Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-10 · Byla Nr. A2.9.-13474-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
A2.9.-13474-806/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12822-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
S. Š.
Kategorijos
  • 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-13474-806/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12822-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Š., išnagrinėjusi S. Š. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji žeminančiai vadino savo mokinį ir auklėtinį, (duomenys neskelbtini) ugdytinį, mažametį M. E., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-04-29 S. Š. M. E. pavadino „žąsinu“, o 2015-05-19 vadino „begalviu“ ir „asilu“. Šiais veiksmais S. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d.

Apklausta teisme S. Š. parodė, kad ką ji parašė protokole viskas teisingai. Mokinys yra pirmi metai mokykloje, pastarąjį skriausdavo kiti vaikai. Pastebėjo, kad vaikas neturi emocinio stabilumo. Ji, S. Š. neturėjo omenyje, kad tai konfliktas. Ji, S. Š. paragino vaiką, pasakė, kad judi kaip žąsinas. M. ilgai ieškojo sąsiuvinio, todėl taip ir pasakė. Pavasariop M. buvo nedrausmingas. Ji, S. Š. nuėjo su mokiniu pas pavaduotoją. Pasakė mamai. M. pareiškė pasipiktinimą. Pasak S. Š., vyresnis sūnus yra pašalintas iš mokyklos. Kai tai iškilo, ji, S. Š. prašė mamos, kad ateitų pasikalbėtų, tačiau neatėjo. Baigiantis mokslo metams tikrino jos, S. Š. dokumentaciją ir gavo padėkos raštą už gerą darbą. S. Š. teigimu, ji dirba 40 metų ir nėra turėjusi konfliktų nei su mokiniais, nei su tėvais, ji jaučiasi įžeista. Dėl pasakymo, kad judi kaip žąsinas, tai liaudies išsireiškimas. M. „begalviu“ dažnai vadina mergaitės, pastarasis dažnai neturi nei sąsiuvinio, nei knygos. Iš jos, S. Š. pusės nebuvo konfliktinės situacijos, ji vaiko neišskyrė. M. labai ilgai ieškojo sąsiuvinio, todėl pasakė frazę judi kaip žąsinas. Jei vaikui nedarysi spaudimo, nieko nedarys. Ji, S. Š. turėjo parodyti, kad nepatenkinta, kad M. dažnai neturi sąsiuvinio. Vaikas jai, S. Š. vienodas kaip ir visi berniukai. Buvo kita situacija, kai nebuvo mokytojos. Ji, S. Š. nuėjo surinkti pinigus kelionei, liepė persėsti berniukams, pastarieji nesutiko, buvo sumaištis. Liepė vaikams čiupti sąsiuvinukus ir daryti užduotis, o M. neturėjo sąsiuvinio. Vedė vaiką pas pavaduotoją, nes M. sistemingai neturėdavo sąsiuvinių ir jų neatsinešdavo. Kai M. neturėjo pratybų, skambino tėvams ir sakė. Ji, S. Š. kaip mokytoja pripratusi, kad vaikas neturi sąsiuvinio ar nespėja. M. jau buvo sistema neturėti sąsiuvinių.

Apklausta teisme liudytoja G. B. parodė, kad nebuvo jokių problemų, kol nebuvo gautas skundas. Su vaikais buvo kalbėta, pastarieji sakė, kad gal kažkada pajuokavo, jog eini kaip žąsinas. Iš mokytojos buvo paimtas pasiaiškinimas. Buvo patikrinta klasių vadovo valandėlė. Stebėjo su skyriaus vedėju pamokas, netinkamo veiksmo nepastebėjo, vaikai dirbo gerai, berniukas nebuvo pasiruošęs tos dienos pamokai. Vaikai tuo metu buvo klasėje, jie visi juokavo, kad mokytoja konkrečiai M. būtų pavadinusi „žąsinu“, pastarieji nepastebėjo. Kai ji, G. B. kalbėjo su M., pastarasis buvo pasimetęs, nebuvo tikslaus atsakymo, jis „mėtėsi“. Pasak G. B., nebuvo jokių nusiskundimų nei iš tėvo, nei iš vaiko. Tą dieną kai gavo skundą buvo kviečiamas tėvas, kuris neatvyko į mokyklą.

