Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam M. R., jo įstatyminiam atstovui A. R., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei, gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) salės darbuotoju bei UAB (duomenys neskelbtini)darbininku statyboms, gyv. (duomenys neskelbtini) ., teistas:

1. 2007-05-11 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą - įpareigotas 12 mėn. tęsti mokslą.

2. 2007-06-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 213 str. 3 d.- 6 MGL (780) litų bauda, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2007-05-11 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir galutinė bausmė paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo su 6 MGL (780) litų bauda, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą - įpareigotas 12 mėn. tęsti mokslą.

3. 2011-01-21 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 2 d. ir 290 str., paskirta 7 MGL (910) litų bauda, vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas – viena sulaikymo para ir galutinė bausmė paskirta 5 MGL (650) litų bauda. Bauda sumokėta.

4. 2011-10-17 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 182 str.1 d. - 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str.1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2007-06-28 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 5 (penkių) MGL dydžio t.y. 650 Lt įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, sumokant paskirtą įmoką per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 2012-12-10 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas, numatytas LR BK 75 str.2 d.10 p. - per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. liepos 28 d. apie 22 val.30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - poilsiavietėje prie Karčiupio ežero, esančio Karčiupio k., Kaišiadorių r., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį rankos alkūne nepilnamečiui M. R. į veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio vieno danties išmušimą ir kraujosruvą viršutinio žandikaulio dantenose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais, nepaisydamas elgesio ir moralės normų, pažeidė nukentėjusiojo nepilnamečio M. R. bei pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo M. R. įstatyminis atstovas A. R. parodė, kad apie 2012 m. liepos 28 d. įvykį, kurio metu jo sūnui buvo išmuštas dantis, sužinojo iš sūnaus, kuris papasakojo, kad tą dieną su draugais buvo Karčiupio kaime prie tvenkinio – atostogavo, maudėsi, kai vakare prie ežero atėjo vietiniai vaikinai. Kilus konfliktui dėl šašlykų ir norint nuo ežero išvažiuoti, sūnus buvo sumuštas – gavo vieną smūgį alkūne į veido sritį, buvo išmuštas dantis. Dėl ko sūnus buvo sumuštas, nežino. Sūnui buvo sutinusi lūpa, dantenos, jis negalėjo valgyti, kadangi buvo išmuštas dantis.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. D. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie dvejus metus. Tiksliai datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2012 m. liepos mėn., savaitgalis, ji, M. R., R. P. ir M. J. buvo atvykę prie ežero, ketino pasilikti nakvoti palapinėse. Vėliau prie jų atėjo ir pasiliko kaltinamasis ir dar trys ar keturi draugai. Kaltinamasis su draugais gėrė alų, ji su draugais alkoholio nevartojo. Truputį bendravo ir su kaltinamuoju. Vėliau, vakare, ji su draugais ketino išeiti iš tos vietos, kadangi norėjo pabūti vieni. Jai kartu su nukentėjusiuoju sukant palapinę, norint ją sudėti ir M. atsistojus, kaltinamasis trenkė į