokykloje. Jis paskambino savo sesei, kad yra sužeistas ir jai parodė žaizdą. Atvykus į mokyklą jo tėvams, jie važiavo į ligoninę. Jam susiuvo žaizdą. Tą pačią dieną jį išleido į namus gydytis. Jis išeidamas iš klasės trenkė duris, bet ar jis pataikė L., nežino. L. buvo užsimojęs kumščiu jam trenkti ir jis trenkė durimis pabėgdamas iš klasės. Tai matė jo mokytoja L. J.. Viskas toliau vyko koridoriuje. L. jį pavadino ,,gaidžiu“ dėl to ir įvyko visas konfliktas. Tarp jų konfliktas su L. buvo pirmas kartas, prieš tai nėra konfliktavę. Jis truputį verkė, jam skaudėjo skruostą. Jautė tuo metu fizinį skausmą. Jam skaudėjo dvi dienas. L. jo dar nėra atsiprašęs. Jam tėvai nesakė, ką kalbėti. Jį L. dar nusivijo iki tualeto, norėjo jam dar kartą trenkti, tačiau jis uždarė tualeto duris, jam nieko daugiau nedarė. Po įvykio jis mokykloje daugiau nebuvo, mokėsi nuotoliniu būdu (2 t., b. l. 17-20).

Nepilnamečio kaltinamojo atstovas pagal įstatymą G. D. parodė, kad L. D. yra jo sūnus. Jis gyvena kartu su sūnumi L. D. (duomenys neskelbtini). Sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų. 2021 m. kovo 18 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, iš socialinės darbuotojos sužinojo, kad mokykloje jo sūnus L. susimušė su jam nežinomu vaiku. Grįžus sūnui iš mokyklos jis pradėjo klausinėti, kas įvyko. Sūnus L. teigė, kad jį kitas berniukas išprovokavo ir jis jam kumščiu sudavė, kiek kartų – nesakė. Sakė, kad tas berniukas kraujavo. Daugiau sūnus L. nieko neaiškino. Toks įvykis pirmas, sūnus L. nėra iš tų berniukų, kuris muštųsi. Sūnui mokosi vidutiniškai. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), jam yra sutrikusi raida. Sūnus buvo registruotas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, tačiau jiems lankytis periodiškai nereikia. Žino, kad sūnus L. atsiprašė to berniuko, kuriam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atlygins padarytą žalą Kauno teritorinėms ligonių kasoms, bei prašo jo sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atiduodant jo atsakomybei, kadangi sūnus kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygins (2 t., b. l. 43-45).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą O. G. parodė, kad jo sūnus V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Gyvena jis su jais (duomenys neskelbtini), o į mokyklą (duomenys neskelbtini) važinėja kasdien autobusu. 2021 m. kovo 18 d. apie 14.00 val., jam būnant namuose, paskambino kažkas iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų ir pasakė, kad sūnus V. mokykloje buvo sumuštas. Tiksliau nieko nepaaiškino, tik sakė, kad buvo kažkoks konfliktas ir jam praskeltas antakis. Jis iškart atvyko į mokyklą, kur rado sūnų V. sužalotu skruostu. Mokyklos pedagogai nieko konkretaus jam nepaaiškino. Jis netrukus su vaiku išvyko į ligoninę. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur sūnui suteikė medicininę pagalbą. Jam buvo nustatytas nosies sumušimas, bei kairio skruosto žaizda. Po apžiūros juos išleido į namus, nurodė kitą dieną kreiptis pas šeimos gydytoją. Kiek jam pasakojo sūnus V., tai mokykloje priešpiet prie jo kabinėjosi keturi moksleiviai, konkrečiai kas tokie negali pasakyti, jį apstumdė, bet nesužalojo, o apie 13.30 val. vienas vaikinas jį sumušė. Kiek žino, viskas vyko mokyklos koridoriuje, kažkuri mokytoja viską matė ir įsikišo į konfliktą. Tas vaikinas sūnui trenkė kumščiais du smūgius į veidą ir taip jį sužalojo. Sūnų V. pristatyti pas teismo medicinos ekspertą neturi galimybės, prašo kūno sužalojimo sunkumą nustatyti pagal ligoninėje esančius medicininius dokumentus (1 t., b. l. 15; 2 t., b. l. 43-45).

Liudytoja B. B. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogė. L. D. yra jos auklėtinis ir mokosi socialinių įgūdžių ugdymo klasėje pirmais mokymo metais. L. D. nustatyta psichologinės pedagoginės tarnybos specialieji ugdymosi poreikiai: (duomenys neskelbtini). V. turėtų būti ta pati negalia. V. G. mokosi specialiojoje klasėje, jis nėra jos auklėtinis. 2021 m. kovo 18 d., apie 13.53 val., ji buvo klasėje, kai klasės duris pradarė V.. L. taip pat įėjo į klasę. L. dar neįėjus į klasę, V. stumtelėjo duris, kurios atsitrenkė į L.. Nežino, ar dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Išgirdo, kaip L. sakė ,,ko tu prie jos lendi?“, V. atsakė ,,ko tu čia pūtiesi, ką tu jai padarysi, tu jai nieko negali padaryti“. Dėl kažko tarp jų vyko apsižodžiavimas. Supratusi, kad gali tuoj kilti konfliktas, ji išėjo kartu į koridorių. Ji stovėjo tarp konfliktuojančių L. ir V. ištiestomis rankomis. Stengėsi juos nuraminti. V. liepė eiti į pamoką, tačiau į jos pastabas jis nesureagavo. Jai matant L. vieną kartą spontaniškai kumščiu, sudavė V. į veidą. Po smūgio V. susiėmė ranka už veido ir valė iš žaizdos bėgantį kraują, apie skausmą nekalbėjo. Ji L. liepė grįžti į klasę. Koridoriuje iš vaikų arčiausiai buvo D. V., kuris visa tai matė. Mokyklos koridorius nėra filmuojamas. Po šio smūgio V. veržėsi į klasę pas L., tačiau ji neleido. Ji jį įvedė į klasę. Ji V. norėjo suteikti medicininę pagalbą, bet jis pradėjo prašytis į tualetą. Ji išėjo kartu su juo, stebėdama, kad jis neturėtų kontakto su L.. V. tėvams paskambino klasės auklėtoja, kuri įvykio nematė. Atvykus V. tėvams, jie jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Po įvykio bendravo su D. ir jis jai sakė, kad V. pats kabinėjosi ir L. neišlaikė nervai. L. nėra impulsyvus, nekonfliktiškas, su aplinkiniais mandagus, ramaus būdo, pats į konfliktus nesivelia, stengiasi jų išvengti. V. jaučia, kuris yra silpnesnis, stengiasi suduoti kitiems vaikams į petį ir panašiai, provokuoja, erzina. Su V. ir jo tėvais buvo kalbėta apie jo elgesį. Ji, matydama kada L. sudavė V., į tai sureagavo ramiai, stengėsi numalšinti konfliktą, ji neišsigando, todėl šioje situacijoje ji nesijaučia nukentėjusioji. L. į klasę įėjo perbalęs, išsigandęs, apgailestavo dėl savo poelgio (2 t., b. l. 37-40).

