Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje apėmimu ir dalinio sudėjimo būdu, V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „4finance“ 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad jis 2012-03-01 d. 13:03 val., kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), juo neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinęs nukentėjusiajai V. L. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo svetimus, V. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, juos neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012-03-01 neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojant apgaulės būdu įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent, 2012-03-01, kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. L. išviliojęs V. L. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po to iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris nenustatytas, paskambinęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam nenustatytam asmeniui, paprašęs teikti priemonę, t. y. sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos, nenustatytam asmeniui telefonu padiktavus jam G. J. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, panaudodamas kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs V. L. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungdamas prie V. L. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, atliko banko operacijas: 2012-03-01 13:30:48 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios V. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, 2012-03-01 13:44:41 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios V. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, 2012-03-01 13:46:22 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios V. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesta apgaule iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” įgytos piniginės lėšos – 1000,00 Lt, iš jų 990 Lt pervedė į G. J. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris nenustatytas, paskambinęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam nenustatytam asmeniui, paprašęs šio asmens teikti priemonę, t. y. surasti banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos, po to išgryninamos, pastarajam padiktavus ir taip perdavus jam G. J. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įgijęs G. J. banko sąskaitos numerį ir po to 2012-03-01 13:03 val., iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, paskambinęs nukentėjusiajai V. L. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir panaudojo svetimus, V. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ten buvusio kompiuterio pagalba, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) naudodamasi internetu, 2012-03-01 13:30:48 val. prisijungęs prie V. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, 2012-03-01 13:46:22 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)” banke esančios V. L. sąskaitos, į kurią buvo pervesta apgaule iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)”įgytos piniginės lėšos – 1000,00 Lt, iš jų 990 Lt pervedė į G. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)” banke, po to G. J. išgryninus pinigus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei perdavus nenustatytai moteriai (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), taip apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 990 Lt.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012-03-01 13:03 val., kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiosios V. L. turtą, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą, prisistatydamas nukentėjusiajai V. L. (duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimo tyrėju G. J., tokiu būdu įvykdė sukčiavimą, taip padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. nesutinka su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog už telefoninius sukčiavimus, įvykdytus iš įkalinimo įstaigų, turi atsakyti valstybė. Kadangi jam draudžiama legaliai turėti mobiliojo ryšio telefoną, o valstybinė įstaiga privalo užkirsti kelią draudžiamam daiktui patekti, todėl, jei jis tuo metu nebūtų turėjęs mobiliojo ryšio telefono, nebūtų įvykdęs daugybės tokio pobūdžio nusikaltimų. Teigia, kad jam už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, atlyginti civilinius ieškinius neturi iš ko ir neturės artimiausius 20 metų.

Teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. nesutinka su priteistu žalos atlyginimu ir mano, kad pataisos namai turėjo užtikrinti, kad jis nepasinaudotų draudžiamu pataisos namuose turėti daiktu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 1000 Lt turtinei žalai atlyginti pagal suteiktos paskolos dydį, bei civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje pateiktais duomenimis. Apeliantas pripažino savo neteisėtais veiksmais padaręs turtinės žalos civiliniam ieškovui, sutiko atlyginti padarytą žalą. Kadangi tarp V. A. padarytų nusikalstamų veikų (sukčiaujant įgyto turto) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos (suteikus 1000 Lt dydžio paskolą) yra priežastinis ryšis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą priteisė iš tiesiogiai nusikaltimą padariusio asmens. Duomenų, kad už nusikalstama nuteistojo veika padarytą žalą materialiai būtų atsakinga pataisos įstaiga, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas, todėl nuteistojo skundo argumentas, kad už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą privalo atsakyti pataisos namai vien dėl to, kad pataisos namų darbuotojai neužtikrino, jog jis nesinaudotų pataisos namuose draudžiamu laikyti daiktu, yra nepagrįstas. Tam neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-320/2013) išdėstyti teismo argumentai dėl žalos atlyginimo iš tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusio asmens. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką sukčiavimo bylose, daroma išvada, kad apylinkės teismas BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą, nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį dėl priteisto civilinio ieškinio nėra pagrindo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, o apeliantui už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl V. A. paskirtos bausmės nėra pagrindo mažinti. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio.