Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovė nurodė, kad pagal darbo sutartį laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2014-09-02 ji dirbo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke. Ieškovė paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-11-26 jai nebuvo mokamas darbo užmokestis, nes buvusi daugiabučio namo administratorė UAB „Jūros būstas“ neteisėtai iš gyventojų rinkdavo pinigines lėšų už turto administravimą ir dėl to bendrijoje nelikdavo piniginių lėšų ieškovės darbo užmokesčiui sumokėti. Ieškovė nurodė, kad pagal 2011-02-03 darbo sutartį jai turėjo būti mokamas 800 Lt (231,88 Eur) dydžio atlyginimas per mėnesį. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas 2 val. trukmės ieškovės darbo laikas per mėnesį buvo žymimas tik dėl sunkios bendrijos padėties, tačiau ieškovė iš tiesų dirbo daugiau valandų ir dėl to už šį darbą jai turi būti sąžiningai atlyginta. Ieškovė teigė, kad už 2011 metus atsakovė liko skolinga ieškovei 2 998,21 Eur (10 343,85 Lt), iš jų 2 042,17 Eur (7 045,50 Lt) darbo sutartyje nustatyto atlyginimo bei 956,04 Eur (3 298,35 Lt) socialinio draudimo mokesčio. Už 2012 metus atsakovė liko skolinga ieškovei 2 325,59 Eur (8 023,30 Lt), iš jų 1 630,29 Eur (5 624,50 Lt) darbo sutartyje nustatyto atlyginimo bei 695,30 Eur (2 398,80 Lt) socialinio draudimo mokesčio. Ieškovės teigimu, bendra atsakovės skolos ieškovei suma sudaro 5 323,80 Eur. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-01 sprendimą, pripažinti, kad ieškovės pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-11-26 nebuvo užfiksuota visa informacija apie ieškovės darbo laiką DNSB „(duomenys neskelbtini)“, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 323,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-23 sprendimu ieškinį atmetė, paliko galioti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-01 sprendimą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2011-02-03 atsakovė su ieškove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą vadovės pareigoms. Teismas taip pat nustatė, kad pagal darbo sutartį ieškovei turėjo būti mokamas 800 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį ir nustatoma pilna darbo savaitė – 5 darbo dienos po 8 valandas. Byloje nustatyta, kad būdama bendrijos pirmininkė ieškovė nusprendė jos pildomame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėti, jog ji dirba ne visą darbo dieną, o tik po 2 valandas ir atitinkamai pagal šią darbo laiko apskaitą mokėti sau sumažintą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-10-30. Įvertinęs byloje pateiktus buhalterinius dokumentus, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kitus įrodymus teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-10-30 ieškovė dirbo po 10 valandų per mėnesį ir gaudavo 50 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendrijos buhalterinėje apskaitoje nebuvo duomenų apie skolą ieškovei, todėl nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės įsiskolinimą ieškovei, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad būdama bendrijos pirmininke bei vienašališkai priėmusi sprendimą žymėti savo faktiškai dirbtą laiką tik po 10 valandų per mėnesį ir tuo pagrindu nemokėdama sau darbo sutartyje sulygto viso darbo užmokesčio ieškovė veikė savo rizika ir prisiėmė dėl to atsiradusias pasekmes. Teismas įvertino ir tai, kad apie savo galbūt pažeistas teises ieškovė galėjo objektyviai sužinoti vėliausiai 2012-11-05, todėl teismas sprendė, jog ieškovė nepažeidė sutrumpino trejų metų ieškinio senaties termino savo teisėms ginti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai kaip rašytinio įrodymo nevertino Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-457-769/2014 priimto 2014-04-01 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas ginčas tarp UAB „Jūros būstas“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėtų buvusios administratorės veiksmų. Apeliantės teigimu, gyventojų sumokėtas lėšas jų turtui administruoti neteisėtai pasisavindavo UAB „Jūros būstas“ ir dėl to ieškovė buvo paliekama be darbo užmokesčio. Ieškovės įsitikinimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimas patvirtina ieškovės teisę gauti neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalį.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius ieškovė veikė savo rizika ir dėl to jai tenka su tuo susijusios pasekmės. Apeliantės teigimu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius tikrovės neatitinkančius duomenis paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai, tačiau teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino. Apeliantė pažymėjo, kad bendrija neturėjo pakankamai piniginių lėšų mokėti mokesčius nuo faktiškai ieškovės išdirbto laiko ir jai mokėtino atlyginimo sumos, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo fiksuojamas realus ieškovės išdirbtas laikas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė objektyviais įrodymais nepaneigė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų duomenų apie jos dirbtą laiką, todėl ieškovės teiginiai apie dirbtą ilgesnį laiką yra nepagrįsti. Atsakovė pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-26 atsakovė faktiškai veiklos nevykdė, nes šiuo laikotarpiu administratorės pareigas neteisėtai atliko UAB „Jūros būstas“, o už ieškovės išdirbtą laiką jai buvo tinkamai sumokėta. Atsakovės teigimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Atsakovė nurodė ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-457-769/2014 priimtas teismo sprendimas neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai ir nepatvirtina ieškovės teisės į reikalaujamą darbo užmokesčio dalį. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti, todėl teismas turėtų taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai kaip rašytinio įrodymo nevertino Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-457-769/2014 priimto 2014-04-01 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas ginčas tarp UAB „Jūros būstas“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėtų buvusios administratorės veiksmų. Ieškovės įsitikinimu teismo 2014-04-01 sprendimas patvirtina ieškovės teisę gauti neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011-02-03 atsakovė su ieškove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą eiti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pareigas. Bylos duomenys patvirtina, kad darbo teisiniai santykiai ginčo šalis siejo laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2014-09-02. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą darbo sutartį ir už laikotarpį nuo 2011-02-03 iki 2012-11-26 liko skolinga ieškovei iš viso 5 323,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, jog su ieškove už jos faktiškai išdirbtą laiką buvo atsiskaityta tinkamai. Taigi nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su darbdavio ir darbuotojo teisiniais santykiais, tai yra, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą sumokėti ieškovei darbo užmokestį.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-457-769/2014 pagal ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais. Šioje byloje teismo sprendimu buvo pripažinta, kad UAB „Jūros būstas“ nuo 2011-01-01 iki 2012-11-26 neteisėtai vykdė daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimą bei neteisėtai reikalavo iš šių namų gyventojų piniginių lėšų, susijusių su daugiabučių namų administravimu, taip pat priteisė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Jūros būstas“ 9 323,05 Eur (32 190,65 Lt) be teisinio pagrindo gautų lėšų. Taigi minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas dviejų bendrosios dalinės nuosavybės administratorių ginčas bei vertinama, ar UAB „Jūros būstas“ teisėtai vykdė daugiabučių namų administratorės pareigas, taip pat ar teisėtai iš gyventojų bei kitų patalpų savininkų reikalavo atlyginimo už jos suteiktas paslaugas. Akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. 2-457-769/2014 nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su ieškovės ir atsakovės darbo teisiniais santykiais, todėl minėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta jokių prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu neteisėtai vykdant administravimą iš gyventojų surinktos ir be teisinio pagrindo UAB „Jūros būstas“ įgytos 9 323,05 Eur (32 190,65 Lt) dydžio lėšos buvo priteistos bendrijai. LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24 str. 1 d., 3 d. nuostatos numato, kad bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto, jis valdomas ir juo disponuojama įstatymuose ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Taigi 2014-04-01 teismo sprendimu bendrijai priteistos piniginės lėšos nėra niekaip susijusios su ieškovei mokėtinu darbo užmokesčiu už jos darbą vykdant bendrijos pirmininkės pareigas. Kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė civilinėje byloje su UAB „Jūros būstas“ atstovavo bendrijos interesus savaime nesuteikia jai jokių išimtinių teisių į teismo priteistas ir bendrijai priklausančias pinigines lėšas. Dėl to apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. 2-457-769/2014 atsakovės naudai priimtas teismo sprendimas patvirtina ieškovės teisę gauti neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-457-769/2014 priimtas 2014-04-01 teismo sprendimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbo užmokesčio priteisimo, todėl ieškovės nurodytoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius ieškovė veikė savo rizika ir dėl to jai tenka su tuo susijusios pasekmės. Apeliantės teigimu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovės faktiškai dirbtą laiką paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai, tačiau teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Byloje esančioje 2011-02-03 darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 800 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį bei nustatyta pilna darbo savaitė. LR DK 147 str. 6 d. nustato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Byloje esančiuose ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad 2011 m. vasario – 2012 m. sausio mėnesiais ieškovė per mėnesį dirbo 10 valandų, 2012 m. vasario mėnesį nedirbo, 2012 m. kovo – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais dirbo po 10 valandų per mėnesį. Kitomis darbo dienomis ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra pažymėtos poilsio dienos, kurios pagal LR DK 143 str. 2 d. 5 p. nuostatas į darbo laiką neįeina (LR Vyriausybės 2004-01-27 nutarimas Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo“). Nors apeliantė teigė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo fiksuojamas visas faktiškai ieškovės išdirbtas laikas, tačiau vertinant šiuos ieškovės argumentus atsižvelgtina į tai, kad ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė pati ieškovė, kuri buvo atsakinga už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius ieškovė kartu prisiėmė ir visą galimų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, susijusią su netikslių duomenų nurodymu šiuose dokumentuose. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-457-769/2014 buvo konstatuota, jog nuo 2011-01-01 iki 2012-11-26 daugiabučių namo administravimo funkcijas vis dar vykdė UAB „Jūros būstas“. Taigi akivaizdu, jog šiuo laikotarpiu bendrija savo funkcijų visa apimtimi negalėjo vykdyti, todėl tai iš dalies paaiškina darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų ieškovės dirbtų valandų kiekį. Be to, pagal LR DK 141 str. 1 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Nagrinėjamu atveju šalių darbo santykiai pasibaigė 2014-09-02, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog darbo sutarties nutraukimo metu ieškovė būtų pareiškusi atsakovei pretenzijas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad liudytojais byloje apklaustų asmenų parodymai nepaneigia rašytiniuose bylos įrodymuose užfiksuotų duomenų apie ieškovės dirbtą laiką, todėl šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo nėra įrodytas (LR CPK 178 str.).

Atsakovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškovės reikalavimus. Atsižvelgtina į tai, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nepraleido LR DK 27 str. 1 d. nustatyto ieškinio senaties termino darbuotojo pažeistoms teisėms ginti. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kadangi atsakovė nustatyta tvarka nepateikė apeliacinio skundo ir apeliacine tvarka neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį bei vertinti su tuo susijusius atsakovės argumentus.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės L. B. 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.