Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos rajono sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vedęs, dirbantis Norvegija, neteistas (2021-08-12 atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį, t. y.:, 2023-07-10, apie 22:13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos m., žodinio konflikto metu parvertė sutuoktinę M. A. ant lovos, po ko užsėdęs ant nukentėjusiosios sugriebė ranka ją už kaklo ir jį stipriai suspaudė, M. A. mėginant išsilaisvinti grūmėsi su ja ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Tokiu būdu jis padarė nukentėjusiajai M. A. poodinę kraujosruvą veide, abiejose rankose, juosmens dešinėje, odos įdrėskimą kairiame dilbyje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įtariamuoju V. A. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad su M. A. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda. Tai jos asmeninis butas. Su M. sutaria gerai, tačiau kai išgeria alkoholio, tarp jų vyksta konfliktai, susistumdo, tačiau smurto nebūna. 2023-07-10 vakare nutarė dviese su M. išgerti alaus. Išgėrus po vieną skardinę, tarp jo ir M. prasidėjo žodinis konfliktas dėl brolio. Jis pats nesijautė apsvaigęs, tačiau M. nuo dviejų skardinių alaus labai apsvaigo. Ar prieš tai M. gėrė alkoholio, jis nežino, nes dienos metu ji buvo pas tėvus. Ji pradėjo rėkti ant jo, jai prasidėjo isterija, nevaldė savo emocijų. Jis pirmą kartą ją tokią pamatė. Jam pasidarė gėda nuo kaimynų, todėl jis uždarė buto langus, išvarė M. iš balkono ir jį uždarė, kad nesigirdėtų triukšmo. Tačiau M. vis nerimo, o jis stengėsi ją raminti. Tada M. pradėjo mėtyti į jį daiktus, metė šlepetes, paskui pasiėmė iš virtuvės 4 peilius ir juos metė į jo pusę. Nemano, kad ji būtų norėjusi jam kažką padaryti, sužaloti, mano, kad ji nesuvokė ką daro ir taip mėgino išsilietė. Tačiau kai ji metė į jo pusę peilius, jis šiek tiek išsigando, surinko nuo grindų peilius ir juos paslėpė. M. puolė ant jo, prasidėjo susistumdymas. Jis M. pagrėbė ir nutempęs ją iki lovos parvertė ant jos ir užgulė, kad ji nurimtų. Tačiau M. vis draskėsi, kažkur jam įkando (žymių nėra), mėgino nuo kaklo nutraukti jo grandinėlę. Tad jis ją užgulė ir prispaudė savo kūnu prie lovos, vieną ranką sulenkęs pridėjo prie kaklo. Galimai taip jis M. užspaudė kaklą. M. vis nerimo. Porą kartų jie iškrito iš lovos. Jai buvo isterija. Jiems nukritus iš lovos ant grindų, jis norėdamas, kad M. atsipeikėtų, kad liautųsi isterikavusi, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai per kairįjį žandą, tačiau M. nenurimo. Ji norėjo išeiti iš namų, tačiau ji buvo tokios būklės, kad jis negalėjo jos išleisti, bijojo, kad kas nenutiktų. Todėl jis M.i neleido niekur eiti, neprileido prie buto durų, atimdavo jos rūbus. Tačiau jam tai pabodo ir jis nutarė pats išeiti. Išėjęs pamatė, kad kartu su savimi pasiėmė M. telefoną. Kitą dieną jam paskambino M., sakė, kad jo ieško policija, kad ji dabar eis pas med. ekspertus apžiūrai, nes po akimi pas ją yra mėlynė. Jis pripažįsta savo kaltę, jog 2023-07-10 apie 22:13 val. grumtynių metu M. suspaudė kaklą ir jai trenkė per veidą, tik trenkė ne kumščiu, o delnu. M. trenkė ir prispaudė kaklą ne tam, kad sukelti jai fizinį skausmą, o kad ji nurimtų ir atsipeikėtų.

