Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Vilniaus Paukštynas“ prašymą atnaujinti procesą Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1038-596/2024 pagal pareiškėjos S. M. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja S.M. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SK-5537-(14.48.111E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad jai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Atsakovas Sprendimu Žemės sklypui nustatė specialiąją žemės naudojimo sąlygą – „115 Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos“, t. y. Žemės sklypas buvo įtrauktas į sanitarinės apsaugos zoną. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, pažeidžia jos teisę naudotis jai priklausančiu turtu.

3. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus Paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) 2022 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo organizavimo. Žemės sklypui buvo teisėtai įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos ir atsakovo sudarytą šią taikos sutartį:

„1. Taikos sutarties dalykas.

1.1. Atsakovas pripažįsta skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 48SK-5537-(14.48.111E) panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl pareiškėjai S. M. K. priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), sanitarinių apsaugos zonų išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėja atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu, ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovo.

2. Atsakomybė.

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1–1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teisme patirtas išlaidas atlygina pareiškėja.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatyme.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos.

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjai ir atsakovui. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos.

4.1. Šalys, vadovaudamosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti šalių ir patvirtinti teisme.“

Teismas nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-1038-596/2024.

III.

6. AB „Vilniaus paukštynas“ prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI3-1038-596/2024 prašo atnaujinti šios bylos procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės Regionų administraciniam teismui.

7. Bendrovė teigia, kad ji nepagrįstai nebuvo įtraukta į ginčo nagrinėjimą teisme, nes Sprendimas neabejotinai turi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Sprendimas sukūrė Bendrovei tokias teisines pasekmes: sanitarinės apsaugos zonos įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre leidžia Bendrovei fermų paskirties pastatuose, esančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tęsti 1964–1976 metais pradėtą ir nepertraukiamai vykdomą paukštininkystės veiklą. Pagal 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, Bendrovė nebegalės vykdyti veiklos minėtuose žemės sklypuose, jeigu nebus Nekilnojamojo turto registre įregistruota jos valdomam stacionariam taršos šaltiniui (paukštidėms) eksploatuoti būtina sanitarinės apsaugos zona. Todėl teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, Bendrovei kilo tiesioginės materialiosios pasekmės.

8. Bendrovė atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Bendrovės prašymą atlikti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą viešojo administravimo procedūrą, t. y. šioje administracinėje procedūroje pareiškėjas yra Bendrovė. Nepaisant to, Žemės sklypo savininkei S. M. K. apskundus Sprendimą, minėtos administracinės procedūros iniciatorius (t. y. Bendrovė) nebuvo įtrauktas į ginčo nagrinėjimą. Bendrovė yra suinteresuota Sprendimo vykdymu, o teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtą interesą vykdyti ūkinę veiklą. Teisę Bendrovei inicijuoti kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą numato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 54¹.1 punktas.

9. Bendrovė tvirtina, kad patvirtinus taikos sutartį ir Sprendimą pripažinus negaliojančiu, formaliai nebūtų pagrindo užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, suderinti žemės sklypų savininkų (naudotojų) ir ūkinę veiklą vykdančio asmens interesus ir pan.

10. Pareiškėja S. M. K. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo šį prašymą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

11. Pareiškėjos vertinimu, ne Bendrovė, o tik NŽT Vilniaus rajono skyrius (atsakovas) nusprendė įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, įrašant (arba tikslinant) specialiąją žemės naudojimo sąlygą, todėl Bendrovės nuomonė šioje byloje nėra svarbi. Be to, iš prašymo atnaujinti procesą turinio nėra aišku, kokias tiesiogines neigiamas pasekmes, turinčias įtakos Bendrovės subjektinėms teisėms ir pareigoms, sukelia patvirtinta taikos sutartis.

12. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti šį prašymą.

13. Atsakovas teigia, kad teismo nutartis nepažeidžia Bendrovės teisių ar įstatymų saugomų interesų, nes Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 54¹.1 punkte įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą. Tinkamai nustatyti ir įregistruoti sanitarinės apsaugos zoną galima ir kitais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais būdais, pavyzdžiui, rengiant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamu atveju AB „Vilniaus paukštynas“ siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1038-596/2024, užbaigtoje Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria nutraukta administracinė byla patvirtinus taikos sutartį, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu (procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų).

15. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015; kt.).

16. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas yra skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; kt.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Procesiniu sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-104-502/2022; kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-75/2012; kt.).

17. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimą, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, turi pagrįsti, kad įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl jo teisių ir pareigų, t. y. teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (būtinosios sąlygos tokį prašymą pateikti byloje nedalyvavusiam asmeniui) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-42-438/2020; kt.).

18. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą nurodytą pagrindą (ABTĮ 156 str. 2 d. 7 p.), konstatuotina, kad asmuo, teikiantis šį prašymą, turi nurodyti aplinkybes, kurios yra susijusios su šio asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, materialiosiomis teisėmis, pagrįsti, jog teismo sprendimu (šiuo atveju nutartimi) nuspręsta dėl šio asmenų teisių ir pareigų, įvardyti, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turi šio asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas (nutartis) jam sukėlė.

19.1. AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo organizavimo, t. y. prašė organizuoti ir atlikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatuose nurodytus veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus; priimti administracinį sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (sanitarinės apsaugos zoną), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo;

19.2. NŽT Vilniaus rajono skyrius, nustatęs, kad Bendrovės nurodytuose žemės sklypuose yra pastatai (vištidės), nuosavybės teise priklausantys Bendrovei ir kad Bendrovės pastatuose laikomų paukščių (vištų, broilerių) skaičius veiklos vykdymo laikotarpiu buvo ir yra didesnis nei 300 sutartinių gyvulių (SG), konstatavo, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis (plotis) yra 1 000 m;

19.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. 48SD-16029-(14.48.104) informavo pareiškėją apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir šiam sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

19.4. NŽT Vilniaus rajono skyrius Sprendimu patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inreal GEO“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

20. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas pateikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui arba įregistruoti reikalingi duomenys apie šias teritorijas perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, prašymą (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.

21. Pagal Kadastro nuostatų 54¹.1 punktą (byloje taikoma 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 54² punkte nurodytais dokumentais, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčo faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra buvo pradėta vykdant Bendrovės prašymą (2022 m. gegužės 11 d. patikslintą prašymą). Bendrovė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 54¹.1 punkto kontekste yra asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos, vykdymu. Atsakovas, gavęs minėtą Bendrovės prašymą, jį priėmė nagrinėti, išnagrinėjo iš esmės ir patenkino, priimdamas Bendrovei palankius sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, įskaitant šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Be to, akcentuotina, kad atsakovas priėmė Sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis apie šiame sklype taikomas aptariamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (t. y. pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės zonos), konstatavęs poreikį užtikrinti sanitarinės apsaugos zoną apie stacionarų taršos šaltinį, kurį valdo būtent Bendrovė.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Bendrovės inicijuotos procedūros rezultato, t. y. Bendrovės prašymo reikalavimų vykdymo, Bendrovės prašymo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su jos vykdoma ūkine veikla, t. y. Bendrovė valdo stacionarų taršos šaltinį ir dėl jos vykdomos ūkinės veiklos aplinkinėje teritorijoje gali kilti neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, todėl yra būtina nustatyti (Nekilnojamojo turto kadastre išviešinti jau nustatytą) sanitarinės apsaugos zoną (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 str. 34 d. sanitarinės apsaugos zona apibrėžiama kaip aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad teismo išvados dėl Sprendimo daro įtaką Bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams.

24. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtindamas pareiškėjos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo, be kita ko, laikyti Sprendimą netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos bei pateikti prašymą valstybės įmonei Registrų centrui dėl sanitarinės apsaugos zonos (specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos) išregistravimo iš Žemės sklypo, priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakė ir dėl Bendrovės teisių ir pareigų (t. y. paneigė pagal Bendrovės prašymą priimtą jai palankų Sprendimą). Dėl to konstatuotina, kad Bendrovė turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje Nr. eI3-1038-596/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi ir 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1038-596/2024 tenkinti.

Atnaujinti procesą Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1038-596/2024 pagal pareiškėjos S. M. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo.

Bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.