Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-08-29 · Byla Nr. Iv-911-422/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Iv-911-422/2012Nutartis · 2012-08-29Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-29
Bylos Nr.
Iv-911-422/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00385-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Kęstutis Virketis
Administracinė byla Nr. I-911-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00385-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 59; 70.1; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovei Rasutei Kryževičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. B-ĮV-327 „Dėl pareigybių tvirtinimo ir panaikinimo, architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigybės aprašymo tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja skunde nurodė, jog Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. B-ĮP-887 ji tapo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja. Ginčijamo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. B-ĮV-327 2 punktu buvo panaikinta Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos pareigybė ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo (vyriausiojo architekto), karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 12 kategorijos pareigybė, vietoje šių dviejų pareigybių 1 punktu buvo patvirtinta Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo – vyriausiojo architekto, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos pareigybė. Nurodė, jog Įsakymas nepagrįstas ir neteisėtas. Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičių. Vilkaviškio savivaldybės struktūra nėra pakeista, Architektūros ir Urbanistikos skyrius išlikęs, darbo krūvis nesumažėjo, o tik padidėjo, pareiškėjos profesinė veikla buvo vertinama labai gerai, buvo sulaukta padėkų už gerą darbą iš gyventojų, pareiškėja nuolatos kėlė kvalifikaciją, nėra duomenų, jog struktūriniai pertvarkymai buvo būtini dėl lėšų trūkumo, todėl nebuvo objektyvaus būtinumo atlikti minėto skyriaus struktūrinius pertvarkymus. Jokiame teisės akte neįtvirtinta, jog Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas kartu gali eiti ir vyriausiojo architekto pareigas. Struktūra su dviem pareigybėm (skyriaus vedėjo ir skyriaus vedėjo pavaduotojo-vyriausiojo architekto) sėkmingai funkcionuoja kitose savivaldybėse. Pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, Architektūros ir Urbanistikos skyriaus pertvarkymai buvo sąlygoti ne objektyvių, bet subjektyvių priežasčių, susiję su pareiškėjos asmenybe, jos principingu požiūriu į darbą.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Architektūros ir urbanistikos skyriuje dviejų pareigybių panaikinimą (architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo ir architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo (vyriausiojo architekto) ir vietoje jų – vienos pareigybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto įsteigimą sąlygojo objektyvios priežastys. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje yra didelės darbų apimtys, skyriaus specialistų ir vadovo atliekami darbai svarbūs ir reikšmingi, tačiau savivaldybė eilę metu neturi pastovaus valstybės tarnautojo – savivaldybės vyriausiojo architekto, kuriam pagal kai kuriuos teisės aktus tik vieninteliam yra pavesta atlikti tam tikras funcijas, kurių kiti tarnautojai atlikti negali. Architektūros ir urbanistikos skyriuje vyriausiojo architekto dalines funkcijas ne kartą atliko skyriaus vedėja, nes vyriausiojo architekto pareigybė arba būdavo neužimta, arba priimtas į darbą vyriausiasis architektas sirgdavo ar atostogaudavo. Atstovė pažymėjo, jog visų vyriausiojo architekto funkcijų skyriau vedėja negali, nes neturi aukštojo meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimo, be to, ir ji pastaruoju metu daug sirgo, todėl susidarė komplikuota padėtis. Nurodė, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas, priimtas kompetentingo subjekto – savivaldybės administracijos direktoriaus, vykdant jam pavestas vidaus administravimo funkcijas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Pareiškėja siekia nuginčyti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. B-ĮV-327 „Dėl pareigybių tvirtinimo ir panaikinimo, architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigybės aprašymo tvirtinimo“, kurio 2 punktu buvo panaikintos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo (vyriausiojo architekto) pareigybės ir patvirtinta Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo – vyriausiojo architekto pareigybė (b. l. 12). Pareiškėja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-21 įsakymu pagal LR Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo) nuo 2012m. gegužės 22 d. atleista iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pareigų (b. l. 114).

Ginčijamu įsakymu viešojo administravimo subjektas – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius pakeitė Architektūros ir urbanistikos skyriaus struktūrą. Viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas pagal ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies prasmę laikytinas vidaus administravimo veikla, užtikrinančia viešojo administravimo subjekto savarankišką funkcionavimą, kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Tokie viešojo administravimo subjekto sprendimai nelaikytini individualiais teisės aktais, nes jie neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyto individualaus teisės akto apibrėžimo, todėl pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasmę, administraciniai teismai bylų dėl šių viešojo administravimo subjekto sprendimų nenagrinėja. Pareiškėjos ginčijamas įsakymas nėra susietas konkrečiai su pareiškėjos asmeniu ir tiesioginės įtakos jos subjektinėms teisėms neturi, juo nenustatomas viešojo administravimo subjekto patvarkymas ( įpareigojimas asmeniui), o tik vykdoma atsakovo kompetencijai priskiriama (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 2 d., 29 str. 8 d. 1 p., 2 p., 3 p. 30 str. 1 d.) Vilkaviškio savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio (Architektūros ir urbanistikos skyriaus) pertvarkymo administracinė procedūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2011m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-198/2011).

Teismo nuomone, tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms turi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas 2012-05-21 įsakymas dėl jos atleidimo iš pareigų, kuris yra ginčijamas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1202-406/2012 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), todėl visos faktinės aplinkybės, susijusios su Architektūros ir urbanistikos skyriaus pertvarkymu, pareiškėjos pareigybės panaikinimo teisėtumu bus vertinamos pareiškėjai ginčijant atleidimą iš tarnybos.

Kadangi skundžiamas aktas negali būti individualaus tarnybinio ginčo objektu, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 d. pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Nutraukus bylą šiuo pagrindu, dėl kitų skundo argumentų nepasisakytina.

Pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo už skundo parengimą (1200 Lt), atsiliepimo analizę (400 Lt) ir atstovavimą teisme (400 Lt).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1, 3 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nutraukiama ABTĮ 101 str. 1 d. pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad byla buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nėra pagrindo teismo sprendimo vertinti kaip priimto pareiškėjo naudai (žr. pvz., 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63 – 157/2011). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl jos prašymas netenkinamas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutarė:

Administracinę bylą Nr. I-911-422/2012 nutraukti.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė