- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-51-133-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01229-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- Š. T.
- Nukentėjusysis
- V. J., J. R., R.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-133/2010
2010 m. balandžio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam Š. T., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, nukentėjusiesiems V. J., J. R., nukentėjusiosios J. R. atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. R. ir nuteistojo Š. T. apeliacinius skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Š. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dviem metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pritaikius BK 68 str., uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę trims metams. Nukentėjusiesiems J. R. ir R. V. pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimas paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad 2008-09-21 apie 20.30 val. Kauno r. Užliedžių sen., vairuodamas automobilį „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 104.700 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 114 p. reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės, prieš apsisukdamas ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Volvo S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko, įvykus susidūrimui, nuo eismo metu patirtų sužalojimų, žuvo automobilio keleivė E. L. T., keleivei J. R. buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviui V. J. – sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Volvo S80“ keleiviui R. V. buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. R. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendį ir paskirti Š. T. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Patenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti 56 827 Lt. turtinės žalos ir 1040 Lt. neturtinės žalos.
Nukentėjusioji skunde nurodė, kad teismas be pagrindo kaltinamajam taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo bausmės vykdymą, neišnagrinėjo visų aplinkybių susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su Š. T. asmenybe. Š. T. įvykdyto nusikaltimo pasekmės yra sunkios. Žuvo vienas žmogus, sužaloti dar trys asmenys. Autoavarija įvyko dėl nusikalstamo neatidumo įvažiuojant į kelią. Po autoavarijos Š. T. mėgino visą kaltę suversti žuvusiajai, meluodamas, kad ji vairavo automobilį. Tik vėliau, esant nenuginčijamiems įrodymams, prisipažino kaltu. Neatsiprašė nei vieno nukentėjusiojo, net nemėgino atlyginti žalą arba tartis dėl jos atlyginimo. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltino nukentėjusiąją pasisavinus žuvusios jo žmonos, t.y. jos dukros daiktus, melavo. Tai rodo, kad jis nesupranta kokią padarė nepataisomą žalą, kokį sukėlė skausmą. Tokie jo veiksmai po nusikaltimo padarymo rodo, kad jis nesugeba kritiškai vertinti savo elgesio, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti be realus laisvės atėmimo.
Nukentėjusiosios nuomone, teismas be pagrindo nevykdė BPK 109 str. reikalavimų ir nepriteisė patirtos turtinės (56 827 litų) ir neturtinės žalos (1040 litų), juolab, kad byloje yra visi duomenys ir įrodymai pridėti.
Šalies argumentai
Nuosprendį taip pat skundė ir nuteistasis Š. T., kuris savo apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti ir pagal BK 68 str. paskirtą specialios teisės atėmimo terminą trejiems metams sutrumpinti iki vienerių metų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, padėjo nustatyti esmines bylos aplinkybes, iš dalies dėl to teismui nereikėjo apklausti visų (neatvykusių) liudytojų - bylos aplinkybės buvo aiškios ir neginčijamos. Automobilį vairavo blaivas. Nuteistojo nuomone, teismas, taikydamas BK 68 str. ir atimdamas teisę vairuoti trejiems metams, paskyrė per ilgą terminą. Kelių eismo taisykles pažeidė išimtinai dėl buvusių labai nepalankių oro, gamtinių sąlygų: lijo, tamsu, rūkas, matomumas buvo minimalus. Be to, matomumą jam blogino keleiviai, sėdintys gale ir iš dešinės (kliūtis - būtent iš tos pusės). Itin blogą matomumą patvirtina ir tai, kad automobilis, su kuriuo susidūrė, iš viso nestabdė, t.y. automobilio praktiškai nepastebėjo. Be to, autoįvykis padarytas ir dėl kitų, jo nuomone, mažinančių kaltės laipsnį aplinkybių: automobilį iki autoįvykio vairavo žmona E. L. T., kuri dėl blogų oro sąlygų pravažiavo dvi sankryžas, į kurias reikėjo pasukti, o prieš lemtingą apsisukimą sustojo ir perdavė automobilio vairą nuteistajam - padaryti apsisukimo manevrą. Šių visų aplinkybių teismas neaptarė ir atitinkamų išvadų nepadarė, o jos šiomis konkrečiomis sąlygomis reikšmingos.
Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad su sūnumi liko be gyvenamojo ploto (gyveno pas žuvusiosios žmonos motiną J. R.), laikinai nuomojasi bendrabutį Kaune, darbo neturi, turtinė padėtis labai sunki. Motina ir tėvas neįgalūs, gyvena ne Kaune, todėl, vairuoti transporto priemonę būtina ne tik dėl asmeninių poreikių. Šios teisės atėmimas tokiam ilgam laikui - trejiems metams padėtį daro itin sunkią. Nuteistasis teigia, jog savo kaltę supranta ir vertina teismo sprendimą, tačiau prašo vadovaujantis BK 54 str. 3 d., BK 68 str. paskirtą specialios teisės atėmimo maksimalų terminą sutrumpinti.
