Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant Institucijos Klaipėdos apskrities VPK atstovui Gediminui Radzevičiui, pareiškėjų D. G. ir L. G. atstovei pagal įgaliojimą J. G. ir atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovei Snežanai Bindokaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjų D. G. ir L. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014-07-03 nutarimo Nr. 68NT-14773724-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-30 Klaipėdos apygardos prokuratūroje Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00510-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas D. G. ir L. G. pareiškimo pagrindu, kuriame nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmais 2013 m. gegužės mėnesį L. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir D. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. 4400-1000-6676, pastariesiems atliekant darbus buvo padaryti vietovės pakeitimai ir žala gamtai. Dėl minėtų veiksmų D. G. buvo padaryta 2217,93 Lt turtinė žala, o L. G. – 1791,15 Lt dydžio žala. Pareiškėjos nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nepranešė savininkui apie atliekamus darbus, po darbų atlikimo nesutvarkė aplinkos, padarė, bet neatlygino padarytos turtinės žalos.

2013-12-31 nutarimu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras N.Šiaulys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p., 407 str., 417 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu prokuroras dėl AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmų, atliktų 2013-05-21, nutarė pradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. teiseną, pavedant tyrimą atlikti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK. Pareiškėjų D. G. ir L. G. atstovas šį nutarimą apskundė aukštesniam prokurorui.

2014-02-13 nutarimu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroro pavaduotojas Sigitas Lečas atsisakė patenkinti pareiškėjų D. G. ir L. G. atstovo skundą. Pareiškėjų D. G. ir L. G. atstovas šį nutarimą apskundė teismui.

2014-04-02 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas pareiškėjų D. G. ir L. G. atstovo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai atliko neatidėliotinus darbus nukentėjusiųjų sklypuose, siekdami išvengti padidinto pavojaus šaltinio, kad neįkristų transporto priemonės bei žmonės. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai nesukėlė tokios žalos. Pareiškėjų D. G. ir L. G. atstovas šią nutartį apskundė aukštesniajam teismui.

2014-05-05 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjų D. G. ir L. G. atstovo skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-02 nutartį. Teismas nurodė, kad iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog nors AB „Klaipėdos vanduo“ neinformavo L. G. apie numatomus darbus, tačiau turėjo kito žemės sklypo savininko M. M. raštu patvirtintą leidimą prižiūrėti nuotekų tinklų infrastruktūrą, esančią jam priklausančiame sklype. Kaip minėjo AB „Klaipėdos vanduo“ neturi galimybės sužinoti žemės sklypų, esančių Klaipėdos rajono teritorijoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog buvo tyčia neinformuoti žemės savininkai apie numatomus atlikti darbus. Be to, AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad siekė pašalinti padidintą pavojaus šaltinį, kad neįkristų transporto priemonės ir žmonės bei siekiant išvengti didesnės žalos tiek pačių sklypų savininkams, tiek aplinkai. Todėl negalima daryti išvados, jog tokie įmonės veiksmai buvo savavališki. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmuose nebuvo tyčios savavališkai vykdyti remonto darbus, nes 2013-03-05 UAB „Agrovet“ inžinierius I. V. telefonu pranešė, kad ties kanalizacijos šuliniais Nr. 152 ir Nr. 201 yra įgriuva. Todėl AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai turėjo atlikti darbus, kad pašalinti padidintą pavojaus šaltinį. Teismas taip pat nurodė, kad sutinka su prokurorų ir apylinkės teismo išvada, jog AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmai nebuvo tokio pavojingumo ir nesukėlė tokio dydžio žalos, už kuriuos būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nors L. G. ir D. G. nurodė, jog dėl AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, t.y. D. G. - 2217,93 Lt turtinė žala, o L. G. – 1791,15 Lt dydžio žala. Tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, jog baigę atliktus darbus, sutvarkė aplinką, kurioje buvo vykdomi šie darbai, t.y. į įgriuvos vietą buvo atvežta žemė su traktoriaus MTZ 821 traktorine priekaba ir rankiniu būdu žemė buvo supilta į esamą duobę, įgriuvos vieta išlyginta ir pasėta žolių sėkla. Tai, jog L. G. ir D. G. turėjo pakeisti AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų atvežtą žemę, nes ji buvo netinkamos kokybės, ir papildomai atlikti aplinkos tvarkymo darbus, neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės.

2014-07-03 nutarimu Nr. 68NT-14773724-14 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP vyresnysis specialistas Saulius Bružas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, motyvuojant tuo, kad išnagrinėjus turimą informaciją, t.y. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-05 nutartyje išdėstytas išvadas, nenustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai būtų savo veiksmais padarę veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Taigi policijos pareigūnas privalėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, o, tai padaręs, privalėjo priimti vieną iš Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnyje nurodytų nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Priimdamas skundžiamą nutarimą nepradėti administracinės teisenos, kaip teisinį pagrindą, policijos pareigūnas nurodė Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., pagal kurį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jei nėra nustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos inicijavimo teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu 2013-12-31 prokuroro nutarimu, todėl, ketinant šią teiseną nutraukti, privaloma priimti atitinkamą procesinį dokumentą, kuriame turi būti nurodyti Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. būtini duomenys. Skundžiamu nutarimu policijos pareigūnas nusprendė ne nutraukti 2013-12-31 nutarimo pagrindu pradėtą administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną, o atsisakyti pradėti administracinę teiseną, kuri jau buvo pradėta. Policijos pareigūno rezoliucinėje dalyje priimtas spendimas iš viso nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos absoliučiai nepagrįstas, kadangi skundžiamas nutarimas ne tik prieštarauja jau įsiteisėjusiam prokuroro nutarimui, bet ir neatitinka administracinio pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindams ir elementariai jau priimtų sprendimų logikai, todėl yra naikintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. ir 256 str. 3 d. nuostatomis, policijos pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, tačiau policijos pareigūnas atliko tik „pasyvaus“ proceso stebėtojo vaidmenį. Nagrinėjamojoje byloje policijos pareigūnas neišreikalavo ar neįvertino visų duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti įvykio liudytojai, užfiksuoti jų parodymai, todėl, pradėjus administracinio teisės pažeidimo teiseną, policijos pareigūnas privalėjo vertinti ir atsižvelgti į pirminius parodymus, ir, esant reikalui, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažeidimo esmė jau buvo atskleista ir aiški iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir kitų dokumentų, kuriuose nurodytos žinios apie trauktiną administracinėn atsakomybėn asmenį, faktiniai duomenys, pagrindžiantys padarytą teisės pažeidimą ir kitos reikšmingos aplinkybės, todėl nebuvo jokių teisinių kliūčių nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti administracinę nuobaudą.

