Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-3453-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02016-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.5; 55.1.3 (S)

2018 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.), skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-07-12 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-05-02 sprendimą Nr. 2R-191(4R-394); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 (b. l. 1–2, 14).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis dar 2017-10-24 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Estijos mokesčių ir muitinės departamento pranešime apie patikrinimą Nr. 12.2-3/040310-2 nurodytos neteisėtai priskaičiuotos tabako akcizo skolos, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-10-25 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. A. skundą, motyvuodamas, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Lietuvos vyriausias administracinis teismas tokią nutartį paliko nepakeistą. Galiausiai pareiškėjas iš VMI gavo skundžiamą 2018 kovo mėn. sprendimą Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459, kuriame buvo nurodyta, kad 2018-03-26 gautas Estijos mokesčių administratoriaus prašymas vykdyti reikalavimą dėl 38 653,16 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo. VMI nurodė, kad šis raštas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018-05-02 priėmė sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, argumentuodamas, kad VMI sprendimas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 yra informacinio pobūdžio, kuris tik informuoja pareiškėją, bet teisinių pasekmių nesukelia, neturi įtakos pareiškėjo teisėms iš šių teisių nepažeidžia. Su tokia Lietuvos administracinių ginčų komisijos išvada pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad VMI ginčijamu sprendimu pradėjo aktyvius veiksmus išieškant skolą pagal vis dar ginčijamą Estijos Mokesčių ir Muitinės departamentu priimtą sprendimą. Papildomai VMI nurodė, kad jeigu per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto, sprendimą išieškoti pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tokiais savo aktyviais veiksmais VMI sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes įpareigoja įvykdyti Estijos Mokesčių ir Muitinės departamentu priimtą sprendimą, kuris iki šios dienos nėra įsigaliojęs ir yra skundžiamas, tuo neteisėtai suvaržydama pareiškėjo teises.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–32).

Paaiškino, kad VMI nėra pradėjusi išieškojimo veiksmų dėl prašyme vykdyti reikalavimą ir suvienodintame dokumente nurodytos skolos išieškojimo, o VMI 2018-03-30 raštas Nr. (23.31-08-3-5)RNA-9459 yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas, gavęs VMI 2018-03-30 raštą Nr. (23.31-08-3-5)RNA-9459, gali įgyvendinti savo teisę skųsti prašyme vykdyti reikalavimą ir suvienodintame dokumente nurodytos skolos išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Estijos įstaigai. Atkreipė dėmesį, kad pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos institucija sustabdyti arba nutraukti išieškojimą gali tik gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais. Taigi, net jei skundžiamas VMI informacinio pobūdžio raštas ir būtų panaikintas, VMI vis tiek privalėtų pradėti vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo prašyme vykdyti reikalavimą ir suvienodintame dokumente nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad VMI pradės prašyme vykdyti reikalavimą ir suvienodintame dokumente nurodytos skolos išieškojimą tik gavusi papildomą informaciją iš Estijos mokesčių administratoriaus, akivaizdu, kad VMI 2018-03-30 raštas Nr. (23.31-08-3-5)RNA-9459 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir naikinti šio rašto nėra pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-05-02 sprendimo Nr. 2R-191(4R-394) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad VMI 2018 m. kovo mėn. raštu Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 nurodė pareiškėjui, jog yra gautas Estijos mokesčių administratoriaus prašymas vykdyti reikalavimą dėl 38 653,16 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo. Šiuo raštu pareiškėjas informuotas, kad Estijos kompetentingos tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Estijos įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Estijos įstaigai (b. l. 3). Pareiškėjas šį VMI 2018 m. kovo mėn. raštą Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018-05-02 sprendimu Nr. 2R-191 (4R-394) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (b. l. 15).

Pagal Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-08-11 nutarimu Nr. 817, 7 punktą, komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir priima sprendimus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Taigi siekiant nustatyti ar Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018-05-02 sprendimu pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VMI sprendimo Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459, būtina nustatyti ar VMI sprendimas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 laikytinas individualiu administraciniu aktu, kurio teisėtumo tyrimas priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vadovaujantis Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Tuo tarpu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus VMI 2018-03-30 rašto Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 turinį, teismas daro išvadą, kad šis raštas pareiškėjui teisių ir pareigų nesukuria. Pažymėtina, kad ginčijamu VMI 2018-03-30 raštu Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 pareiškėjas tik informuojamas, kad iš Estijos mokesčių administratoriaus yra gautas prašymas vykdyti išieškojimą ir suvienodintas dokumentas. Toks raštas vertintinas kaip informacinis dokumentas, kuriuo pranešama apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jos dydį, struktūrą ir pareigą sumokėti atitinkamas priskaičiuoto mokesčio sumas. Šiame rašte yra nurodyta mokestinės prievolės ginčijimo tvarka bei siūlymas per nustatytą terminą sumokėti nurodytas sumas. Paaiškinama, kad tik tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas neįvykdytų VMI rašte nurodytų veiksmų, t. y. nesumokėtų nurodyto įsiskolinimo, mokesčių administratorius priimtų sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Taigi tik neįvykdžius VMI ginčijamame rašte nurodytos mokestinės prievolės, mokesčių administratorius priimtų sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris ir būtų laikomas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu mokesčių mokėtojui teisines pasekmes. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad ginčijamas VMI 2018-03-30 raštas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 yra informacinio aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl VMI rašto Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459, nes tai nėra individualus administracinis aktas, galintis sukelti pareiškėjui teisinių padarinių. Kadangi VMI raštas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, vien informacinio aiškinamojo pobūdžio raštų teisėtumo tyrimas Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai nėra priskirtas (Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų 7 punktas). Todėl teismas neturi pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai priimto Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-05-02 sprendimo Nr. 2R-191(4R-394), kuriuo pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Kadangi nustatyta, jog VMI 2018-03-30 raštas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459 laikytinas informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentu, aktualūs Lietuvos administracinio teismo išaiškinimai, vadovaujantis kuriais, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011-09-02 nutartis admin. byloje Nr.AS146-321/2011). Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. Eas-635-492/2017). Kadangi pareiškėjas antruoju savo skundo reikalavimu prašė panaikinti jam teisinių padarinių nesukeliantį VMI 2018-03-30 raštą Nr. (23.1-08-3-5)RNA-9459, toks reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi pareiškėjo skundas netenkintinas visa apimtimi (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas Mefodija Povilaitienė Margarita Stambrauskaitė