Kauno apygardos teisme taip pat buvo gauti nuteistojo Š. T. atsikirtimai į nukentėjusiosios J. R. apeliacinį skundą. Be analogiškų motyvų, išdėstytų nuteistojo apeliaciniame skunde, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo negalima suprasti, ką apeliantė laiko turtine, o ką - neturtine žala. Nenurodo, nesuformuluoja ir šių žalų nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismui buvo neįmanoma, be atskiro nagrinėjimo, tai įvertinti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir jos atstovę, prašiusias jų skundą tenkinti dalinai, nuteistojo skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo skundą tenkinti ir nukentėjusiosios skundą atmesti, prokurorę, prašiusią nukentėjusiosios skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios skundas tenkintinas dalinai, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.), įvertinant ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nukentėjusioji atsisakė apeliacinio skundo reikalavimo dalyje dėl BK 75 str. panaikinimo.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo Š. T. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino tai, kad neteistas, išlaiko nepilnametį sūnų, prižiūri neįgalią motiną, todėl pagrįstai paskyrė Š. T. terminuotą laisvės atėmimo bausmę bei pagrįstai taikė BK 75 str. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė ir BK 68 str. bei paskyrė specialiosios teisės atėmimą trejiems metams. Nusikalstama veika, už kurią Š. T. nuteistas, sukėlė ypatingai sunkias pasekmes – žuvo žmogus, todėl atėmimas teisės naudotis specialiąja teise-vairuoti transporto priemonę, nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, o rūpinimasis artimaisiais, kaip nurodė savo apeliaciniame skunde nuteistasis, yra tiek kaip tėvo, tiek kaip sūnaus pareiga ir nėra išskirtinėmis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgus, būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d.
Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę pirmos instancijos teismo paskirta bausmė nėra per griežta ir švelninti jos nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuosprendį skundė taip pat nukentėjusioji J. R.. Nukentėjusioji savo apeliaciniu skundu ir pasisakymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka panaikinti, klausimą dėl civilinio ieškinio išnagrinėti ir jį tenkinti baudžiamojo proceso tvarka.
Teisminiame bylos nagrinėjime apeliacinėje instancijoje nustatyta, kad nukentėjusiosios apeliaciniame skunde padaryta rašybos klaida, nurodant, kad nukentėjusioji prašė priteisti 56 827 litus turtinės žalos ir 1040 Lt neturtinės žalos. Nagrinėjimo metu buvo patikslinta, kad neturtinė žala prašoma ne 1040 litų, o 56 827 litai. Kad 1040 litų turtinė žala patvirtino nukentėjusioji ir ją atstovaujanti advokatė, tai matosi iš baudžiamosios bylos medžiagos (t. 2, b.l. 146, 105,106).
Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi, teismo pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau priteisiant neturtinę žalą iš kaltojo asmens, yra būtina įvertinti jo galimybes tą žalą atlyginti.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusiosios J. R. žuvusioji duktė E.L. T. kartu su šeima ir nukentėjusiąja J. R. gyveno pastarosios bute Kaune, Rasytės g. 24-36, kartu vykdavo į sodą, ir nors J. R. nebuvo jos išlaikoma, tačiau buvo pensininkė ir kasdieniniame gyvenime jai buvo reikalinga pagalba, be to, J. R. tiesiogiai dalyvavo autoįvykyje, kadangi kartu su dukters šeima važiavo automobiliu, pakliuvusiu į avariją, kuriame mirtinai buvo sužalota duktė. Teisėjų kolegija, neabejoja, kad ji, kaip motina, patyrė ypatingai stiprius ir sunkius išgyvenimus, susijusius tiek su dukters E.L. T. netektimi, tiek su pačios patirtu sužalojimu.
Priteisiant neturtinės žalos dydį, kolegija vadovaujasi byloje surinkta medžiaga, atsižvelgia į tai, kad su nuteistuoju liko gyventi ir yra jo išlaikomas sūnus A. T., gim. 2001-07-20, bei atsižvelgiama į tai, kad Š. T. nustatyta teismo sprendimu rūpyba savo motina S. T., kuri netekusi 80% darbingumo, o tėvas netekęs 60% darbingumo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija mano, jog 20 000 litų neturtinės žalos dydis, iš nuteistojo yra priteistinas ir atitinkantis CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Turtinė žala - 1040 litų pagrįsta teismui pateikta sąskaita už gedulingus pietus, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys taip pat tenkintinas. Iš nuteistojo priteistina 720 litų už nukentėjusiosios atstovavimo paslaugas, suteiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (T2 b.l. 178)
Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios J. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo Š. T. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti. Nukentėjusiajai J. R. iš nuteistojo Š. T. priteisti 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai ir 1040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš Š. T. Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 720 (septynis šimtus dvidešimt) litų už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai J. R., sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, AB „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.