veidą nukentėjusiajam. Ar prieš tai ką nors kaltinamasis nukentėjusiajam sakė, ji negirdėjo. Gal kažko klausė dėl cigaretės - prašė kaltinamasis M. duoti parūkyti, tačiau tiksliai pasakyti negali. Ji smūgio nematė, kadangi tuo metu buvo pasilenkusi prie palapinės, tačiau išgirdusi trenksmą, pamatė ant žemės gulintį M. praskelta lūpa ir išmuštu dantimi. Po smūgio kaltinamasis buvo šalia M.. Taip pat netoli buvo ir M., R., V. ir kaltinamojo draugas. Jis kartu su M. pakėlė nukentėjusįjį, kiek toliau stovėjo kaltinamasis. Kad vakaro metu būtų kilę konfliktų, nepamena, tik kaltinamasis be leidimo buvo paėmęs jų atsivežtus šašlykus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad nukentėjusįjį M. R. pažįsta, gyvena tame pačiame kaime, kaltinamąjį žino iš matymo. Laiko tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2012 m. liepos mėnuo, jis, jo sesuo R. P. ir M. R. nuvažiavo prie Karčiupio ežero. Prie ežero pasistatė palapinę, galvojo, ar pasilikti prie ežero nakvoti. Prie ežero taip pat buvo R. P. bei draugai – iš viso 5-6 asmenys. Vėliau prie jų prisijungė G. D. bei G. D.. Prie ežero taip pat buvo ir M. J.. Jie maudėsi, savoje kompanijoje bendravo. Pašnekinus kaltinamojo draugams, su jais taip pat bendravo taikiai. Jis gėrė alkoholį ir nors buvo atvykęs automobiliu, tačiau važiuoti tą pačią dieną neketino, ketino prie ežero nakvoti palapinėje. Taip pat buvo su savimi pasiėmę šašlykų. Sutemus R. ir M. susiginčijo, girdėjo kaip R. M. paprašė cigaretės. Jam stovint apie 3 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo, nusisukus laužo pažiūrėti, išgirdo kaip R. sudavė M. vieną smūgį, po kurio M. nukrito. Suduodamo smūgio nematė, tačiau sprendžia, kad R. sudavė M., kadangi jis stovėjo arčiausiai pastarojo. Taip pat kitą dieną Mantas jam pasakė, kad smūgį jam sudavė R.. G., taip pat visi kiti stovėjo šalia. M. po suduoto smūgio nukritus, jis su G. M. pakėlė ir nuėjo į automobilį. Jau anksčiau buvo susidėję palapinę, kadangi buvo nusprendę išvažiuoti, norėdami išvengti konflikto su išgėrusiais R. ir jo draugu. Su R. iki pat vakaro likęs draugas nebuvo N. M.. Išvykti į kitą ežero pusę buvo jo idėja, taip pat jis turėjo šašlykus rankose, kuriuos išsinešė su savimi. Į kitą ežero pusę išvyko visi: jis, G., G., M. ir jo sesuo, ten nakvojo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. M. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta minimaliai, su kaltinamuoju apie 2 metus gyvena toje pačioje apylinkėje. Tiksliai laiko neprisimena, tačiau tai galėjo būti prieš metus, vasarą, jis, R., M. bei M. draugai ir draugės buvo prie tvenkinio, neturinčio pavadinimo, Karčiupio kaime. Kadangi jis gyvena arti ežero, todėl dažnai ten lankosi. Įvykio dieną, neprisimena kokiu tiksliai laiku, buvo prie ežero, tačiau buvo porą kartų išvažiavęs ir grįžęs atgal. Iš jo kompanijos, buvusios prie ežero, buvo likęs tik jis ir R., tačiau taip pat ketino išeiti, tačiau dar truputėlį sėdėjo. Nei jis, nei R. alkoholio nevartojo, gal buvo išgėrę per visą dieną kokį vieną butelį alaus. Vyko kalba apie tėvų darbovietės, M. su R. pakeltu tonu apsižodžiavo, tačiau tas apsižodžiavimas buvo trumpalaikis, pakeltu tonu iš abiejų pusių. Jokių muštynių nevyko. Tuo metu visi kiti taip pat šnekučiavosi – kas sėdėdami prie stalo, kas stovėdami. M. ir R. stovėjo vienas šalia kito, jis stovėjo šalia. M. ir R. apsižodžiavo ir nurimo. Jis dar kiek pabuvo su R.ir išvažiavo. Matė, kad kita kompanija buvo su palapinėmis, suprato, kad ketino nakvoti, tačiau nenakvojo. Kadangi buvo pamiršęs rankšluostį, patiesalą, vėliau vienas atvažiavęs šių daiktų pasiimti, pastebėjo, kad kompanijos prie ežero jau nebuvo. Visi išsiskirstė kartu – M. kompanija, susirinkusi visus daiktus, išėjo priekyje jų, jie – iš paskos. Matė, kad M. surinko palapinę. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, įvykio aplinkybių nebeprisimena. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. M. parodė, kad 2012 m. liepos 28 d., jis su savo draugu R. P. bei dar dviem draugais, kurių nei vardų, nei pavardžių neprisimena, atėjo prie Karčiupio ežero. Prie šio ežero buvo vaikinas, kaip vėliau sužinojo, vardu M., pavardės nežino, bei dar vienas vaikinas, kurio vardo taip pat nežino, ir trys merginos: G. D., G. D. ir M., kurios pavardės nežino. Jie visi sėdėjo prie stalo – vaikinai gėrė alų, merginos – sidrą. Jie atėję įsikūrė nuo jų stalo maždaug 15 metrų atstumu, po medžiu pavėsyje pasitiesę patiesalą, sėdėjo, kalbėjosi, alkoholio nevartojo. Prie stalo, kur sėdėjo M.su draugais, dienos metu nebuvo priėję. M. buvo priėjęs prie R., kuris kartu su juo ir kitais draugais sėdėjo po medžiu, paprašyti cigaretės. Du kartus M. R. davė cigaretę, trečią kartą M. paprašius cigaretės, R. jam (M.) cigaretės nedavė. Vakare M. su draugais sugalvojo kepti šašlykus, todėl jis padėjo M.i susikurti laužą. Tuo metu M. sėdėjo prie stalo ant suoliuko su draugais, o R. stovėjo nuo stalo maždaug 3-4 metrų atstumu. M. pradėjus kalbėti, kad jo tėvas dirba kalėjime ir yra pareigūnas, tarpusavyje apsižodžiavo. Tuo metu M., atsistojęs nuo suoliuko ir priėjęs prie R. kuris stovėjo maždaug 3-4 metrų atstumu nuo stalo, vieną kartą rankomis į krūtinę pastūmė R., kuris pastūmė rankomis į krūtinę M., ir taip stumdėsi kelis kartus. Po jų susistumdymų nei vienas nebuvo nukritęs ant žemės. Jiems užrikus ką jie (M. ir R.) daro, M. ir R. nustojo stumdytis ir M. stovėjo atsirėmęs prie stalo, o R. – prie laužo, kuris buvo maždaug apie 4-5 metrus nuo stalo. Maždaug po pusės valandos pamatė, kaip M., kuris buvo stipriai išgėręs, nuo stalo krašto, į kurį jis buvo įsikibęs rankomis, nuslydo ir veidu atsimušė į stalo kraštą bei nukrito ant žemės. Tada prie M. priėjo R., kuris tuo metu stovėjo prie laužo, ir M. rankomis suėmęs už liemens iš nugaros pusės M. atitraukė maždaug 4-5 metrus nuo stalo ir paguldė ant nugaros ant žolės. Priėjęs prie M. matė, kad pastarajam iš nosies, burnos bėga kraujas. M. nuo žemės atsikelti padėjo draugai, kadangi M. buvo labai girtas. R. M. jokių smūgių veido sritį nesudavė. Maždaug po 15 min. jie išėjo namo, o M. su draugais liko prie ežero (t. 1, b.l. 89). Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad nežino kurie – ar ikiteisminio tyrimo metu ar teisme - jo duoti parodymai yra teisingi, tikriausiai ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdžio metu patvirtinti. Kitą dieną jam neteko bendrauti nei su M. J., nei su G. D..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nepilnametė liudytoja R. P. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, nėra su juo piktuoju, kaltinamojo nepažįsta. Įvykio datos tiksliai neprisimena, tačiau tai buvo praeitų metų vasarą, gal liepos mėnesį, dienos metu ji, brolis V. P., M. R. ir G. D. automobiliu, vairuojamu V. P., atvažiavo prie Karčiupio ežero, ketindami pasilikti prie ežero nakčiai. Turėjo pasiruošę visus reikalingus daiktus, pasistatė palapinę. Jiems atvažiavus, prie ežero buvo daug nepažįstamų žmonių. Nelabai prisimena, bet jiems atvažiavus, kaltinamojo dar nebuvo. Jie prie ežero išbuvo iki vakaro, kol sutemo. Vėliau prie jų kompanijos prisijungė kaltinamasis bei dar keli kaltinamojo pažįstami, kurių ji nepažįsta. Jie visi sėdėjo ant suolo, maudėsi. Kad būtų konfliktavę kokie nors asmenys, ji negirdėjo, tačiau dabar jau įvykio aplinkybių nebeprisimena. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad ji, kiek pamena, 2012-07-28, kartu su broliu V. P. ir pažįstamu M. R., išvažiavo į Karčiupio k., Kaišiadorių r., prie ten esančio ežero maudytis. Su jais kartu dar buvo jos pažįstama G. D. bei M. J.. Prie ežero nuvyko dar dienos metu, maudėsi, jokio alkoholio nevartojo. Kiek prisimena, gal jos brolis ir M. gėrė alaus, tačiau ar tikrai gėrė ir kiek gėrė, pasakyti negali. Dieną prie ežero buvo nemažai žmonių, atėjus vakarui liko tik jų kompanija – ji, jos brolis V., G., M. ir M. bei kita kompanija – R., kurio žino tik vardą, kadangi jį girdėjo M. R. kalbantis su R.. R. su kartu su juo buvusiais draugais, kurių ji nepažįsta, buvo išgėręs – tai matėsi iš jų kalbos, judesių. Kiek prisimena, tarp M. ir R. kilo konfliktas, jie susiginčijo ir ji pamatė kaip R., jai atrodo, kad alkūne sudavė M. į veidą. Viskas vyko prie ežero esančių suolelių su stalu. Tuo metu ji vyniojo palapinę, nes jie ruošėsi jau eiti nuo ežero pas G. D.. Po smūgio M. bėgo kraujas iš burnos, jis nukrito ant žemės. Jokių daugiau smūgių R. M. nesudavė. Jie M.pakėlė ir visi išėjo pas G. D. į namus, tiksliau prie jos namų, kur pasistatė palapines ir ten pernakvojo. Ji tą dieną R. matė pirmą kartą, apie jį daugiau nieko nežino. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jie buvo pasistatę vieną palapinę, ir po to, kai nusprendė išvažiuoti, ji kartu su G. dėjo palapinę – ji stovėjo, o G. pasilenkusi suko palapinę, paskui ji palapinę palaikė, kad ją (palapinę) sudėtų į maišą. Palapinė buvo išardyta jiems nusprendus iš vietos išvažiuoti. G. lankstant palapinę, ji stovėjo ir žiūrėjo į G., į M. Prieš ją buvo G., o stalas buvo nuo jos į dešinę pusę. M. jai ir G. palapinės sudėti nepadėjo. Dėl ginčo, vykusio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nėra labai įsitikinusi, ji nelabai gerai girdėjo, kadangi buvo apie 10 metrų atstumu. Kiek laiko praėjo nuo ginčo ir suduoto smūgio pasakyti negali, tačiau tai vyko ne iš karto. Suduodamą smūgį ji matė – R. sudavė dešinės rankos alkūne M. į veido sritį. M.ir kaltinamasis stovėjo vienas priešais kitą – nukentėjusysis M. į ją stovėjo dešiniu šonu, kaltinamasis – kairiu. Ar dar kas nors buvo prie stalo, prie kurio stovėjo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, pasakyti negali, nes neįžiūrėjo, nes buvo pradėję temti. Ar kaltinamasis su nukentėjusiuoju atsisveikino, nematė, taip pat negirdėjo pokalbio tarp jų dėl ketinimo išvykti iš šios vietos. Nukentėjusysis, kai jam buvo suduotas smūgis nebuvo girtas, jis nuo suduoto smūgio parkrito ant nugaros. Kad nukentėjusysis būtų sukniubęs, kritęs ir atsitrenkęs veidu į stalą, nematė. Smūgio sudavimo metu jos brolis buvo nuėjęs iki automobilio nunešti daiktus, todėl nežino, kad matė, kaip buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam. Įvykio metu buvo tik ji, G., M. ir M. Taip pat prie ežero jie buvo atsivežę šašlykų, kurių tą vakarą ji nevalgė, nes jų kompanija šašlykų nekepė. Jų šašlykus kepė R. ir kartu su juo buvęs žmogus, kurie buvo padėti maišelyje ant stalo, ar prie stalo, kurių Ramūno kompanijai nedavė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. R. parodė vietą prie Karčiupio ežero, kur poilsiavo, kur jam buvo suduotas smūgis (t. 1, b.l. 25-26).

