Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovo atstovei Vilijai Plotnikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Air Baltic Corporation AS skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, kad privatus vežėjas neturi galimybių sudaryti su Danijos ar kitos užsienio valstybės pasienio kontrolės pareigūnais sutartį, kuria jie įsipareigotų neįleisti į atitinkamą oro uosto terminalą asmenų, neturinčių reikalingų dokumentų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką ir prisiimtų atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimus. Asmens kelionės dokumentai vežėjo darbuotojų nėra ir negali būti tikrinami ir keleiviams įlipus į orlaivį. Vežėjas neturėjo praktinių galimybių užtikrinti, kad užsienietė turėtų reikalingus dokumentus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl negalima konstatuoti jo kaltės ir įstatymų reikalavimo pažeidimo bei vežėjo atsakomybės. Mano, kad Rusijos piliečio pasas, kurį turėjo Y. T., pilnai atitiko „kelionės dokumento“ sąvoką, o į Lietuvos Respublikos teritoriją ji buvo neįleista dėl kitų priežasčių, už kurias vežėjas neatsakingas.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pažeidimas buvo padarytas 2006 m. lapkričio 1 d., gi protokolas surašytas tik 2006 m. lapkričio 22 d. Tai apribojo pareiškėjo galimybes efektyviai ginti savo teises. Apie bylos nagrinėjimą pranešta likus trims darbo dienoms, tai taip pat apribojo teisę į gynybą.

Pareiškėjas, priimdamas Rusijos pilietę į savo lėktuvą, žinojo, jog šis asmuo kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl, žinodamas savo pareigą užtikrinti, kad Rusijos pilietis turėtų galiojančiame kelionės dokumente galiojančią vizą, galėjo atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais. Mano, kad Bendrovei paskirta per didelė bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus oro uosto PKP vyresnioji specialistė 2006 m. lapkričio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad tą dieną 12 val. 15 min. į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT 162 iš Kopenhagos atvyko Rusijos pilietė Y. T., gim. (duomenys neskelbtini) pasas (duomenys neskelbtini), gyv. Danijoje (leidimas gyventi Danijoje DK 00092111), be Lietuvos Respublikos vizos (b. l. 23). VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pareigūnas 2006 m. lapkričio 1 d. sprendimu atsisakė Y. T. leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną dėl to, kad ji neturi galiojančios vizos arba leidimo gyventi (b. l. 24). Dėl šio įvykio buvo surašytas įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 90, kuriame nurodyta, kad aviakompanijos Air Baltic Corporation reisu BT162 iš Kopenhagos buvo atskraidinta užsienietė – Rusijos pilietė Y. T. be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Tokiais veiksmais aviakompanija neužtikrino, kad keleivis turėtų visus vykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus, pažeisdama Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. (b. l. 25-26). Y. T. neneigė į Lietuvos Respubliką atvykusi be vizos. Tai matyti iš jos paaiškinimo (b. l. 27). Vilniaus oro uosto PKP viršininko pavaduotojas 2006 m. gruodžio 1 d. nutarimu pareiškėjui skyrė 11000 Lt baudą (b. l. 34-36).

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d. nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurioje be kitų įleidimo sąlygų, a punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11000 Lt iki 18000 Lt už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (3 d.). Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Įstatymo 5 str.). Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. 1 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 33 p. nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu. Taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.

Sistemiškai vertinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamąja dalimi, taip pat, kad pažeidimo nustatymo metu galioję teisės aktai į Lietuvos Respubliką atvykstančiam Rusijos piliečiui nustatė reikalavimą turėti galiojantį kelionės dokumentą su galiojančia Lietuvos Respublikos viza. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Rusijos pilietė Y. T. neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jai kirsti Lietuvos valstybės sieną, ir dėl to atsakovo pareigūnų nebuvo praleista per oro uosto dokumentų kontrolės punktą. Reiškia, Įstatymo 20 str. taikymo prasme ji neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog užsienietė dar nebuvo praėjusi pasienio kontrolės posto, jis neįvežė jos į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Vadovaujantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Šio įstatymo 11 str. 1 d. orlaiviai gali kirsti valstybės sieną oro skrydžiams nustatytais oro keliais Vyriausybės patvirtinta tvarka, todėl darytina išvada, kad keliaujant orlaiviais valstybės siena kertama įskrendant į Lietuvos oro erdvę, o ne praėjus pasienio kontrolės postą.

Tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta dviem dienom vėliau nei numato Įstatymas, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad priimtas nutarimas įstatymo pažeidimo byloje yra neteisėtas. Teisės aktai nenumato termino, per kurį turi būti surašytas protokolas, todėl pareiškėjo argumentas dėl padaryto procesinio pažeidimo – pavėluoto protokolo surašymo – atmestinas. Laiko tarpas nuo protokolo surašymo iki nutarimo priėmimo buvo pakankamas pasirengti bylos nagrinėjimui, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo apribotos galimybės efektyviai ginti savo teises.

Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatytą pareigą. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybės, todėl pareiškėjui pagrįstai skirta minimali sankcijoje numatyta bauda.

Darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra juridinio pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo Air Baltic Corporation AS skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.