- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-27
- Bylos Nr.
- ATP-102-193/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00351-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarties, kuria patenkintas L. T. skundas – panaikintas Kauno RAAD Kėdainių r. agentūros vedėjo 2011-02-07 nutarimas, kuriuo L. T. už LR ATPK 85 str. 5 d. numatytą pažeidimą paskirta 50 Lt bauda, ir administracinė byla L. T. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-05-24 nutartimi patenkino L. T. skundą – panaikino Kauno RAAD Kėdainių r. agentūros vedėjo 2011-02-07 nutarimą, kuriuo L. T. už LR ATPK 85 str. 5 d. numatytą pažeidimą paskirta 50 Lt bauda, ir administracinė byla L. T. atžvilgiu nutraukta. L. T. administracinė nuobauda minėtu 2011-02-07 nutarimu buvo paskirta už tai, kad jis medžioklėje sumedžiotus gyvūnus (šernus) išskrodė žvėrienos apdorojimo aikštelėje ir vidurius sumetė į atliekų duobę, tačiau nenulupus kailius gyvūnus nusivežė į namus, kur gyvūnai buvo baigti doroti.
Šalies argumentai
Kauno RAAD apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paliekant galioti Kauno RAAD Kėdainių r. agentūros vedėjo 2011-02-07 nutarimą. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Mano, kad teismas panaikino L. T. skirtą 50 Lt baudą tik dėl skirtingo institucijų sąvokų aiškinimo lingvistiniu požiūriu, tai yra teismas aiškindamas teisės normų taikymą, rėmėsi tik lingvistiniu sąvokų aiškinimu ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, kad esant bet kokiam neaiškumui dėl teisės normos turinio prasmės, turi būti atsižvelgiama į visą teisės aktą. Taigi, sprendžiant klausimą kaip, kokiu būdu, kokioje vietoje turi būti išdorojamas sumedžiotas medžiojamasis gyvūnas turi būti atsižvelgiama į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (47 punktas) ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus (III dalies 11., 12.2.1., 12.2.2. punktai), kuriuose apie jokias išimtis, leidžiančias kitoje tam pritaikytoje vietoje, tinkamai utilizuodami maistui nenaudojamas dalis, visiškai apdoroti kanopinius gyvūnus, kaip šiuo atveju šernus, nekalbama, alternatyvos pasirinkti, taip kaip galima su smulkiaisiais sumedžiotais gyvūnais – nenumatoma. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 p. ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 11., 12.2.1., 12.2.2. punktuose jokių prieštaravimų nėra, reikalavimai traktuojami vienodai, naudojamos vienodos sąvokos. Teismas aukščiau paminėtų teisės normų reikšme suabejojo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011-03-08 rašte Nr. B6-(4.16)-426 pareikštos nuomonės, tačiau kažkodėl nesirėmė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-05-04 rašte Nr. (11-1)-D8-4185 išsakyta nuomone. Teismas netinkamai aiškino šių teisės aktų turinį. Keisti šių teisės normų turinį pagal pareiškėjo, gynėjo ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuomonę ir priimti šią nuomonę kaip esminę, yra klaidinga teismo nuostata. Kiekvienas proceso dalyvis gali išsakyti jam reikalingą versiją, tačiau tai negali tapti teisiniu pagrindu nesilaikyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 p. ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 11., 12.2.1., 12.2.2. punktų. Apelianto nuomone, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išsakyta nuomonė apie tai, kad „Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai nenustato, kad išskrosto kanopinio žvėries kūno tolimesnį tvarkymą (kailio lupimą skerdienos dalijimą) būtina atlikti pirminio gyvūnų apdorojimą aikštelėje“ neatitinka Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 9., 11., 12.2.1., ir 12.2.2. punktuose išdėstytų nuostatų. Netinkamas, ne pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelėje sumedžiotų šernų dorojimas gali sukelti pavojų žmonių sveikatai dėl pavojingų ligų (kiaulių maro, trichineliozės) plitimo. Skunde pažymima, kad medžioklės metu, vykdant sumedžiotų šernų apdorojimą, turi būti laikomasi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punkto reikalavimų, kurie vienareikšmiškai reikalauja, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės atliekų duobę. Čia nėra jokios alternatyvos neišdorotų (nenulupus kailių) žvėrių išvežimui. Teismas vadovavosi E. B. 2011-04-11 surašytu nutarimu Nr. 35-8, kaip įrodymu, kad ir L. T. yra nekaltas. Tačiau šioje byloje sprendžiamas L. T. administracinės atsakomybės klausimas. Nutarimas dėl E. B. administracinės atsakomybės negali būti laikomas kaip prejudicinės reikšmės įrodymas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. B. administracinė byla nutraukta, nes medžioklės vadovas 17 val. vos tik pradėjus šernų dorojimą E. B. davė kitą nurodymą, t.y. abiejų medžiotojų situacija skirtinga. Teismo tvirtinimas, kad „agentūros atstovas teismui negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar galiojantys norminiai aktai apskritai leidžia pasiimti sumedžiotų šernų kailius“ visai nereikšmingas L. T. pažeidimui nustatyti. Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros pareigūnų kompetencija yra medžioklės reikalavimų kontrolė. Teismas pats yra aktyvus teisminio proceso dalyvis, todėl turėjo patikslinti tokio keliamo klausimo reikalingumą šioje byloje, nes laukinių ir naminių gyvūnų kailių ir odų supirkimo, perdirbimo ir apdorojimo kontrolę vykdo veterinarijos specialistai.