2013-02-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. R. atpažino R. P. kaip asmenį 2012 metų liepos 28 dieną prie Karčiupio ežero sudavusį vieną smūgį alkūnė į veido sritį, praskeldamas lūpą ir išmušdamas priekinį dantį. Jo vardas R., sutrumpintai jį vadina R.(t. 1 , b.l. 30-32).

2013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. D. iš jai pateiktų 4 asmens nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr.4. R. P., buvusį 2012-07-28 prie Karčiulio ežero (t.1, b.l. 69-71).

2013-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja M. J. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino R. P. kaip asmenį, kuris 2012 m.liepos 28 dieną buvo prie Karčiupio ežero. Dar jį vadina R. Tai šis asmuo iš alkūnės trenkė M. į veido sritį ir išmušė priekinį dantį ir prakirto lūpą (t. 1, b.l. 54-56).

2013-02-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. P. iš jam pateiktų 4 asmens nuotraukų atpažino R. P. kaip asmenį 2012 m. liepos 28 dieną sumušusį M. R. (t. 1 , b.l. 79-81).

2013-02-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja R. P. iš jai pateiktų 4 atpažinti nuotraukų atpažino R. P. kaip asmenį vartojusį smurtą M. R. atžvilgiu 2012 m. vasarą prie Karčiupio ežero (t.1, b.l. 44-46).

Akistatos metu tarp įtariamojo R. P. ir nukentėjusiojo M. R. prieštaravimai nepašalinti (t.1, b.l. 153-154 ).

Akistatos metu tarp liudytojos G. D. ir įtariamojo R. P. prieštaravimai nepašalinti (t.1, b.l. 165-166 ).

Akistatos metu tarp liudytojos M. J. ir įtariamojo R. P. prieštaravimai nepašalinti (t. 1, b.l. 169-170 ).

Akistatos metu tarp liudytojo V. P. ir įtariamojo R. P. liudytojas laikėsi duotų parodymų (t.1, b.l. 157-158 ).

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo M. R. ir liudytojo N. M. , nukentėjusysis laikėsi savo parodymų (t.1, b.l. 177).

Įvykio vieta –vieša vieta yra prie Karčiulio ežero Karčiupio k., Kaišiadorių r. Prie ežero yra tiltelis į vandenį, keletas suoliukų atsisėsti (t. 1, b.l. 8-10 ).

Specialisto išvadoje Nr.G1972/12(02) nurodyta, kad M. R. konstatuota muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio vieno danties išmušimas ir kraujosruva viršutinio žandikaulio dantenose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktų ir galėjo gautis vieno smūgio pasėkoje, suduodant kumštimi, galimai užduotyje nurodytu laiku ,t.y.2012-07-28. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog nėra kaltinamojo R. P. kaltės dėl viešosios tvarkos sutrikdymo įrodymų.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009, 2K-369/2012 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-03-19 nutartis byloje Nr. 2K-160/2013).

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.).