Teisme liudytojas S. E. prašė užbaigti bylą susitaikymu, asmeniškumų neturi, dėl šių aplinkybių nėra malonu stovėti teismo salėje. Jis, S. E. kaip tėvas padarė tinkamas išvadas ir mokytoja įvertinimus pasidarys. Buvo incidentas mokykloje tarp jo, S. E. vaiko ir mokytojos, apsižodžiavimas. Sūnus grįžo iš mokyklos ir papasakojo. Išsiaiškino, po kiek laiko sūnus vėl pasakojo, kad pavadino negražiai, klausė mokytojos kas ten per įvykis. Mokytoja rašė, kad sūnus netinkamai elgiasi, praėjo dar kiek laiko ir vėl įvyko nesusipratimas klasėje. Priėmė sprendimą, kad reikia pasitelkti į pagalbą direktoriaus pavaduotoją, vyko pokalbis, buvo skambinta žmonai ir kalbėta. Kalbėta, kad sūnus negražiai elgiasi, jis, S. E. kreipėsi su prašymu atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti. Po kiek laiko direktorė pasakė, kad pavedė socialinei pedagogei pasiaiškinti situaciją, po kelių dienų direktorė pasakojo, kad viskas pasitvirtino, apgailestauja, kad tokie dalykai vyksta ir ji imsis priemonių, po to direktorė surašė kitokius raštus ir prasidėjo savivaldybės institucijų darbas. Pasak S. E., pats sūnus pasakojo apie įvykius. Buvo situacija kada mokiniams nebuvo pamokos, pastarieji buvo palikti vieni. Kažkas išdykavo ir atėjo auklėtoja, ko pasėkoje sūnus buvo pavadintas negražiai. M. buvo pasakyta, kad nevažiuos į ekskursiją. Po kiek laiko vėl buvo konfliktas ir nusivedė sūnų pas direktorę, kur buvo pokalbis. Sūnus pasakė, kad nei iš šio, nei iš to pastarąjį užsipuolė. Anot S. E., mano, kad jo sūnus nefantazuoja. Mano visokių dalykų vyko per metus. Nebuvo taip, kad M. ten sėdėjo rankutes sudėjęs, jis normalus vaikas kaip ir visi, buvo pokalbių su mokytojais. Kažkam tai neišlaikė kantrybė. S. E. teigimu, iki to nebuvo konfliktiškų situacijų, jam atrodo, kad su jų sūnumi viskas gerai. Jei vaikas elgiasi netinkamai, kalbamasi individualiai. Pastabų, kurias turėtų rašyti elektroniniame dienyne, kiek žino nebuvo. Pasak S. E., sūnus sakė, kad mokytoja vadino pastarąjį „begalviu“. Jei M. neturėjo sąsiuvinio, tai reikia rašyti pastabas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole S. Š. nurodė, kad dėl protokolo turinio nesutinka.

Šalies argumentai

S. Š. 2015-08-26 paaiškinime nurodė, kad nesutinka su nurodytais žodžiais – „begalvis“ ir „asilas“, ji šių žodžių nenaudojo, gal jie nuskambėjo klasėje iš draugų, kadangi M. labai dažnai neatsineša mokymuisi skirtų priemonių. Žodį „žąsinas“, panaudojo sakydama „judi kaip žąsinas“, nes M. labai ilgai ieškojo namų darbų sąsiuvinio, kurio taip ir nerado. Šie žodžiai buvo panaudoti, neįžeisti mokinį, o paraginti. Dėl to gailisi, jei mokinys jaučiasi blogai.

S. Š. 2015-05-21 paaiškinime nurodė, kad 5d klasei vadovauja nuo 2014-09-01. Klasėje yra 28 mokiniai, iš jų 9 yra atėję iš kitų mokyklų, jų tarpe ir M. E.. Nuo pat pradžių M. stengėsi užimti lyderio pozicijas, todėl konfliktavo su berniukais. Po vieno konflikto, paskambino M. tėveliui ir išgirdo frazę: „M. kaip duos, tai maža nepasirodys“. 2015-04-29 per gamtos pamoką M. eilinį kartą neturėjo sąsiuvinio ir knygos, jam pasakė: „Judi kaip žąsinas“. Pasirodo šie jos žodžiai tapo „kerštu“ ir „skriaudimu“. 2015-05-19 atėjo į lietuvių kalbos kabinetą pas savo auklėtinius, reikėjo pasikalbėti dėl kelionės į Druskininkus. Mokytojos nebuvo, bet lentoje buvo užrašytos užduotys. M. sėdėjo viename suole su dviem berniukais, kai paprašė jo persėsti, M. puolė atsikalbinėti, o vėliau paprašė paimti sąsiuvinius ir atlikti užduotis, M. neturėjo nei sąsiuvinio, nei knygos. Jai pritrūko kantrybės ir nuvedė pas pavaduotoją. Pavaduotojas liepė paskambinti mamai ir pasikalbėti. M. mama visą tai įvardijo kaip „keršto sankcijas“. Klasės valandėlės vyko kiekvieną trečiadienį per šeštą pamoką. Gruodžio mėn. buvo organizuota šventė tėveliams, po kurios individualiai bendravo su tėvais. M. tėvų nematė.

