Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-234-368/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
2S-234-368/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00138-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-234-368/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00138-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.1.17.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) R. M. ir D. T. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1374-772/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

2. Ieškovė BUAB „Motyvas“ bankroto administratorius MB „Penktas šansas“ pateikė ieškinį dėl 4100,00 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, išieškojimo solidariai iš atsakovų A. L., R. M., D. T.. Tuo pačiu prašė areštuoti atsakovų A. L., R. M. ir D. T., pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito unijose, bei pas trečiuosius asmenis, ir/arba kitą atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovus, pareikštų reikalavimų ribos (4 100 Eur) leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu MB „Penktas šansas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės BUAB „Motyvas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

4. Teismas areštavo 4100,00 Eur sumai atsakovams A. L., R. M. ir D. T. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei jį įkeisti, jeigu tokio turto nėra arba jo nepakanka, areštuoti pinigines lėšas, esančias jų kasoje, visose atsiskaitomosiose banko sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, bet leido atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove MB „Penktas šansas“ bei vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo santykiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija.

5. Teismas nuomone, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, jog nėra žinoma atsakovų reali finansinė padėtis, prašoma priteisti suma yra didelė, o tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį, apeliantė D. T. prašo ją panaikinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovų finansinę padėtį. Be to, ieškovė neįrodė nei jos, nei kitų atsakovų nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nurodo, kad yra dirbanti, gaunamos pajamos į mėnesį sudaro 1000,00 Eur. Laiko, kad netgi jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovei, ji sugebėtų savo dalį – 1366 Eur (t. y. 4100 Eur paskirsčius trims atsakovams) atlyginti, todėl palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo rizika, tiesiog neegzistuoja, kas reiškia, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

7. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį, apeliantas R. M. prašo ją panaikinti. Nurodo, jog ieškovei nepateikus duomenų apie atsakovų finansinę padėtį ir laikant, kad reikalavimo suma yra didelė, nesudaro pagrindo išvadai, jog paminėtos aplinkybės sudaro grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. A. R. M. nuomone, ieškovė neįrodė nei jo, nei kitų atsakovų nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nurodo, kad yra dirbantis bendrovėje direktoriumi, gaunamos pajamos į mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, turi savo vardui registruotą nekilnojama turtą – butą. Apeliantas laiko, jog esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja kokia tai grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

8. Atsiliepimas į apeliantų atskiruosius skundus negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

A. D. T. atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Atsakovė D. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, jog laikinosios apsaugos priemonės – areštas jos turtui, pritaikytos nepagrįstai. Teigia, jog ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovų finansinę padėtį, be to, ieškovė neįrodė nei jos, nei kitų atsakovų nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

12. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės D. T. turtui, savo poziciją grindė didele ieškinio suma.

15. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys trims atsakovams – 4100 Eur sumai, visų pirma, nelaikytina didele suma. Juo labiau, šią sumą skaičiuojant trims atsakovams, kaip teisingai nurodo apeliantė D. T., kiekvienam iš atsakovų tenkanti suma – 1366 Eur, kai vien atsakovės mėnesio atlyginimas – 1000 Eur. Be to, kaip matyti iš Liteko duomenų, vienas iš atsakovų R. M. sudarė su ieškove BUAB „Motyvas“ taikos sutartį, kurią teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino ir ja atsakovas R. M. įsipareigojo ieškovei atlyginti 2000 Eur iki 2020 m. kovo 1 d. (Taikos sutarties 2.2 punktas). Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš trijų atsakovų 4100 Eur, sumažėjo iki 2100 Eur sumos ir likusi dalis skolos kitiems dviem atsakovams, tame tarpe ir apeliantei D. T. – 1050 Eur. Apeliacinio teismo įsitikinimu, ši suma tikrai nėra didelė apeliantei kaip fiziniam asmeniui, nes ji yra beveik lygi jos mėnesio pajamoms, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai savo pozicija grindė išskirtinai ieškinio sumos kriterijumi.

16. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje, priešingai nei savo motyvuose nurodo pirmosios instancijos teismas, yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2‑769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2‑1092‑943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2‑50-464/2017). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui nėra, o ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų teisėtus atsakovės D. T. interesus ir pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.

18. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), todėl prašymo netenkinimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinės bylos iškėlimo stadijoje neriboja pareiškėjos (ieškovės) teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tolimesnio civilinio proceso eigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m.).

19. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 147 straipsnio 3 dalį ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės BUAB „Motyvas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Procesas dėl apelianto R. M. atskirojo skundo nutrauktinas

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

21. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės BUAB „Motyvas“ ir atsakovo R. M.. Kaip jau minėta aukščiau, šioje nutartyje atsakovas R. M. įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. kovo 1 d. ieškovei BUAB „Motyvas“ 2000 Eur. Ta pačia nutartimi, teismas nutraukė civilinę visų atsakovų atžvilgiu ir iki ieškovės reikalavimo kylančio iš taikos sutarties įvykdymo, paliko galioti byloje priimtą pagal 2020 m. sausio 8 d. nutartį laikinąją apsaugos priemonę iki kol bus įvykdytas ieškovės reikalavimas.

22. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo R. M. atskirojo skundo nagrinėjimas neteko prasmės, nes teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

23. Papildomai apeliantui R. M. išaiškintina, kad įvykdžius Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas, jis gali kreiptis į Šiaulių apylinkė teismo Šiaulių rūmus, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi jo atžvilgiu panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės BUAB „Motyvas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės D. T. atžvilgiu atmesti.

Apeliacinį procesą dėl apelianto R. M. atskirojo skundo nutraukti.

Teisėjas Egidijus Mockevičius