Iš nutarimo turinio ir formos matyti, kad policijos pareigūnas tiesiog paviršutiniškai ir mechaniškai perkėlė ištraukas iš kitų procesinių dokumentų tekstų, neanalizuodamas pažeidimo sudėties, nurodytos Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., nepasisakydamas ir nepateikdamas motyvų dėl padrikai cituojamų dokumentų teksto dalių. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas, savarankiškai neatliko tyrimo ir absoliučiai nesigilino į padaryto pažeidimo aplinkybes, nustatytas surinktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Skundžiamas nutarimas iš esmės yra pagrįstas tik Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-05 nutarties motyvais, kad AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai nebuvo savavališki, tačiau Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje nekonstatavo ir nepasisakė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., sudėties, o tik konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., nutrauktas pagrįstai. Tokią išvadą patvirtina tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013-12-31 nutarimas buvo paliktas galioti pilnoje apimtyje, kas reiškia, jog vykdant šį nutarimą turėjo būti atliekamas administracinio teisės pažeidimo tyrimas ir priimtas motyvuotas sprendimas. Taigi byloje esant neginčytiniems ir objektyviems duomenims apie akivaizdų pažeidimą, kuris pasireiškė savavaldžiavimu, sukėlusiu neesminės žalos, policijos pareigūnas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nepradėti administracinės teisenos, todėl toks policijos pareigūno nutarimas naikintinas. o byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai skundą palaikė, Institucijos ir AB „Klaipėdos vanduo“ atstovai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas negali sutikti su skundo argumentais, jog policijos pareigūnas tiesiog paviršutiniškai ir mechaniškai perkėlė ištraukas iš kitų procesinių dokumentų tekstų, neanalizuodamas pažeidimo sudėties, nurodytos Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., nepasisakydamas ir nepateikdamas motyvų dėl padrikai cituojamų dokumentų teksto dalių, neatliko tyrimo ir absoliučiai nesigilino į padaryto pažeidimo aplinkybes, nustatytas surinktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame išdėstytas reikšmingas klausimo sprendimui prokuroro 2013-12-31 nutarimo turinys, šio nutarimo apskundimo ir dėl jo priimtų aukštesniojo prokuroro ir teismų procesinių dokumentų eiga bei išdėstytas, pareigūno manymu, klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės, nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-05 nutartyje. Teismo nuomone, vien tai, kad policijos pareigūnas savo nutarime neišdėstė visų duomenų, kuriais rėmėsi prokurorai ir teismai savo procesiniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo teigti, kad policijos pareigūnais nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išaiškino bylos aplinkybes. Priešingai, galima teigti, kad policijos pareigūnas įvertinęs visą informaciją, nutarime išdėstė reikšmingiausius duomenis, patvirtinančius jo išvadą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai savo veiksmais nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Nors, kaip teisingai pastebėta skunde, Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-05 nutartyje nėra konstatuota ir pasisakyta, jog AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., sudėties, tačiau iš minėtos nutarties turinio, kuris išdėstytas ir skundžiamame nutarime, akivaizdu, kad šioje nutartyje, įvertinus visus surinktus duomenis, yra konstatuota, kad negalima daryti išvados, jog AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai buvo savavališki, be to, konstatuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmuose nebuvo tyčios savavališkai vykdyti remonto darbus. Įvertinus tai, kad savavaldžiavimo veikos sudėties reglamentavimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir Lietuvos Respublikos BK 294 str. yra beveik analogiškas, o esminis skiriamasis elementas yra žalos dydis, nuo kurio ir priklauso veikos kvalifikavimas, anksčiau minėtos Klaipėdos apygardos teismo išvados, leidžia daryti išvadą, kokią ir padarė policijos pareigūnas skundžiamame nutarime, kad nenustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai būtų savo veiksmais padarę veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., kuriuo vadovavosi policijos pareigūnas, priimdamas sprendimą, nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi nustačius, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo teisenos stadijos, tokia teisena arba nepradedama, arba nutraukiama. Prokurorui įsiteisėjusiu nutarimu pradėjus administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. teiseną, policijos pareigūnas, konstatavęs, kad nenustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai būtų savo veiksmais padarę veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., skundžiamu nutarimu negalėjo nepradėti jau pradėtos teisenos, o turėjo teiseną nutraukti, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas reikšmingas aplinkybes, toks policijos pareigūno nutarimo rezoliucinės dalies formulavimas, neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo eisenos stadijos, nelaikytinas esminiu, leidžiančiu tokiu formaliu pagrindu panaikinti, kaip jau aptarta, pagrįstą skundžiamą nutarimą.

Taigi atsižvelgiant į anksčiau teismo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų D. G. ir L. G. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjų D. G. ir L. G. skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014-07-03 nutarimą Nr. 68NT-14773724-14.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.