Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. gegužės 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą),

2) 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. 18.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. 11.05 val., t. y. viena diena. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (nuosprendis įsiteisėjo 2021-02-24), įvykdytas, teistumas pasibaigęs.

Šioje byloje A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2021-06-12 apie 12. 00 val. viešoje vietoje, prie įvažiavimo į kiemą (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu A. S. į kairę veido pusę, po ko pastarajam pargriuvus, spyrė ne mažiau nei vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. S. odos nubrozdinimus smakre, kakle, dešinėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2021-06-13 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolų A. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė medicinos dokumentą 2021-06-12 Neurochirurgo konsultaciją. Joje nurodyta, kad apžiūrėtas A. S., nustatyta diagnozė smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 65-68).

Iš 2021-09-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos policijos pareigūnų mobiliųjų kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas atvyksta į įvykio vietą, sustoja priešais geltonos spalvos krovininį automobilį. Prieina prie grupės žmonių, kalbasi su nuketėjusiuoju, kuris skundžiasi sveikata, aiškina, kad buvo užblokuotas įvažiavimas, kad įvyko konfliktas su vairuotoju, po to gavo smūgį. Moteris aiškina, kad užblokavo kelią krovininiam automobiliui, kad du vaikinai pasislėpė kiemuose. Vyras sako, kad darbuotojai krauti baldus buvo užsakyti iš firmos.

Kitame įraše užfiksuota kaip pareigūnas įeina į vidinį kiemą, prie vienos laiptinės vaikinas išneša sofos dalį. Išeina antras vaikinas (A. B.), su violetinės spalvos marškinėliais „Nike“. Vaikinas (M. B.) pradėjo aiškinti, kad nukentėjęs ant vaikinų šaukia, rėkė, reiškė pretenzijas, kad užstojo kelią, po to norėjo atidaryti dureles, ėjo ant jo ir tada brolis jį užstojo, vieną kartą smogė. Po to subėgo žmonės. A. B. aiškina, kad gynė brolį (t. 1, b. l. 142-146).

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino. Jas iš dalies pripažino ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis pripažino, kad 2021-06-21 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir jo brolio bei nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jis trenkė delnu kažkur į veidą link kaklo. Vyras pritūpė, bet greitai atsistojo ir pradėjo kviesti policiją. Smūgį jis sudavė dėl to, kad gynė brolį, nes vyras ranka bandė atidaryti autobusiuko keleivio pusės dureles, be to, prieš tai šaukė, keikėsi, keikė juos. Kaltinamasis neigė, jog nukentėjusiajam iš chuliganiškų paskatų sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą, po ko jis nugriuvo ir jam nugriuvus spyrė ne mažiau nei vieną kartą į veidą. Tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Nuketėjusysis patvirtino, kad konfliktas kilo dėl užstatyto įvažiavimo į bromą, kadangi jis prašė patraukti automobilį iš bromo ir atlaisvinti vienintelį įvažiavimą į kiemą. Vaikinai atsisakė patraukti automobilį, nurodydami, kad kai baigs darbus, patrauks automobilį. Pasakius, kad iškvies policiją, vienas vaikinų įlipo į automobilį, atidarė langą ir pasakė, kad jį susiras. Nuketėjusysis į tai atsakė, kad vaikinai elgiasi kaip idiotai ir kad važiuotų tik, tuo metu pajuto stiprų smūgį į kaklo sritį. Smūgis buvo iš nugaros. Jis nukrito ir nieko neatsimena. Kaimynė N. padėjo jam atsistoti. Liudytoja N. F. paaiškino, kad stovėdama automobilyje laukė, kada galės per bromą įvažiuoti į kiemą. Prie autobusiuko vaikščiojo kaimynas. Tada pamatė smūgį kumščiu į galvą. Žmogus griuvo, o tada buvo smūgis koja. Tuo metu prie autobusiuko buvo nukentėjusysis ir dar vienas vaikinas. Kitas vaikinas sėdėjo autobusiuke prie vairo. Liudytoja priėjo, kaimynas gulėjo, atsikėlė, matėsi, kad akys dreba. Sakė, kad nesiorientuoja. Liudytoja A. M. taip pat parodė, kad ji kitoje gatvės pusėje, adresu (duomenys neskelbtini). rūkė. Matė, kad nukentėjusysis kalbėjo su mašinos vairuotoju, stovėjo šalia mašinos keleivio pusėje. Kitas vaikinas išlindo iš bromos per keleivio pusę ir iš nugaros trenkė nukentėjusiajam ranka į veido sritį. Jis krito, atrodė, kad lyg prarado sąmonę. Tuomet gavo kelis smūgius iš kojos. Prieš smūgį mašinos langas greičiausiai buvo atidarytas. Nukentėjusysis nebuvo atidaręs durelių, ginčijosi su vairuotoju. Jo rankų liudytoja nematė, negirdėjo, ką kalbėjo. Trenkė kumščiu, ne delnu, buvo smūgis iš pasalų. Smūgis koja buvo. Matė, kad nukentėjusysis sujudėjo nuo šio smūgio. Nukentėjusiajam padėjo atsikelti. Pradžioje jis nesiorientavo. Matė, kad nukentėjusiajam buvo raudona kažkur ties kaklu. Sakė, kad svaigsta galva, nesiorientuoja.