S. E. 2015-04-30 elektroniniame laiške mokytojai S. Š. nurodyta, kad M. vakar grįžęs namo pasakojo, kad tarp jo ir mokytojos kilo konfliktas dėl sąsiuvinio neturėjimo, to pasekoje, M. buvo mokytojos pavadintas „žąsinu“. Nemano, kad vaikas tokius dalykus išsigalvotų, tuo labiau, kad dėl panašių dalykų su mokytoja jis buvo kalbėjęs telefonu. Visi daug kalba apie užgauliojimų pasekmes, tačiau kai vaikas girdi tokius dalykus iš mokytojos, tai pasidaro nebesuprantama. Ko jie tada iš vaikų reikalauja, jei rodo tokį pavyzdį ir dar prie kitų mokinių. Jis labai norėtų daugiau tokių dalykų neaptarinėti. Tikisi, kad vaiko atžvilgiu nebus „keršto“. Jei M. mokytojai nepatinka, neklauso, nedaro kažko, prašo informuoti tėvus. Ieškos sprendimų. Supranta, kad su vaikais nėra lengva, bet tai nėra pagrindas juos „kažkaip“ vadinti.

S. E. 2015-05-20 rašte dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo nurodyta, kad prašo įvertinti (duomenys neskelbtini) 5D klasės auklėtojos S. Š. elgesį su jo sūnumi M. E.. Toks pedagogo elgesys, kuris turi būti pavyzdžiu vaikams, sukuria pagrindą manyti, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje toleruojamas vaikų žeminimas. 2015-04-29 jo sūnus grįžęs iš mokyklos su didžiuliu susijaudinimu pasakojo, kaip pamokos metu jo mokytoja-auklėtoja S. Š. visos klasės akivaizdoje išvadino jį „žąsinu“ vien tik dėl to, kad jis neturėjo sąsiuvinio. Sekančią dieną, jis parašė elektroninį laišką mokytojai su prašymu pakomentuoti susidariusią situaciją, išreikšdamas viltį, kad daugiau tai nepasikartos ir nebus kerštaujama vaiko atžvilgiu. Po kelių dienų mokytoja į mokinio dienyną parašė savo komentarą tik, kad „mūsų sūnaus neskriaudžia“ ir, kad jis nesugeba per pamoką susikaupti, ir būna nepasiruošęs. Iš mokytojos žinutės galima labai aiškiai suprasti, kad ji vaiką visų akivaizdoje išvadino žeminančiais žodžiais, tačiau mokytojos supratimu, tai nėra skriaudimas, todėl dėl tokių smulkmenų tėvams nereikėtų jaudintis, o vaikas pats yra kaltas. Čia reikėtų iškelti pirmą klausimą, ar vaikas kaltas, kad mokytojas nesugeba vaiko sudominti savo mokomu dalyku, ar vaikas yra melagis ir be pagrindo apkalba mokytoją? Tačiau tai nepasibaigė, o atvirkščiai įgijo net keršto požymius. 2015-05-19 pamokų metu, apsiverkęs sūnus priverstas S. Š. paskambino žmonai ir su didžiuliu susijaudinimu papasakojo, kaip per laisvą lietuvių kalbos pamoką (nebuvo mokytojos) į klasę užėjo auklėtoja S. Š. ir už tai, kad visa klasė triukšmavo, užsipuolė jį vieną. Pirmiausia jį išvadino „begalviu“, į ką, pagal sūnaus pasakojimą jis atsakė, kad jeigu būtų begalvis, tai būtų negyvas, tada mokytoja dar labiau supyko ir jį pavadino „asilu“, tai įvyko visų mokinių akivaizdoje. Po tokių pedagogiškų pasikalbėjimų su mokiniu, mokytoja jo sūnui, pažeisdama jo kaip mokinio teises, pareiškė, kad jis su klase į artimiausiu metu planuojamą klasės ekskursiją nevažiuos, ir grąžino jam prieš tai paimtus 20 eurų. Kokia turėtų būti žmogaus, o šiuo atveju vaiko reakcija, į tokį suaugusio, turinčio