Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis teistas, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – 8 MGL dydžio (301,28 Eur) bauda; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – 48 MGL dydžio (1807,68 Eur) bauda (bauda sumokėta 2019 m. birželio 14 d.), kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,013 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) esančiame garažų komplekse išsinuomotame garaže Nr. 48, stikliniame, juoda izoliacine juosta apvyniotame inde iki tol, kol 2018 m. lapkričio 4 d., laikotarpiu nuo 07.48 val. iki 09.10 val. atliktos kratos metu, šį indą su narkotine medžiaga surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo nurodė, kad narkotinės medžiagos, rastos garaže, yra likusios iš praeitos bylos, dėl ko buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Pasak kaltinamojo, narkotinės medžiagos, t. y. „žolė“ buvo sudėtos į stiklinį indą, po to jis narkotinę medžiagą susikratė į cigarečių pakelį ir parsivežė į namus, tai buvo maždaug prieš 2 metus. Kaip nurodė kaltinamasis, policijos pareigūnai pas jį namuose padarė kratą ir rado apie 4 gramus narkotinės medžiagos, dėl to buvo nuteistas. Pasak kaltinamojo, po kokių dviejų metų, kai buvo nuteistas, buvo pamiršęs tą stiklinį indą, kuriame buvo prikibusios dulkės nuo narkotinės medžiagos. Kaip teigė kaltinamasis, jis neturėjo minčių, kad stiklainyje dar gali būti likę narkotinių medžiagų. Kaip nurodė kaltinamasis, nuteisus jį už narkotines medžiagas buvo padaryta krata ir rastas tas stiklainis su narkotinių medžiagų likučiais.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti visi rašytiniai įrodymai, esantys byloje, apžiūrėtas stiklinis indas, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos bei apklaustas ekspertas.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Šis nusikalstamos veikos sudėties modelis taikomas ir baudžiamojo nusižengimo atveju. Tiek nusikalstamos veikos, tiek baudžiamojo nusižengimo sudėtis suprantama kaip baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pavojingumas yra būtinas visų baudžiamųjų nusižengimų sudėties požymis. BK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika. Pavojingumo nuostatos kaip vieno iš nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymio ignoravimas gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų arba baudžiamųjų nusižengimų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.

Kaip matyti iš Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro 2018 m. lapkričio 19 d. specialisto išvados Nr. 140-(5559)-IS1-6404, paimta medžiaga iš stiklinio indo, kuris buvo rastas kaltinamojo garaže Nr. 48, yra žalios spalvos, sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė – kanapės, kurios masė yra 0,013 g. (t. 1. b. l. 132–133).Taigi narkotinės medžiagos kiekis sudaro tik vieną šimtąją dalį, o tai neatitinka pavojingumo pobūdžio, su kuriuo įstatymų leidėjas sieja baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste akcentuotina, kad siekiant įvertinti vizualųjį rastos medžiagos kiekį teisiamajame posėdyje, vykusiame 2019 m. liepos 1 d., buvo apklaustas tyrimą atlikęs ekspertas Vytas Kuliešius, kuris nurodė, jog vizualusis narkotinės medžiagos kiekis atitinka degtuko sieros galvutę. Kaip nurodė ekspertas, šis kiekis nebuvo pripažintas pėdsakais vien dėl to, kad jį buvo galima pasverti. Akivaizdu, kad toks kiekis nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Taip pat veikos pavojingumą mažina ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad stiklainyje buvo tik narkotinių medžiagų likučiai. Pačias narkotines medžiagas, jis iš stiklainio išėmė ir susidėjo į cigarečių pakelį, kurį anksčiau rado policijos pareigūnai ir už tai jis jau buvo nuteistas. Pasak kaltinamojo, stiklainis taip ir liko stovėti garaže ir nemanė, kad dėl tuščio stiklainio turės problemų. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atlikus ikiteisminį tyrimą nebuvo paneigtos. Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priimto 2018 m. rugsėjo 14 d., kaltinamasis buvo nuteistas už kanapių įgijimą ir laikymą, įrodymai, kuriais rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo susijęs su stiklainiu, kuriame prieš tai buvo laikomos narkotinės medžiagos. Dėl to kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad jis prieš tai laikė narkotines medžiagas stiklainyje ir jame liko tik likučiai, įvertinus visų aplinkybių kontekstą yra tikėtina bei mažinanti padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą. Be to, atliktu tyrimu nepaneigus šios kaltinamojo pozicijos, kiltų grėsmė kaltinamąjį iš esmės nubausti už tą pačią veiką antrą kartą ir taip pažeisti non bis per idem principą

Teismo įsitikinimu, baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų ar baudžiamojo nusižengimo pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. tiek veika, tiek baudžiamasis nusižengimas turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąjį rastas narkotinių medžiagų kiekis esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė.

Teismo įsitikinimu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarytas baudžiamasis nusižengimas, nors formaliai atitinka rūšinius baudžiamojo nusižengimo požymius įtvirtintus BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau neatitinka tos rūšies baudžiamojo nusižengimo pavojingumo, todėl baudžiamoji atsakomybė kilti kaltinamajam negali. Dėl to jis išteisintinas pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmuose nėra pavojingumo kaip vieno iš baudžiamojo nusižengimo požymio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismo išvadų dėl pavojingumo nebuvimo nagrinėjamu atveju nekeičia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kaltinamojo kraujyje rastos įvairių rūšių narkotinės medžiagos. Pažymėtina, kad veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe (pvz., jo polinkiu vartoti narkotines medžiagas, ankstesni teistumai), kuri vertintina individualizuojant bausmės dydį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. 0002615), – į popierinę dėžę sudėti: įrenginys „Protect 1207“ ir plastikinis maišelis su 100,81 g acetaminopheno (paracetamolio), taip pat stiklinis indas perduotas teismui kaip daiktinis įrodymas, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu V. L. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

V. L. kaltintą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įrenginį „Protect 1207“, stiklinį indą, plastikinį maišelį su 100,81 g acetaminopheno (paracetamolio) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu V. L. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.