Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, registruojasi Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2024 m. balandžio 19 d., apie 22.39 val., Kaišiadorių r., kelyje A1 Klaipėda-Kaunas-Vilnius, 2,48 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. D. priklausančią transporto priemonę – automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0384, nustatytas 1,61 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio ,,AUDI A6“ vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. – 5690 eurų (su PVM) (b. l. 32).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. kartu su draugu ir drauge nuvyko pažvejoti, ketino likti žvejoti per naktį, žvejybos metu pavartojo šiek teik alkoholio, tai yra degtinės. Vakare po 22.00 val., jam labai pradėjo skaudėti nugarą, nes jis turi rimtų sveikatos problemų susijusių su stuburu, dėl ko iš esmės šiuo metu ir negali dirbti. Dėl nugaros skausmo, klaidingai jausdamasis neapsvaigęs, jis nusprendė iš žvejybos vykti namo. Pasiėmė su savimi buvusius draugus ir vyko namų link, tačiau bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė jo neblaivumą. Vairavo ne jam, o sesers vyrui, priklausantį automobilį, sesers vyras nežinojo, kad jis vairuos automobilį neblaivus, nes apkritai nelabai vartoja alkoholinių gėrimų, jam sesers vyras automobilį buvo paskolinęs, nes jo buvo remontuojamas. Po policijos pareigūnų sustabdymo automobilį nutempė, o jis paskambino žmonai, kad pastaroji jį parsivežtų, žmona labai moralizavo, apskritai jis visada klauso žmonos. Kas įvyko 2024 m. balandžio 19 d. nei pats negali paaiškinti, nežino kodėl taip pasielgė, toks elgesys jam visiškai nebūdingas. Šiuo metu, dėl sveikatos būklės, jis yra bedarbis, jo ir žmonos pajamos yra nedidelės. Labai gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, nebevartoja alkoholinių gėrimų. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2024 m. balandžio 19 d. apie pietus, tiksliau valandos nenurodys, nes nežiūrėjo į laikrodį, jis kartu su draugais A. S. ir M. S., automobiliu ,,AUDI A6“, valstybinių numerių neatsimena, kurį vairavo A., atvažiavo prie Kauno marių, esančių Dovainonių kaimo ribose, Kaišiadorių r., pažvejoti. A. automobilį vairavo būdamas blaivas. Jie su M. taip pat buvo blaivūs. Žvejodami jie visi gėrė sidrą, nes neplanavo minimą dieną važiuoti namo, dėl to stovyklavietėje buvo pasistatę palapinę. Sidrą gėrė ir A. S.. Kas ir kiek sidro išgėrė, jis nepasakys, nes to nestebėjo. Apie 22 val. jis atsigulė palapinėje ir užsnūdo. Jis atsikėlė tada, kai A. užsimanė važiuoti namo. Kodėl jis taip nusprendė, jis nežino ir tuo nesidomėjo. Buvo jau sutemę, valandos nepasakys, kai jie išvažiavo namo. A. neatrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis sutiko kartu su juo ir M. važiuoti namo. Važiuojant namo, automobilį ,,AUDI A6“ visą laiką vairavo taip pat A. S.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o M. ant galinės sėdynės, kai greitkelyje, netoli Žiežmarių – Vilniaus kryptimi, A. vairuojamą automobilį ,,Audi A6“ sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai A. nusivedė prie tarnybinio automobilio ir kas ten vyko, jis nematė ir negirdėjo, nes liko automobilyje ,,Audi A6“. Netrukus prie jų atėjo A. ir pasakė, kad policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatę, kad jis vairavo būdamas neblaivus, neleido jiems toliau važiuoti. Vairavimo neblaiviam A. S. faktą patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame fiksuota, jog 2024 m. balandžio 19 d. apie 22.39 val. kelyje A1 Klaipėda-Kaunas-Vilnius, 2,48 km, buvo sustabdytas A. S., vairuojantis transporto priemonė ,,AUDI A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas. Būtent toks neblaivumo laipsnis, nustatytas 2024 m. balandžio 19 d. 22.51 val., yra fiksuotas ir byloje esančiame 2024 m. balandžio 19 d. neblaivumo nustatymo akte.

Taigi, pripažintina, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – A. S..

Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai padarymų, praeityje nėra teistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstama veika nesukėlė žalos, todėl byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio, įvertinus charakterizuojančius duomenis, manytina, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jau yra brandi asmenybė, anksčiau nebuvo teistas, neapgalvotas ir neatsakingas elgesys nėra jam būdingo veikimo modelio dalis, nusikalstamą veiką įvykdė spontaniškai netinkamai įvertinęs savo būklę, prioritetą suteikdamas dėl ligos kilusiems skausmams, tai yra nugaros skausmams, kurie jį paskatino vykti namo, pervertinus savo galimybes vairuoti. A. S. praeityje nors ir baustas administracine tvarka, tačiau visas nuobaudas sumokėjęs, kaip jau minėta jam nėra būdingas nusikalstamas elgesys, šią nusikalstamą veiką, spręstina, jog padarė ne vedinas susiformavusių neigiamų nuostatų į galiojančius įstatymus bei jo kaip piliečio pareigas šių įstatymų laikytis, o dėl netinkamo situacijos vertinimo, juo labiau tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai ir jo elgesys teisiamojo posėdžio metu bei galimos laiduotojos parodymai, atsiskleidė, tai, kad kaltinamasis iš tiesų labai gailisi ir išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog egzistuoja visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai laidavimo instituto taikymui. Kartu sutinkamai su Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu yra įvertinama ir tai, kad byloje yra pateiktas laiduotojos prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Pagal prašymą laiduotoja prašo būti kaltinamojo A. S. sutuoktinė – A. S., kuri kaip teigiama prašyme, ir šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra A. S. sutuoktinė su juo gyvena jau dešimt metų. Apie įvykį žino, dėl įvykio ir jai labai gaila, tačiau ir jos sutuoktinis dėl to labai išgyvena, verkia. Apskritai A. S. labai geras sutuoktinis, paslaugus, padedantis, įsiklausantis. Jie kartu daug diskutuoja, sutuoktinis įsiklauso į jos nuomonę ir po šio įvykio daug kalbėjosi, sutuoktinis suprato ką padarė negerai. Toks elgesys jam nebūdingas, todėl ir jai nesuprantama, kodėl A. S. taip pasielgė. Šiuo metu šeimoje dirba tik ji, nes sutuoktinis turi sveikatos problemų su stuburu, pajamos nėra didelės, išlaidų turi daug, kadangi jos suaugusiam sūnui tuoj gims vaikas. Ji pati dirba vyriausia valytoja, turi savo brigadą, vadovauja žmonėms, yra griežta, bet sąžininga, todėl mano, kad ir jos sutuoktinis jos klausys, dėl ko ji bus tinkama laiduotoja ir darys jam gerą įtaką. Niekada nėra teista, bausta administracine tvarka, už netinkamoje vietoje paliktą stovėti automobilį. Su sutuoktiniu jų santykiai geri, vienas kitu pasitiki, sutuoktinis įsiklauso į tai ką ji sako, jei būtų poreikis, kartu lankytųsi pas specialistus. Pati yra nevartojanti alkoholinių gėrimų, po įvykio ir jos sutuoktinis visiškai nebevartoja.

Sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įvertinama ir galimą laiduotoją charakterizuojanti medžiagą, kuri buvo pateikta teismui. Iš pastarosios matyti, jog A. S. nei karto nėra teista, bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų susijusių su netinkamu stovėjimu ar sustojimu, tačiau visos skirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos, darbovietės yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai, darbovietėje užima vadovaujančias pareigas, yra atsakinga ir pareiginga. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad A. S., kaip laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo ir A. S. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant A. S. sutuoktinę A. S.. Atsižvelgiant į gana sudėtingą Savickų finansinę padėtį, tai yra tai, kad šiuo metu šeimoje yra dirbanti tik A. S., kurios gaunamas darbo užmokestis yra apie 900 eurų, o A. S. šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų, laidavimas taikomas be užstato.

BK 68 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste, spręstina, kad yra pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam padarė būtent naudodamasis specialia jam suteikta teise. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą artimą minimaliam – vieneriems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 22 d.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, tai yra priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tokiu būdu akivaizdu, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir taikomas be išimties. Aptariamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Formos viršusBK 72 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o transporto priemonės valdytojas yra A. D. (b. l. 31). Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad A. D., nežinojo ir negalėjo žinoti, apie tai, kad su jo valdoma transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, A. D. palikdamas jo valdomą transporto priemonę A. S., pagrįstai tikėjosi, kad transporto priemonė bus naudojama pagal jos paskirtį, laikantis įstatymų, juo labiau kaip pats A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog A. S. visada buvo nusistatęs prieš neblaivius vairuotojus, todėl tokio neatsakingi ir neapgalvoto elgesio, jis palikdamas transporto priemonę A. S., iš pastarojo negalėjo tikėtis. Atsižvelgiant į tai natūra konfiskuoti transporto priemonę ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo, todėl vadovaujantis aukščiau aptartomis imperatyviomis įstatymo nuostatomis dėl turto konfiskavimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, kad nepaisant kokia suma bus išieškota iš kaltinamojo, tai jam vis tiek sukels finansines pasekmes ir padaryta nusikalstamas veika bus ekonomiškai nenaudinga, tačiau siekiant, kad išieškojimas nebūtų savitikslis, o iš tiesų realiai įgyvendinamas, teismas nusprendžia iš kaltinamojo A. S. išieškoti transporto priemonės automobilio ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2500 eurų.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėja E. Š. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka). Teisme gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 279,07 eurų. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš A. S. valstybei priteistinos 279,07 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, o jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonė automobilis ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), prokurorės 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu, grąžinti A. D., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini disponuoti A. D. nuožiūra;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Laiduotoju paskirti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant laidavimo terminą 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš A. S. valstybės naudai priteisti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

Išaiškinti A. S., jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę automobilį ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti disponuoti A. D. nuožiūra;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Iš A. S. valstybei priteisti 279,07 eurų (su šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir septynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

A. S. išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.