jam būti pavyzdžiu, žmogaus elgesį. Tačiau viskas tuo nesibaigė, mokytoja jo sūnų nusivedė pas direktoriaus pavaduotoją M. L., kur jam buvo atliktas aiškinamasis pokalbis pažymint, „kad va kas atsitinka, kai skundi mokytojus“. Sūnui grįžus namo, sunku buvo paaiškinti, kodėl jo taip nemėgsta jo klasės auklėtoja, kodėl jis yra vadinamas „begalviu“, „asilu“, „žąsinu“, kodėl jam vienam iš klasės, už natūralų vaikišką dūkimą laisvu laiku, neleidžiama važiuoti su klase į ekskursiją, ir dar jis nuvedamas pas direktoriaus pavaduotoją, ir jį įtikinti šiandien eiti į mokyklą. Tokioje situacijoje jis, S. E., turėdamas teisę rinktis, tikrai nekeltų daugiau kojos į mokyklą, tačiau jam, M. E., teks ten eiti ir bandyti išgyventi tarp aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turinčių suaugusiųjų. Kažkas galėtų replikuoti, kad jo sūnaus elgesys buvo svarstomas klasės tėvų susirinkimo metu, deja per visus mokslo metus, nebuvo nei vieno klasės tėvų susirinkimo. Paskutinėmis savaitėmis klasės tėveliai kalbasi tarpusavyje ir dažnai skambina mokytojai prašydami suorganizuoti susirinkimą, nes klasėje yra susikaupę daug klausimų, kuriuos reikėtų nedelsiant spręsti. Kaip vienas iš pavyzdžių būtų tai, kad 5 klasės mokiniai, kuriems dar tik po 12-13 metų, sugebėjo patys nueiti pas direktoriaus pavaduotoją, prašydami spręsti klausimą dėl klasės auklėtojo pakeitimo. Koks buvo duotas atsakymas, jam aišku. Viena iš švietimo sistemos dalių, už kurią mokytojas gauna papildomą atlygį, yra klasės auklėtojos pareigos, kaip tai turi veikti jis nežino, tačiau auklėtoja turėtų savo auklėtiniais tam skirtu laiku užsiimti, dirbti, juk jai už tai mokama. 5D klasės valandėlės turi vykti kiekvieną savaitės trečiadienį. Kiek tokių valandėlių buvo? Pagal sūnaus pasakojimą gal tik kelios, nes mokytoja visada atėjusi nustatytu laiku į klasę pareiškia, kad „su jais nėra apie ką kalbėti“. Šiandien trečiadienis, jis yra įsitikinęs, kad klasės valandėlės nebus. Prašo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojos S. Š. bei direktoriaus pavaduotojo M. L. elgesio, kurio metu buvo pažeistos jo sūnaus M. E. teisės ir jis buvo žeminamas. Nustatyti, ar tinkamai yra tenkinami 5D klasės mokinių švietimo poreikiai bei imtis atitinkamų priemonių, kad tokie dalykai ateityje nesikartos, bus pašalinti, bei vaiko atžvilgiu nebus taikomos „keršto“ sankcijos per mokinio įvertinimą – pažymius ar kitaip ribojant jo kaip mokinio teises.

2015-05-21 (duomenys neskelbtini) mokyklos protokolu nustatyta, kad pirmininkaujant skyriaus vedėjui A. P., sekretoriaujant socialinei pedagogei G. B., dalyvaujant 5d klasės mokiniui M. E., auklėtoja dažnai pavadina mokinį „asilu“, „žąsinu“. Berniukas teigė, kad nuvedus pas pavaduotoją M. L., jam buvo paaiškinta, jog reikia ruoštis pamokoms, susidėti daiktus, atlikti visas užduotis. Pamokų metu reikia klausytis mokytojos, kai yra dėstoma tema. Berniukas pokalbio metu negirdėjo, kad pavaduotojas M. L. kalbėtų apie mokytojų skundimą. Nutarta informuoti mokyklos administraciją.