Papildomai apklaustas V. A. patvirtino, kad pripažįsta savo kaltę, pasilieka prie savo duotų parodymų ir prašo jais tikėti. Jis sutinka, kad byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu. Sprendimą pageidauja gauti el.paštu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiosios M. A. parodymais, kad V. A. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda. Gyvena dviese. 2023-07-05 V. parskrido ryte iš Norvegijos į Palangą, ji parsivežė jį namo. V. buvo išgėręs alkoholio, tačiau girtas nebuvo. Nuo tos dienos iki 2023-07-08 V. gėrė alkoholį, tas jai labai nepatiko ir jie dėl to pykosi. 2023-07-10 dienos metu ji nuėjo pas tėvus į svečius. Tėvas buvo nupirkęs žuvies, tad kartu su tėvu valgė žuvį ir gėrė alų. Išgėrė porą skardinių alaus. Apie 19 val. ji grįžo namo. Namie buvo V.. Ji pamatė, jog V. buvo prasidaręs alaus ir pusė jo buvo nugėręs, tačiau girtas nebuvo. Ji taip pat iš šaldytuvo pasiėmė alaus ir po truputį jį gėrė. Apie 21 val. tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas. Pradėjo pyktis, kad jis visas tas dienas gėrė alkoholį, pykosi dėl jo brolio ir brolio sugyventinės. Konflikto metu V. pradėjo mosikuoti rankomis, norėjo jai suduoti smūgį. Prieš du metus V. prieš ją buvo pavartojęs smurtą, todėl buvo iškviesta policija ir buvo pradėtas tyrimas. Vėliau šis tyrimas buvo nutrauktas jiems abiem susitaikius. Po to karto V. prieš ją nesmurtavo. Tačiau kai tą dieną žodinio konflikto metu V. pradėjo mosikuoti rankomis ji pamatė, kad jis tuoj jai trenks, todėl pasiėmė virtuvėje peilį ir jį atstačiusi į jį pasakė, kad tegul tik pamėgina jai trenkti. Ji nesiruošė V. sužaloti, norėjo tik jį pagąsdinti, kad jis jai nesuduotų smūgio. V. atsitraukė, smūgio jai nesudavė, o nuėjo į kambarį ir užsidarė duris. Ji peilį numetė ant grindų ir nutarė išeiti iš namų pas savo tėvus, kurie gyvena netoliese. Jai pradėjus rengtis V. įėjo į jos kambarį, pradėjo atiminėti iš jos rūbus ir neleisti jai eiti. Ji tada pasiėmė savo mob.telefoną ir norėjo paskambinti savo tėvams, tai pamatęs V. iš jos rankų atėmė telefoną, po to ją sugriebęs pastūmė į lovą. Ji nukrito ant lovos ant nugaros. Tada V. prispaudė ją savo kūnu prie lovos ir delno pirštų šonais prispaudė jos kaklą, taip neleisdamas jai pajudėti. Ji stengėsi išsivaduoti, pradėjo jį nuo savęs stumti ir jie abu nukrito ant grindų. Nukritus ant grindų V. taip pat laikė prispaudęs jos kaklą su delnu tai sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi ji negalėjo niekaip išsilaisvinti iš V., jis spaudė jos kaklą, tad pamačiusi jam ant kaklo grandinėlę, nutarė už jos užsikabinti ir ją traukti bei tuo pačiu metu jam kur nors įkąsti, kad tik jis paleistų jos kaklą. Tuomet V. staiga atitraukė ranką ir jai sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę. Sudavė kumščiu ar delnu, ji nežino, tuo metu pagalvojo, kad smūgis jai buvo suduotas kumščiu. Jai po kaire akimi nuo suduoto smūgio atsirado mėlynė. Suduotas smūgis sukėlė jai fizinį skausmą. Pavykus nustumti nuo savęs V., ji pabėgo į vonios kambarį ir užsidarė. Iškviesti policijos negalėjo, nes V. buvo paėmęs jos telefoną. Būdama vonioje neužilgo išgirdo kaip V. išėjo iš namų, todėl ji greitai susiruošė ir nuėjo pas tėvus. Iš ten paskambino į policiją. Policijos pareigūnai atvyko pas tėvus į namus, ten ji jiems papasakojo kas nutiko ir kartu su pareigūnais grįžo pas ją į namus. V. namie nebuvo. Jis į namus negrįžo. Telefoną jis vėliau jai grąžino. Po šio įvykio 2023-07-12 V. jai paskambino ir atsiprašė už savo elgesį, sakė, kad labai gailisi taip pasielgęs. Ji jam atleido, tačiau į namus jo nepriėmė. Dėl tokių V. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą.

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje apžiūrint nukentėjusiąją M. A. po jos kaire akimi užfiksuota mėlynė, ant kaklo matomas paraudimas, ant dešinės rankos žąsto matoma mėlynė.

Specialisto išvada Nr. G 682/2023 (03) patvirtina, kad M. A. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, abiejuose rankose, juosmens dešinėje, odos įdrėskimas kairiame dilbyje. Poodinės kraujosruvos padarytos ne mažiau keturių trauminių smūgių poveikių pasėkoje, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Įdrėskimas padarytas bukabriaunio daikto dinaminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

Įvykio vietoje policijos pareigūnų vaizdo registratoriais (,,body“ kameromis) darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip M. A. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad namie tarp jos ir sutuoktinio V. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. A. parvertė ją ant lovos ir pradėjo spausti kaklą, o po to sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą.

Iš 2023-07-10 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad jame užfiksuoti M. A. parodymai apie įvykio aplinkybes ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto bei fiksuoti ant nukentėjusiosios kūno ir veido matomi sužalojimai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis V. A. 2023-07-10, apie 22:13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos m., kilusio žodinio konflikto metu, mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sutuoktinę M. A.. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Taigi, ši kaltinamojo V. A. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. A. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje. Anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes. Tačiau kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, dirba. Nukentėjusioji dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, civilinio ieškinio nepareiškė, nurodė atleidžianti kaltinamajam. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytas ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas bausmės rūšis – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės sankcijos vidurkis. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. per bausmės laikotarpį įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.