Atsiliepimas
L. T. atsiliepimu į Kauno RAAD skundą nesutinka su skundu, prašo jo skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartį. Mano, kad Kauno RAAD Kėdainių r. agentūros vedėjo 2011-02-07 jo atžvilgiu priimtas nutarimas buvo neteisingas. Teigia savo veiksmais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punkto nepažeidęs. Pažymi, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal E. B. raštišką paklausimą išaiškino, kad Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimuose naudojamą sąvoką „apdorojimas“ reikia suprasti kaip „pirminį tvarkymą“, o sąvoką „išdorojimas“ – kaip „sumedžioto gyvūno vidaus organų išėmimą“. Taip pat rašte nurodoma, kad Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai nenustato, kad išskrosto kanopinio žvėries kūno tolimesnį tvarkymą (kailio lupimą, skerdienos dalijimą) būtina atlikti pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelėje. L. T. teigimu, sutinkamai su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išaiškinimu, lupdamas šernams kailius ir tvarkydamas jų skerdieną savo namuose, o ne pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų jis nepažeidė. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. B. ATP protokolas buvo surašytas už tokią pat veiką kaip ir jam, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūra, gavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išaiškinimą, E. B. nebaudė ir administracinę bylą nutraukė. Atsiliepime pažymima, kad po jo skundo Kėdainių rajono apylinkės teismui padavimo Aplinkos ministerija parengė su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nesuderintą kitokį minėtų sąvokų išaiškinimą. L. T. nuomone, galima daryti prielaidą, kad šis išaiškinimas buvo parengtas tam, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme būtų galima pateisinti LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2011-02-07 nutarimu pagal ATPK 85-5 str. jam skirtą 50 Lt baudą. Atsiliepime nurodoma, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punkte yra nurodoma tik tai, kur turi būti sumetamos skrodimo ir dorojimo atliekos bei plėšriųjų gyvūnų kūnai. Apie vietą kurioje turi būti pašalinami sumedžioto gyvūno vidaus organai, kur turi būti lupamas kailis ir tvarkoma skerdiena nieko nenurodoma. Taip pat atkreipiamas teismo dėmesys, kad sąvoka „skrodimo“ yra vartojama tik Medžioklės Lietuvos respublikoje taisyklių 47 punkte. Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimuose ši sąvoka nenaudojama. Teigia, kad Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimuose vartojama sąvoka „išdorojami“ reiškia tik vidaus organų pašalinimą. Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 12.2A. punkte nurodoma, kad maistui nenaudojamos dalys turi būti atskirtos ir sumestos į žvėrienos atliekų duobę. Vadovaujantis šia nuostata paraidžiui, kaip tai daro Kauno RAAD, pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje reikėtų ne tik pašalinti žvėries vidaus organus, nulupti kailį ir padalinti skerdeną, bet dar ir viską išmėsinėti bei išimti kaulus, kremzles, sausgysles, limfmazgius ir kraujagysles, kadangi šios dalys maistui nenaudojamos. Tai jau yra ne priminis žvėrių apdorojimas, nors aikštelė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimuose vadinama būtent pirminio žvėrių apdorojimo aikštele.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus bei gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama 2011-05-24 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, padarė jais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Ši teismo nutartis, priešingai apelianto teigimui, yra pagrįsta bei teisėta, ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su joje nurodytais motyvais. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje L. T. buvo surašytas protokolas už ATPK 85 str. 5 d. numatytą pažeidimą dėl to, kad jis medžioklėje sumedžiotus gyvūnus (šernus) išskrodė žvėrienos apdorojimo aikštelėje ir vidurius sumetė į atliekų duobę, tačiau nenulupus kailius gyvūnus nusivežė į namus, kur gyvūnai buvo baigti doroti. Apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje atlikta išsami šiuos L. T. inkriminuojamus veiksmus reglamentuojančių teisės aktų analizė rodo, kad nėra pakankamai aiškaus teisinio reglamentavimo dėl sumedžioto šerno apdorojimo vietos ir būdo. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas vienodai turi būti suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams, o taip nesant – visos abejonės ir neaiškumai vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tokiu būdu negalima daryti išvados, kad L. T. pažeidė aiškaus teisinio reglamentavimo neturinčių teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – L. T. atžvilgiu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokiu būdu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
NUTARIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartį palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.