2015-06-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokolu nustatyta, kad dalyvavo S. E., M. E., VTAS vyr. specialistė J. K.. Pokalbio metu nepilnametis M. E. teigė, kad pamokos metu tarp jo ir klasės auklėtojos S. Š. įvyko konfliktas dėl sąsiuvinio, kurio metu auklėtoja jį pavadino „žąsinu“ klasės vaikų akivaizdoje. M. apie šį įvykį papasakojo tėvui. M. nurodė, kad tai nebuvo vienintelis atvejis, įvykus dar vienam konfliktui tarp jo ir klasės auklėtojos, ji berniuką išvadino „begalviu“ ir „asilu“, taip pat jam buvo uždrausta važiuoti su visa klase į planuojamą klasės ekskursiją. M. apie šiuos įvykius pasakojo nenoriai, teigė, kad nesupranta tokio mokytojos elgesio jo atžvilgiu, jaučiasi pažemintas, nenori susitikti su klasės auklėtoja bei prisiminti apie minėtus įvykius. Psichologinės pagalbos nepilnametis atsisakė.

2015-06-20 (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė K. G. pateikė informaciją S. E., kurioje nurodyta, kad mokykla su skundu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ susipažino. Šią situaciją S. E. aptarė su mokyklos direktoriumi telefonu. Socialinė pedagogė G. B. bendravo su M., 5 d klasės mokiniais, klasės vadove S. Š.. Pravedė grupinius pokalbius su 5d klasės mokiniais. Klasės vadovė teigia, kad S. E. sūnus žeminamas nebuvo. Ji norėjo pasirūpinti ir kalbėjosi su M., kad mokinys į mokyklą turi ateiti pasiruošęs pamokoms, kad jis turėtų mokymo(si) priemones pamokose. Apie priemones, kurių buvo imtasi mokykloje, 2015-06-20 raštu Nr. SD-75 buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

2015-06-20 (duomenys neskelbtini) mokykla raštu Nr. SD-75, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl M. E., kuriame nurodyta, kad M. E. šioje mokykloje mokosi nuo 2014-09-01. 2015-05-21 mokykla gavo S. E., mokinio M. E. tėvo, pranešimą dėl galimai pažeidžiamų jo sūnaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Iki rašto gavimo dienos mokykla tokios informacijos neturėjo. Į mokyklos administraciją, socialinę pedagogę G. B. M. E. bei jo tėvai nesikreipė dėl mokinio teisių pažeidimo. Su tėvų skundu buvo supažindinta klasės vadovė S. Š.. Mokytoja kaltės nepripažįsta. Socialinė pedagogė G. B. individualiai bendravo su mokiniu. Buvo kalbama su klasės mokiniais. Pasak vaikų, taip nutinka kai jie neklauso ir daug kalba. Mokytoja kartais palygina vaikus pvz.: kaip žąsinas ir pan. Rašte pateikta informacija ne visiškai teisinga. Klasėje buvo vedamos pamokėlės, grupiniai pokalbiai su mokiniais. Socialinė pedagogė G. B. ir skyriaus vedėjas A. P. stebėjo mokytojos S. Š. darbą 5d klasėje. Netinkamų veiksmų nebuvo pastebėta.

Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovams, auklėtojams ar kitiems jiems prilygstantiems asmenims už savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų visuma nepatvirtina išvados, jog S. Š. žeminančiai vadino savo mokinį ir auklėtinį, (duomenys neskelbtini) mokyklos ugdytinį, mažametį M. E., gim. (duomenys neskelbtini), 2015-04-29 M. E. pavadindama „žąsinu“, o 2015-05-19 vadindama „begalviu“ ir „asilu“. Apklausta teisme S. Š. neigė padariusi pažeidimą, paaiškino, kad M. ilgai ieškojo sąsiuvinio, todėl ji paragino vaiką, pasakė, kad ,,judi kaip žąsinas“. Jei vaikui nedarysi spaudimo, tai jis nieko nedarys. Ji, S. Š. turėjo parodyti, kad nepatenkinta, kad M. dažnai neturi sąsiuvinio. Vaikas jai, S. Š. vienodas kaip ir visi berniukai. Pasak S. Š., pasakymas ,,judi kaip žąsinas“ yra liaudies išsireiškimas. M. „begalviu“ dažnai vadina mergaitės, pastarasis dažnai neturi nei sąsiuvinio, nei knygos. Buvo kita situacija, kai nebuvo mokytojos. Ji, S. Š. nuėjo surinkti pinigus kelionei, liepė persėsti berniukams, pastarieji nesutiko, buvo sumaištis. Liepė vaikams čiupti sąsiuvinukus ir daryti užduotis, o M. neturėjo sąsiuvinio. S. Š. teigimu, ji dirba 40 metų ir nėra turėjusi konfliktų nei su mokiniais, nei su tėvais, ji jaučiasi įžeista. S. Š. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad 2015-04-29 per gamtos pamoką M. eilinį kartą neturėjo sąsiuvinio ir knygos, jam pasakė: „Judi kaip žąsinas“. Pasirodo šie jos žodžiai tapo „kerštu“ ir „skriaudimu“. 2015-05-19 atėjo į lietuvių kalbos kabinetą pas savo auklėtinius, reikėjo pasikalbėti dėl kelionės į Druskininkus. Mokytojos nebuvo, bet lentoje buvo užrašytos užduotys. M. sėdėjo viename suole su dviem berniukais, kai paprašė jo persėsti, M. puolė atsikalbinėti, o vėliau paprašė paimti sąsiuvinius ir atlikti užduotis, M. neturėjo nei sąsiuvinio, nei knygos. Jai pritrūko kantrybės ir nuvedė pas pavaduotoją. Vėlesniame paaiškinime S. Š. nurodė, kad nesutinka su nurodytais žodžiais – „begalvis“ ir „asilas“, ji šių žodžių nenaudojo, gal jie nuskambėjo klasėje iš draugų, kadangi M. labai dažnai neatsineša mokymuisi skirtų priemonių. Žodį „žąsinas“, panaudojo sakydama „judi kaip žąsinas“, nes M. labai ilgai ieškojo namų darbų sąsiuvinio, kurio taip ir nerado. Šie žodžiai buvo panaudoti, neįžeisti mokinį, o paraginti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokole užfiksuota, kad pokalbio metu nepilnametis M. E. teigė, kad pamokos metu tarp jo ir klasės auklėtojos S. Š. įvyko konfliktas dėl sąsiuvinio, kurio metu auklėtoja jį pavadino „žąsinu“ klasės vaikų akivaizdoje. M. apie šį įvykį papasakojo tėvui. M. nurodė, kad tai nebuvo vienintelis atvejis, įvykus dar vienam konfliktui tarp jo ir klasės auklėtojos, ji berniuką išvadino „begalviu“ ir „asilu“, taip pat jam buvo uždrausta važiuoti su visa klase į planuojamą klasės ekskursiją. Liudytojas S. E. teisme parodė, kad įvyko incidentas mokykloje tarp jo sūnaus M. ir mokytojos D. Š., apsižodžiavimas. Grįžęs sūnus iš mokyklos tai papasakojo. Po kiek laiko sūnus vėl pasakojo, kad pastarąjį pavadino negražiai. Pasak S. E., pats sūnus pasakojo apie įvykius. Buvo situacija kada mokiniams nebuvo pamokos, pastarieji buvo palikti vieni. Kažkas išdykavo ir atėjo auklėtoja, ko pasėkoje sūnus buvo pavadintas negražiai. M. buvo pasakyta, kad nevažiuos į ekskursiją. S. E. teigimu, sūnus sakė, kad mokytoja vadino pastarąjį „begalviu“. Liudytojas S. E. savo elektroniniame laiške mokytojai S. Š. nurodė, kad M. vakar grįžęs namo pasakojo, kad tarp jo ir mokytojos kilo konfliktas dėl sąsiuvinio neturėjimo, to pasekoje, M. buvo mokytojos pavadintas „žąsinu“. Liudytojas S. E. savo rašte dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo nurodė, kad 2015-04-29 jo sūnus grįžęs iš mokyklos su didžiuliu susijaudinimu pasakojo, kaip pamokos metu jo mokytoja-auklėtoja S. Š. visos klasės akivaizdoje išvadino jį „žąsinu“ vien tik dėl to, kad jis neturėjo sąsiuvinio. 