Kaltinamojo brolis M. B. nurodė, jog smūgis buvo suduotas tada, kai jis sėdo patraukti mašiną. Nukentėjusysis tuo metu traukė dureles, gal norėjo įlipti į kabiną. Brolis tuo metu stovėjo lauke. Nukentėjusysis nustūmė brolį ir bandė laužtis. Tada brolis jam trenkė. Nukentėjusysis prisėdo, bet atsistojo. Iš kitos pusės atsirado dvi moterys. Sakė, kad užtampys juos po teismus. Suprato, kad jie yra pažįstami. Tačiau M. B. yra kaltinamojo brolis, taigi jis yra suinteresuotas nurodyti aplinkybes, kurios palankios kaltinamajam. Tuo tarpu net dvi liudytojos nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kad kaltinamasis nuketėjusiajam smūgį kumščiu sudavė iš nugaros, po smūgio šis nukrito, o jam nukritus kaltinamasis dar spyrę nukentėjusiajam koja. Viena iš liudytojų įvykį matė visiškai atsitiktinai, nes tuo metu kitoje gatvės pusėje rūkė, taigi ji nėra pažįstama su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Taip pat nei viena liudytoja nenurodė, kad konflikto metu nuketėjusysis būtų nustūmęs kaltinamąjį, jos patvirtino, kad netikėtai iš nugaros kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam. Taigi byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad A. B. 2021-06-12 apie 12. 00 val. viešoje vietoje, prie įvažiavimo į kiemą (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu A. S. į kairę veido pusę, po ko pastarajam pargriuvus, spyrė ne mažiau nei vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. S. odos nubrozdinimus smakre, kakle, dešinėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Šiuo atveju kaltinamajam inkriminuojama tai, kad jis viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgius nukentėjusiajam ir taip padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Tokiu įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo veiksmai, kai jis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, sudavė kumščiu į veido sritį A. S., šiam nugriuvus spyrė jam į veidą, buvo įžūlūs ir jais buvo pademonstruota nepagarba aplinkai, aplinkiniams. Kaltinamasis smūgius sudavė dėl kilusio konflikto, nes nukentėjęs reikalavo atlaisvinti įvažiavimą į kiemą, tokia fizinio užpuolimo priežastis vertintina kaip menkavertė, todėl smūgiai suduoti iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti menkinantį požiūrį į visuotiniai priimtas elgesio normas. Tai, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai – keikėsi ir keiksmažodžiais įžeidinėjo nukentėjusįjį ir jo brolį, nepatvirtino byloje apklausti liudytojai.

Kaltinamojo veiksmai atlikti viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), vidurdienį, stebint pašaliniams asmenims, pažeidė gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką. Tokiais įžūliais veiksmais padarytais viešoje vietoje A. B. demonstravo elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, taip pat demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. B. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo nuo 2021-06-12 12:30 min, paleistas 2021-06-13 14:30 val. (t. 1, b. l. 154, 183). Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 184).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis nusikalstamų veikų apdarymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmes atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, nusikalto probacijos metu, tačiau buvo nepilnametis, šiuo metu kaltinamasis yra pilnametis. Kaltinamasis administracine tvarka baustas už naudojimąsi viešuoju transportu be bilieto. Mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar priklausomybės ligų įskaitoje, nepateikta.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, taip pat ir tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas teistas, probacijos metu. Nors kaltę pripažino iš dalies, tačiau duodamas parodymus menkino savo elgesį ir jo pasekmes, kaltindamas dėl įvykio nukentėjusįjį, kas rodo, jog kaltinamasis nėra pakankamai kritiškas savo elgesiui. Tačiau nepaisant to, kaltinamasis mokosi, mokyklos charakterizuojamas teigiami, kas rodo, jog jis siekia gyventi kitokį gyvenimą ir nedaryti nusikaltimų.

Atsižvelgiant į visa tai ir vadovaujantis BK 54 straipsniu ir BK 91 straipsnio nuostatomis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. B. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojamais ir draudimais.

Civilinis ieškinys.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nuketėjusysis A. S., kuri prašė priteisti 2 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Neturinę žalą ieškovas patyrės dėl kaltinamojo veiksmų, kuriais jam buvo sukeltas skausmas, baimė, išgyvenimai ir pažemintas orumas. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį tęstinį skausmą ir stresą, kuris nukentėjusįjį persekioja iki šiol. Jis turi vartoti vaistus, kad galėtų užmigti. Smurtaudamas prieš nukentėjusįjį kaltinamasis bandė jį įbauginti, grasino persekiojimu, todėl eidamas gatve nukentėjusysis ėmė žvalgytis į šalis, jį persekioja nuolatinis nesaugumo jausmas (t. 1, b. l. 61-62).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl smūgių į veidą jis griuvo, tada buvo įspirta į veidą, taip jam buvo padaryta odos nubrozdinimai smakre, kakle, dešinėje alkūnėje ir nežymiai sutrikdyta sveikata, jis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, dėl jų pasekmių sveikatai. Vertintinos nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis gydėsi kurį laiką, nukentėjusysis patyrė fizines ir dvasines kančias bei nepatogumus susijusius su sužalojimų gydymusi. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, kuris teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko ir dalies (200 eurų dalyje), jo turtinę padėtį (mokosi, tik ką sulaukė pilnametystės) teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti 19,06 euro žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB. Žala susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu nukentėjusiajam A. S. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 126-128). Ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, kaltinamasis pripažintinas kaltu sužalojęs A. S., todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-06-12 12:30 min, paleistas 2021-06-13 14:30 val., t. y. dvi dieną, kas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimą ieškovo A. S. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 19,06 eurų žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje.

Kaltinamajam A. B. paskirtas kardomąją priemonę raštinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

2 CD su garso įrašu ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.