Kaltinamasis R. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis nukentėjusiajam M. R. alkūne sudavė smūgį į veidą. Tačiau kaltinimasis nurodė, jog tai padarė netyčia, paaiškino, kad priėjęs prie nukentėjusiojo M. R. atsisveikinti, paspaudė vienas kitam rankas, po ko atsisuko atsisveikinti su M. draugais. M. R. tuo metu likus R. P. už nugaros bei jam (M. R.) pasilenkus pasiimti ant žemės buvusių daiktų, R. P. netyčia sukdamasis alkūne sudavė M. į veidą. Pamatęs, kad M. R. veidas kruvinas, išsigando ir išėjo namo. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad tarp nukentėjusiojo M. R. ir jo kilus žodiniam konfliktui, jis M. R. pastūmė, po ko M. R., būdamas neblaivus, susvyravo ir krisdamas veidu atsitrenkė į stalo kampą. Teismo posėdžio metu R. P. paaiškino, kad teisingus parodymus jis davė teisme, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes dėl to, kad yra teistas, bausmės vykdymas jam atidėtas, buvo išsigandęs. Pastebėtina, kad kaltinamojo R. P. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas ir siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau R. P. aiškinimas, jog jis nukentėjusįjį M. R. sužalojo netyčia, neatsargiai, nebuvo paneigtas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kaltinamojo M. P. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodinėjama tik nukentėjusiojo M. R. parodymais. Remtis vien šiais nukentėjusiojo parodymais sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą nėra galimybės, kadangi šie nukentėjusiojo parodymai yra gana abstraktūs ir nekonkretizuoti. Nukentėjusysis nurodo, kad renkantis daiktus ir palapinę R. P. paklausė, kodėl jie išeina. R. P. atsakė, kad jau vėlu ir važiuos namo. M. R. tuo metu dar tvarkė palapinę, sudėjo ją į tam skirtą brezentinį maišą ir pasidėjo ją šalia savęs ant žemės. Po to M. R. padavė ranką R. P., kuris stovėjo šalia, su juo atsisveikinti. Kaip nurodo nukentėjusysis, rankos paspaudimas nebuvo agresyvus, atsisveikino draugiškai. Atsisveikinęs pasilenkė pasiimti nuo žemės palapinės, kai tuo metu R. jam (M. R.) sudavė vieną smūgį dešine alkūne į veido sritį. Nukentėjusiojo teigimu, jokio konflikto tarp jo ir kaltinamojo tuo metu nebuvo, kodėl buvo suduotas smūgis, M. R. nežino, taip pat nežino, ar galėjo būti suduotas smūgis netyčia. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai nėra informatyvūs: liudytoja G. D. teigia, kad smūgio nematė, tačiau išgirdusi trenksmą pamatė ant žemės gulintį M. R. praskelta lūpa ir išmuštu dantimi; liudytoja G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kitą dieną po įvykio iš G. D. ji sužinojo, kad R. (R. P.) alkūne sudavė vieną kartą M. R. į veido sritį, dėl ko kilo konfliktas, ji nežino; liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad suduoto smūgio nematė, tik girdėjo, kaip R. P. paprašė nukentėjusiojo cigaretės; liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, jog ji matė, kaip R. P. sudavė M. R. alkūne smūgį į veido sritį, tačiau jos nurodytas smūgio sudavimo mechanizmas (jog smūgis suduotas nukentėjusiajam ir kaltininkui stovint vienas priešais kitą) prieštarauja nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymams. Nei nukentėjusysis, nei teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nepaneigė kaltinamojo R. P. versijos, kad smūgį nukentėjusiajam jis sudavė netyčia. Niekas iš teisme apklaustų asmenų negalėjo nurodyti smūgio sudavimo motyvo, priešingai – paties nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymais buvo nustatyta, kad tuo metu joks konfliktas nevyko, nukentėjusysis ir kaltinamasis atsisveikindami paspaudė vienas kitam rankas, o nukentėjusiajam lenkiantis pasiimti palapinės, buvo suduotas smūgis. Įvykis truko labai trumpai – kelias sekundes, paties smūgio sudavimo įvykio vietoje buvę asmenys nematė, kas rodo, jog kaltinamojo elgesys pasipiktinimo nesukėlė. Pažymėtina tai, kad liudytojos G. D. parodymai, jog R. P. prašė pakeisti parodymus, jog dantį nukentėjusysis išsimušė pats, gali būti vertinami kaip netiesioginis įrodymas, tačiau tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, surinkta nebuvo.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo išplaukia, kad ne kaltininkas turi įrodyti savo nekaltumą, o tam įgaliotos ikiteisminio tyrimo institucijos įstatymo nustatyta tvarka turi surinkti visus faktinius duomenis, kurių visuma leistų padaryti kategorišką išvadą ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria jis yra kaltinamas.

Byloje surinktų ir aukščiau aptartų duomenų visumos nepakanka padaryti išvadai, kad kaltinamasis R. P. elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį rankos alkūne nepilnamečiui M. R. į veido sritį, kad tokiais kaltinamojo veiksmais buvo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka ir būtent to kaltinamasis savo elgesiu siekė.

Tokiu būdu visos abejonės dėl asmens kaltumo, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos to asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Dėl visų šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamojo R. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kaltinamasis R. P. išteisintinas.

Nukentėjusysis M. R. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi M. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žala jam atlyginta pilnai, civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

R. P. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą R. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.