2015-05-19 pamokų metu, apsiverkęs sūnus priverstas S. Š. paskambino žmonai ir su didžiuliu susijaudinimu papasakojo, kaip per laisvą lietuvių kalbos pamoką (nebuvo mokytojos) į klasę užėjo auklėtoja S. Š. ir už tai, kad visa klasė triukšmavo, užsipuolė jį vieną. Pirmiausia jį išvadino „begalviu“, į ką, pagal sūnaus pasakojimą jis atsakė, kad jeigu būtų begalvis, tai būtų negyvas, tada mokytoja dar labiau supyko ir jį pavadino „asilu“, tai įvyko visų mokinių akivaizdoje. Aptariant liudytojo S. E. parodymus, matyti, kad šis liudytojas nematė pačių įvykių, nežino kas konkrečiai įvyko, tik patvirtino, ką jam pasakojo jo sūnus M. E.. Taigi, šis liudytojas nieko neparodė apie įvykio aplinkybes ir tik iš paties sūnaus M. E. žodžių atpasakojo, kad S. Š. pastarąjį pavadino „žąsinu“, „begalviu“, „asilu“. Kreiptinas dėmesys, kad vertinant nukentėjusiojo asmens šeimos narių parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytojas S. E. yra nukentėjusiojo tėvas, pastarojo parodymais, jog mokytoja vadino „žąsinu“, „begalviu“, „asilu“ būtent jo sūnų M., teismas nesivadovauja. Apklausta teisme liudytoja G. B. parodė, kad buvo kalbėta su vaikais, kurie sakė, kad gal kažkada pajuokavo, jog eini kaip žąsinas. Stebėjo su skyriaus vedėju pamokas, netinkamo veiksmo nepastebėjo, vaikai dirbo gerai, berniukas nebuvo pasiruošęs tos dienos pamokai. Vaikai tuo metu buvo klasėje, jie visi juokavo, kad mokytoja konkrečiai M. būtų pavadinusi „žąsinu“, pastarieji nepastebėjo. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto matyti, kad socialinė pedagogė G. B. individualiai bendravo su mokiniu. Buvo kalbama su klasės mokiniais. Pasak vaikų, taip nutinka kai jie neklauso ir daug kalba. Mokytoja kartais palygina vaikus pvz.: kaip žąsinas ir pan. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja G. B. paaiškino, kad kai ji kalbėjosi su M., pastarasis buvo pasimetęs, nebuvo tikslaus atsakymo, jis „mėtėsi“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokole, kad M. apie šiuos įvykius pasakojo nenoriai, teigė, kad nesupranta tokio mokytojos elgesio jo atžvilgiu, jaučiasi pažemintas, nenori susitikti su klasės auklėtoja bei prisiminti apie minėtus įvykius. Psichologinės pagalbos nepilnametis atsisakė. Be to, kreiptinas dėmesys, kad 2015-05-21 mokykla gavo S. E., mokinio M. E. tėvo, pranešimą dėl galimai pažeidžiamų jo sūnaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Iki rašto gavimo dienos mokykla tokios informacijos neturėjo. Į mokyklos administraciją, socialinę pedagogę G. B. M. E. bei jo tėvai nesikreipė dėl mokinio teisių pažeidimo. Klasėje buvo vedamos pamokėlės, grupiniai pokalbiai su mokiniais. Socialinė pedagogė G. B. ir skyriaus vedėjas A. P. stebėjo mokytojos S. Š. darbą 5d klasėje. Netinkamų veiksmų nebuvo pastebėta. Pasak S. Š., ji dirba 40 metų ir nėra turėjusi konfliktų nei su mokiniais, nei su tėvais. Mokyklos administracija taip pat nėra pateikusi duomenų, jog tėvai ar mokiniai būtų skundęsi mokytoja S. Š., byloje nėra duomenų, kad mokytojai S. Š. buvo skirtos drausminės nuobaudos.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, apklaustų asmenų parodymus, kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą, juos sugretinus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais išliko abejonė, jog mokytoja S. Š. pasakė žodžius „žąsinas“, „begalvis“, „asilas“ norint įžeisti būtent M. E..

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kadangi dėl fakto, kad S. Š. žeminančiai vadino būtent M. E., kilo pagrįstų abejonių ir neaiškumų, kurie remiantis nekaltumo prezumpcija, vertintini S. Š. naudai, ir konstatuotina, kad nėra įrodyta, jog S. Š. žeminančiai vadino savo mokinį ir auklėtinį, 2015-04-29 M. E. pavadino „žąsinu“, o 2015-05-19 vadino „begalviu“, „asilu“, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d. Dėl išdėstyto byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

S. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė