- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-96-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko, Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,
teismo posėdyje išnagrinėjo G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutarties, kuria atmestas G. K. prašymas, dėl 2009-03-20 ir 2009-11-23 (pakeistas 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžių vykdymo atidėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 str. 1 d. 4 p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
G. K. 2012-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl 2009-03-20 ir 2009-11-23 nuosprendžių vykdymo atidėjimo 3 mėnesiams, nurodydamas, kad šie nuosprendžiai yra nevykdomi, kadangi jis yra laikomas ne pataisos namuose, o areštinėje ir tardymo izoliatoriuje, o jo senyvo amžiaus motina, kuri augina jo nepilnametį sūnų serga sunkia liga, todėl reikalinga jo pagalba vaiko auklėjimui ir priežiūrai
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi G. K. skundas atmestas, nurodant, jog pastarajam yra paskirta subendrinta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis šiuo metu atlieka, o šios bausmė dalį tai yra 2 metus 10 mėnesių 27 dienų sudaro nuteistojo G. K. neatlikta bausmė, kuri buvo paskirta 2004-09-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., 253 str. 1 d., tai yra – už sunkų nusikaltimą pagal BK 180 str. 3 d.(BK 11 str. 5 d.), kas prieštarauja BPK 338 str. 2 d. nuostatoms.
G. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartį, nurodo, jog ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina bei prašo atidėti 2009-11-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio vykdymą dėl mamos ligos, kartu nurodydamas, jog jo atžvilgiu priimtas pastarais nuosprendis yra nevykdomas, kadangi jis laikomas areštinėje ir tardymo izoliatoriuje, o ne pataisos namuose kaip nurodyta pastarajame nuosprendyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BPK 338 str. 1 d. numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, taip pat asmenims, pagal BK 27 straipsnį pripažintiems pavojingais recidyvistais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu G. K. pripažinus kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir 259 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 2 p., skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-15 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, G. K., pripažintam kaltu pagal BK 146 str. 2 d. ir 138 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu nuteistajam G. K. paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, G. K. šiuo metu atlieka Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi paskirtą subendrintą galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę, t.y. G. K. atžvilgiu priimti nuosprendžiai šiuo metu yra vykdomi. Be to, šios subendrintos galutinės bausmės dalį sudaro nuteistojo G. K. neatlikta bausmė, kuri buvo paskirta 2004-09-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 3 d., 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., 253 str. 1 d., iš ko matyti, jog G. K. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad G. K. pateiktas prašymas neatitinka BPK 338 str. 2 d. numato reikalavimo.
Pastebėtina ir tai, kad G. K. nei savo prašyme atidėti nuosprendžių vykdymą, nei skunde motyvuotai nenurodė nė vieno iš BPK 338 str. 1 d. numatytų pagrindų, kuriems esant nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas. Prašyme jis nurodo, kad keturis metus ir tris mėnesius laikomas tardymo izoliatoriuje dėl ko negauna ilgalaikių pasimatymų, jo sūnus auga su jo sena mama, kuriai reikalinga pagalba ir priežiūra. Skunde papildomai nurodo, kad nuosprendžių vykdymas turėtų būti atidėtas dėl mamos ligos, sūnaus priežiūros. Tokiu būdu daryti išvada, kad G. K. prašo atidėti nuosprendžių vykdymą BPK 338 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, kur nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas esant nepaprastosioms aplinkybėms. Tačiau savo prašymo jis nepagrindžia jokiais duomenimis, patvirtinančiais esant šį pagrindą. Nepaprastų aplinkybių faktas turi būti patvirtintas atitinkamais dokumentais, pateikiamais kartu su prašymu atidėti nuosprendžio vykdymą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad minėtame punkte numatyta, kad šiuo pagrindu nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas tais atvejais, kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali sukelti itin sunkias pasekmes. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, bei paties G. K. prašymo ir skundo, jis šiuo metu atlieka bausmę, yra suimtas jau daugiau, kaip keturis metus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės atlikimas yra nedelsiamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastaroji baudžiamojo proceso įstatymo norma yra dispozityvi, dėl ko teismas gali, tačiau neprivalo atidėti nuosprendžio vykdymą, net jei ir pateiktas prašymas formaliai atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes.
Skundu G. K. taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant spręsti ar pagal skundžiamą nutartį BPK 338 str. 2 d. neprieštarauja Konstitucijos 31 str. 5 d., nes 2004-09-15 nuosprendžiu skirtą bausmę, kuri vėliau buvo subendrintos su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, jis jau yra atlikęs.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Šios teisės normos, o taip pat ir Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Teismų praktikoje sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta dėl tos pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios įsiteisėjo teismo nuosprendis arba teismo nutartis, ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą, remiamasi EŽTT praktikoje suformuluotais kriterijais. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Šiuo atveju nuosprendžiai, kurių vykdymą G. K. prašo atidėti bei nutartis, kuria bausmės buvo bendrintos, yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi, nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo priimti šie nuosprendžiai, faktinės aplinkybės iš naujo negali būti vertinamos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti G. K. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs skundo argumentus bei pateiktą skundo medžiagą teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto teismo 2012-12-05 nutartis, kuria atmestas G. K. prašymas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 ir 2009-11-23 (pakeistas 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) nuosprendžių vykdymo atidėjimo, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.
nutaria:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartį.
Nutartis neskundžiama.