Liudytojas D. V. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šiais metais, mėnesio nežino, buvo šilti orai, dienos taip pat neprisimena, mokykloje, pertraukos metu įvyko įvykis. V. G. ir L. D. jis pažįsta: mokosi toje pačioje mokykloje. Jis nežino dėl ko prasidėjo muštynės tarp V. ir L.. Jis tuo metu buvo mokyklos koridoriuje, trečiame aukšte. Jis matė, kad L. ėjo į klasę. V. prieš nosį L. uždarė klasės duris. Jis nežino, ar V. tai tyčia padarė. L. atidarė vėl duris ir pasakė V. kelis negražius žodžius, kurių neprisimena. Po to matė, kaip koridoriuje L. užsipuolė V.. Jis jų pokalbio negirdėjo. Jis nematė kaip L. trenkė V.. Todėl nežino, kur ir kiek kartų jis sudavė. Jis matė, kaip L. žodžiais puolė V., kaip trenkė jis nematė. Po to tik matė, kaip V. iš kairio skruosto bėgo kraujas ir jis ėjo link tualeto. Jis tuo tarpu ėjo ieškoti socialinės darbuotojos. V. ir L. bandė skirti mokytoja B., pavardės nežino. Dėl kokios priežasties jie susimušė, jis nežino. Jis tuo metu jautėsi gerai, normaliai, jis tik pergyveno dėl jų, kad mušasi mokykloje. Jis šioje situacijoje nėra nukentėjęs. Jis neišsigando. Jų muštynes nutraukė mokytoja. Apie įvykusias muštynes jis su V. ir L. nekalbėjo (2 t., b. l. 31-33).

2021 m. kovo 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-608849-21 ir jo priede – fotolentelė Nr. 1 užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), įvykio vieta trečio aukšto koridorius. Nurodytu adresu yra (duomenys neskelbtini) mokykla. Teritorija aplink mokykla neaptverta, priėjimas laisvas. Pagrindinis įėjimas į mokyklos pastatą yra iš pietinės pusės. Į vakarinį mokyklos korpusą yra atvira laiptinė pirmo aukšto gale. Iš laiptinės yra praėjimai į koridorius, kur yra mokymo klasės. Trečiame aukšte, koridoriaus gale yra mokymo klasės, kurių durys užrakintos. Koridoriuose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Pėdsakų panašių į kraujo ar kitokių pėdsakų būdingų grumtynėms, nėra (1 t., b. l. 27-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G95/2021(10) nurodyta, kad:

1. V. G. nustatyta kairio skruosto muštinė žaizda, nosies sumušimas, kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka ir pan.

2. Sužalojimai padaryti galimai medicinos dokumentuose nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasėkoje.

4. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai.

5. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t., b. l . 54).

Kauno teritorinės ligonių kasos 2021 m. gegužės 13 d. rašte Nr. I3-815 nurodyta, kad Žalų išieškojimo informacinės sistemos duomenimis, 65,33 eurų žala dėl V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, 2021 m. gegužės 12 d. visiškai atlyginta. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08310-21 pareikšto civilinio ieškinio Nr. 29400. Ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (1 t., b. l. 68-69).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-165/2021 nurodyta, kad:

1. Objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. D. buvo laikino psichinės veiklos sutrikimo ar kitokioje patologinėje būsenoje, negauta. Dėl jam konstatuoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

2. Šiuo metu L. D. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Jis nėra laikino psichinės veiklos sutrikimo ar kitokioje patologinėje būsenoje, šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

3. L. D. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

4. L. D. gali būti apklausiamas, duoti parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme.

5. L. D. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie galėjo turėti esminės įtakos jo elgesiui jam inkriminuojamos veikos padarymo metu (1 t., b. l. 106-112).

(duomenys neskelbtini) mokyklos 2021 m. kovo 24 d. rašte Nr. 1.7 - 21, dėl įtariamojo L. D. ir nukentėjusiojo V. G. charakteristikos, informuojama, kad:

1) L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mokyklą atvyko 2012 m. sausio 11 d. ir buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) specialiąją, klasę pagal (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos išvadą – (duomenys neskelbtini). Mokiniui nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Šiais mokslo metais L. mokosi socialinių įgūdžių ugdymo klasėje (pirmieji mokymo metai). Mokinys skaito neilgus tekstus, blogai suvokia jų turinį, daro daug rašybos klaidų, neblogai orientuojasi įvairiose socialinėse situacijose. Pamokose mokinys – drausmingas, tačiau nedėmesingas. Į pastabas reaguoja, stengiasi stropiai atlikti užduotis, reaguoja į suaugusiųjų pastabas ar draudimus. Nėra impulsyvus, geba kontroliuoti balso toną. Suklydęs pripažįsta savo kaltę, atsiprašo. Laikosi sutartų taisyklių. Konfliktuoti vengia, bet jautriai reaguoja į erzinimus, pasišaipymus. Tuo pasinaudoja kiti mokiniai, bandydami provokuoti, pašaipiai juokaudami, erzindami. L. vengia tokių situacijų, pagal galimybes iš jų pasišalina. Mokykloje L. teikiama logopedo, esant reikalui – socialinio pedagogo pagalba;

2) V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mokyklą atvyko 2018 m. rugsėjo 1 d. ir buvo priimtas i (duomenys neskelbtini) specialiąją klasę pagal (duomenys neskelbtini) Švietimo pagalbos tarnybos išvadą: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Berniukui nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Šiais mokslo metais V. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Jis sunkokai suvokia visumą, laiką ir seką; prasti planavimo, įvykių pasekmių numatymo gebėjimai. Mokiniui sunkiai sekasi paskirstyti dėmesį, jis stokoja pastabumo. Mokinį sunku motyvuoti pradėti darbą, tačiau įsijungęs į veiklą, užduotis stengiasi atlikti kuo geriau, nebijo prašyti pagalbos, pats padeda klasės draugams. Linkęs ginčytis ir atsikalbinėti, nuolat keikiasi. Sudrausminus, elgesys pasikeičia neilgam. V. konfliktuoja su klasės draugais, kitais mokiniais. Žino bendravimo taisykles, bet jų nesilaiko. Turi polinkį šaipytis iš kitų mokinių, juos žeminti, įžeisti. Praeidamas pro šalį, nevengia pastumti, patempti. Jeigu jaučia, kad kitas asmuo už jį yra silpnesnis, gali nuskriausti ir net sumušti. Gavęs suaugusiojo pastabą, nenoriai pripažįsta savo kaltę. Kai jau sutinka, kad pasielgė netinkamai, atsiprašo, tačiau išvadų nedaro ir sekančią dieną negatyvus elgesys kitų mokinių atžvilgiu vėl kartojasi. Stengiasi lygiuotis į vyresnius aukštesniųjų klasių mokinius, juos mėgdžioti, kartais ir ne visai tinkamais būdais. V. teikiama logopedo, socialinio pedagogo pagalba;

3) 2021 m. kovo 18 d. mokykloje įvyko konfliktas tarp minėtų mokinių. Konfliktą matė mokytoja B. B., kuri bandė išskirti mokinius. V. kumščiu buvo sužeistas veidas (žaizda po kaire akimi). Į mokyklą atvykę mokinio tėvai su sūnumi nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur buvo suteikta reikalinga pagalba. Mokykloje buvo užpildytas mokinio drausmės pažeidimo aktas, su abiem mokiniais kalbėjosi klasių vadovės ir socialinė pedagogė. Pasak L., konfliktą iššaukė V., o L. nepagalvojo, kad smūgis bus stiprus ir sužalos draugą. Patalpos, kuriose įvyko minėtas incidentas, nėra filmuojamos (1 t., b. l. 130-133).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi įpareigoti L. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (2 t., b. l. 79).

Teismas, skirdamas L. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog būdamas nepilnametis padarė nesunkų nusikaltimą, nedirba (2 t., b. l. 73), mokosi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 74), kaip nurodyta mokyklos charakteristikoje, jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, (duomenys neskelbtini), mokyklos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 130-133), neteistas (2 t., b. l. 69), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b. l. 71). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad jis atlygino padarytą žalą, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys duris pastumiant į kaltinamąjį (šią aplinkybė patvirtina kaltinamojo, liudytojų B. B., D. V. parodymai) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktai), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (BK 41 straipsniu, 61 straipsniu, 80 straipsniu, 91 straipsniu), daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

L. D. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 66-68) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. D. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam L. D. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.