Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-19 · Byla Nr. ATP-16-332/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
ATP-16-332/2015
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-01041-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-16-332/2015Teisminio proceso Nr. 4-47-3-01041-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 39.2.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto F. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimo, kuriuo F. K. pripažintas padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir jam paskirtos nuobaudos:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) litų administracinė bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirta F. K. galutinė administracinė nuobauda - 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų (1303 eurų) administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. K. nubaustas už tai, kad jis 2014-10-31 10 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį MERSEDES-BENZ A170, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam, tai yra F. K., vairuodamas automobilį, tai yra manevruodamas automobilį stovėjimo aikštelėje nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos transporto priemonės, tame tarpe kliudyta G. V. priklausanti transporto priemonė FORD FOCUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininkas nepranešęs policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 2019 ir 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu F. K. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimą dalyje dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti arba nutarimą dalyje dėl paskirtos baudos pakeisti, pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d. ir paskirtą administracinę 4500 Lt baudą dėl sunkios materialinės padėties pakeisti į viešuosius darbus. Taip pat F. K. prašo nutarimą dalyje dėl paskirtos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. pakeisti ir paskirti jam baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt.

Apeliaciniame skunde F. K. nurodo, kad Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas, nes teismas neteisingai pritaikė materialines ir procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., 286 str. l d.). Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei apklausus jį kaip liudytoją, jis nepripažino pasitraukimo iš autoįvykio vietos fakto, tačiau to, kad jis dėl neatsargumo galėjo apgadinti kitą automobilį, neneigia. F. K. skunde nurodo, kad fakto dėl galimo kitos mašinos apgadinimo neneigia ir niekada neginčijo, tačiau jis nepajuto jokio smūgio ar dunkstelėjimo į jo vairuojamo automobilio MERSEDES-BENZ dešnę šoninę dalį, ant jo automobilio rasti nežymūs įbrėžimai, į kuriuos jis vėliau grįžęs namo visiškai neatkreipė dėmesio, nebuvo panašūs į autoįvykio metu padarytus kėbulo defektus.

F. K. teigimu, jis kaip liudytojas teisme nebuvo apklaustas, nes policijos darbuotoja 2014-11-06 ant pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką užrašė netikslią teismo posėdžio valandą - 11.18 10 val. Jis į bylos nagrinėjimą pavėlavo, negalėjo duoti savo parodymų apie šio įvykio aplinkybes. Kadangi jis yra pensininkas ir baudžiamas pirmą kartą, jis nesugalvojo pažiūrėti, kas smulkiomis raidėmis parašyta pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokolo pabaigoje, kur tik po teismo jis pamatė užrašytą tikrąjį teismo posėdžio laiką - 9.00 val.

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo patikėjo liudytoja A. J., kad jis norėjo pabėgti iš autoįvykio vietos, nes minėta liudytoja bei policijos atstovai neneigė, jog kontaktas tarp dviejų automobilių buvo labai nežymus ir jis (apeliantas) jo galėjo ir nepajusti (automobiliui FORD FOCUS pažeistas tik paviršinių bamperio dažų sluoksnis, žymesnė žala automobiliui nepadaryta). Be to, iš 2014-10-31 medžiagoje esančio A. J. paaiškinimo neaišku, kokiu būdu moteris mėgino stabdyti jį (apeliantą) stovėdama už jo nuvažiuojančio automobilio. Ar jis galėjo pažiūrėti į jas per mašinos langą ar į kitą per langą matomą objektą, ar jis atkreipė dėmesį ir suprato jų rodomus jam gestus, nei nukentėjusioji nei liudytoja teigti negali. Autoįvykio vieta jau buvo už jo mašinos. Kad negirdėjo jokio susidūrimo garso gali patvirtinti ir su juo važiavusi žmona. Apie eismo įvykį jis sužinojo tik iš policijos darbuotojų, kai jie atvyko į jo namus. F. K. teigia, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus, padarytas automobilio apgadinimas buvo nežymus, automobilis buvo apdraustas, todėl jam nebuvo jokio pagrindo tyčia pasitraukti iš įvykio vietos. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. l d. numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl šioje dalyje prašo administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Taip pat F. K. nurodo, kad jam paskirta griežta bausmė už netyčinį nežymų automobilio apgadinimą yra neteisinga ir neproporcinga. Dėl tokios nuobaudos nukenčia ir jo šeima, jis su žmona yra pensininkai ir neturi galimybės sumokėti tokią didelę baudą. Teigia, kad jis vairuotojo teises turi, jos nėra atimtos, tik po šio autoįvykio iš susijaudinimo vairuotojo pažymėjimo neberanda, gal būt pametė ar užmiršo, kur padėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į F. K. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimą palikti nepakeistą ir F. K. apeliacinio skundo netenkinti, nes F. K. nubaustas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad F. K. 2014-10-31 10 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį MERSEDES-BENZ A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tačiau jokių byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis buvo padarytos šios išvados, teismas nenurodė. Pažymėtina, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Respublikos ATPK 284, 286 str.), t. y. jo turinyje turi būti nurodyta bei įvertinta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tai patvirtina ar paneigia. Tuo tarpu skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimas nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui.

Nagrinėjamu atveju iš F. K. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nematyti, jog apie bylos nagrinėjimą, išskyrus patį F. K. ir nukentėjusiąją automobilio FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę G. V., būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytoja ir neapklausė A. J., kuri 2014-10-31 matė F. K. daromus pažeidimus, policijos pareigūnų V. P. ir M. S. (jų duomenys yra administracinio teisės pažeidimo byloje), kurie 2014-10-31 atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo apgadintą automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykę į F. K. gyvenamąją vietą apžiūrėjo jam priklausantį automobilį MERSEDES-BENZ A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būtų galėję paliudyti apie automobiliams padarytų apgadinimų pobūdį, ar esantys automobilių apgadinimai yra tapatūs, t. y. ar automobilio FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti F. K. priklausančiu automobiliu MERSEDES-BENZ A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat teismas neapklausė byloje nagrinėjamo įvykio metu apgadinto automobilio savininkės G. V. bei su F. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu jo vairuotame automobilyje buvusios keleivės F. K. žmonos A. K. (apie keleivę F. K. nurodė savo 2014-11-06 paaiškinime (8 b. l.), kurie būtų galėję paliudyti apie 2014-10-31 F. K. automobilio vairavimo ir apgadinimų automobiliams padarymo aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek 2014-11-06 paaiškinime, tiek apeliaciniame skunde F. K. nurodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu manevruodamas automobilį stovėjimo aikštelėje jis nejuto, jog kliudė kitą stovintį automobilį. Tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo išsiaiškinta, ar iš tikrųjų F. K. vairuodamas automobilį ir kliudęs kitą stovintį automobilį galėjo nepajusti smūgio, nors šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, nes baudžiant asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, bet dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus jos liko tinkamai neįvertintos.

Teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą, nes jis vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas F. K. administracines nuobaudas, neištyrė ir neįvertino visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

F. K. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Minėtų straipsnių sankcijoje yra numatyta galimybė skirti skirtingos rūšies administracines nuobaudas priklausomai nuo to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi ar neturi teisę vairuoti transporto priemones. Todėl skiriant nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. turi būti nustatyta, ar asmuo pažeidimo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones.

Kaip matyti iš skundžiamo Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimo, pirmosios instancijos teismas aplinkybės, ar F. K. jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, netyrė ir dėl jos nepasisakė ir paskyrė F. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą – 1200 litų administracinę baudą, o už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą – 4500 litų administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo. Be to, pažymėtina, kad visiškai neaišku, kuo remiantis F. K. buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nes Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje tokia nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo – nėra numatyta. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl administracinės nuobaudos už F. K. padarytų pažeidimų padarymą paskirtos neteisėtai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Telšių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui ir nuobaudos skyrimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepasisako dėl kitų F. K. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis