- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-764-498/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu R. Ž. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 4000 Lt baudą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinio centro (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste) direktoriumi, šiai įmonei priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, 2013 m. spalio 18 d. nuo 22 val. iki 2013 m. spalio 19 d. 02.00 val. suteikęs darbo vietą ir nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, leido G. S. nelegaliai dirbti – atlikti muzikinius kūrinius pasilinksminimo bare metu. Tokiais veiksmais R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą ir palikti galioti ankstesnį šio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena jam buvo nutraukta. Skunde apeliantas nurodo, kad prieš pradėdamas veiklą – pagyvenusių žmonių pramogų organizavimą, pirmiausia kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrių ir Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas išaiškinti, ar jo vadovaujama bendrovė gali sudaryti su muzikantais paslaugų teikimo sutartis. Jam buvo paaiškinta, kad šalims nedraudžiama sudaryti civilines paslaugų teikimo sutartis. Todėl 2013-10-18, 22.00 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ administracijos patalpoje paruošė paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-18, išrašė kasos išlaidų orderį G. S. vardu 225 Lt sumai, ruošėsi eiti į baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, tačiau tuo pat metu paskambino baro darbuotojai ir pranešė, jog atvyko Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektoriai ir daro patikrinimą. Jam nuėjus į barą, buvo pareikalauta darbo sutartis su muzikantu G. S.. Patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo sudarymo metu bei nagrinėjant bylą apylinkės teisme, jis visą laiką teigė ir dabar teigia, jog darbo sutarties su G. S. jis neprivalo sudaryti, nes yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, t. y. tarp šalių susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai ir darbo sutartis bei pranešimai Valstybiniam socialinio draudimo skyriui nereikalingi. Tačiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektoriai, nei apylinkės teismas nenorėjo girdėti apie civilinio pobūdžio paslaugos suteikimo sutartį, teismui pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimų dėl civilinių sutarčių sudarymo niekas neanalizavo, tik buvo akcentuojama, jog jis nesudarė darbo sutarties ir nepranešė Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Teisme paklausus liudytoją Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektorių G. S., ar jis matė apelianto paruoštas paslaugų teikimo sutartis ir ar jis žinąs iš viso, kad galima dirbti, sudarius tokias sutartis, jis atsakė, jog sutarčių nematė, o ar galima dirbti pagal tokias sutartis, nežino, kadangi jam yra nurodyta tik patikrinti, ar sudarytos darbo sutartys ir ar pranešta Sodrai. Tai rodo, jog buvo daromas spaudimas apelianto bendrovės atžvilgiu ir buvo nenorima matyti bei girdėti apie bendrovės sudarytas paslaugų teikimo sutartis, kurios yra teisinės ir neginčijamos. R. Ž. taip pat nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo R. K. teiginiais, kad apeliantas neva klastojo sutartis, kasos pajamų orderius, kad visur ant aktų pasirašė, jog sutinka. Priešingai, pagal įmonės įstatus, jis yra bendrovės generalinis direktorius, turintis teisę spręsti ir pasirašyti visus įmonės teisinius–finansinius dokumentus, o visuose Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektorių patikrinimo metu surašytuose ir apelianto pasirašytuose dokumentuose parašai yra dėl to, kad jis su jais susipažino arba juos gavo, bet tai nereiškia, kad su tais dokumentais sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime prašoma R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.
R. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teisiniu veikos vertinimu, nurodant, kad tarp įmonės direktoriaus R. Ž. ir muzikanto paslaugas teikusio G. S. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl teismas nepagrįstai pripažino R. Ž. veikoje esant administracinio teisės pažeidimo – nelegalaus darbo – sudėtį. Šie argumentai nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Alytaus rajono apylinkės teismas įrodymus vertino išsamiai ir objektyviai, nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, tai yra tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Bylos duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis G. S. už nustatytą atlygį atliko muzikinius kūrinius R. Ž. vadovaujamame bare „Odė“, kai darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, rėmėsi paties administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž., G. S. pirminiais paaiškinimais, šių asmenų ir patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymais teisme, taip pat operatyvaus patikrinimo ir faktų fiksavimo pažymų duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Patikrinimas bare „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas 2013-10-18, jo metu nustačius, kad kartu su muzikantu R. B. grojęs G. S. nėra įtrauktas į įmonės darbuotojų darbo grafiką, pareigūnų buvo paprašyta darbdavį R. Ž. pateikti G. S. darbo sutartį, tačiau jokie dokumentai nebuvo pateikti, nes įmonės ofisas buvo kitu adresu, todėl direktorius 2013-10-22 buvo pakartotinai iškviestas į patikrinimą atlikusią instituciją, tačiau jis pateikė tik su R. B. sudarytą darbo sutartį ir savo paaiškinime nurodė, kad R. B. atvežė G. S. tik išbandyti jo sugebėjimus, įsitikinti, ar jis tinka tolimesniam darbui, todėl sutartis su juo nebuvo sudaryta (b. l. 6). G. S. teisme taip pat patvirtino, kad nurodytu metu bare grojo pirmą kartą, nes darbdavys turėjo įsitiktini, ar jis tinkamas darbui, ir tik tuomet jį įdarbinti, pats savo veiklos nebuvo įforminęs nei individualios veiklos pažyma, nei verslo liudijimu ir apie tokią galimybę tuo metu nieko nežinojo, buvo bedarbis, registravosi darbo biržoje (b. l. 30-31, 88-89). Kad G. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu nebuvo įdarbintas R. Ž. vadovaujamoje įmonėje patvirtino ir šioje įmonėje pagal darbo sutartį dirbantis muzikantas R. B. (89-90). Iš to seka, kad su G. S. iki jam pradedant groti nebuvo sudaryta darbo sutartis, o apie jokius kitus jų santykių įforminimo būdus įmonės direktorius nekalbėjo ir juos patvirtinančių dokumentų nepateikė. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu apeliantas pareigūnams visą laiką teigė, kad darbo sutarties su G. S. jis neprivalo sudaryti, nes yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios tik nespėta pasirašyti, į ką patikrinimą atlikę pareigūnai neva nekreipė jokio dėmesio, prieštarauja jo paties pirminiams parodymams ir pareigūnų teisme nurodytoms aplinkybėms, kuomet jie kategoriškai teigė, kad apie paslaugų teikimo sutartį nė vienas iš apklaustų asmenų (R. Ž., R. B., G. S.) neužsiminė, buvo kalbama tik apie darbo santykius ir darbo sutartį.
Kaip matyti iš bylos duomenų, versija apie su G. S. sudarytą paslaugų teikimo sutartį atsirado tik nagrinėjant bylą teisme. Nors R. Ž. pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. spalio 18 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-18 bei 2013 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderį, kuriuo G. S. už muzikinę programą išmokėta 225 Lt, tačiau minėtos aplinkybės, kad nei apeliantas, nei liudytojai patikrinimo metu neužsiminė, jog yra surašyta paslaugų teikimo sutartis, nieko inspektoriams nebuvo pasakyta ir apie kasos išlaidų orderį, verčia pagrįstai abejoti šių dokumentų objektyvumu. Šį manymą sustiprina ir prieštaringi R. Ž. bei G. S. parodymai dėl minėtų dokumentų sudarymo aplinkybių. G. S., pirmą kartą apklausiamas teisme, nurodė, kad kažkokią sutartį su R. Ž. pasirašė 2013-10-18, kai apelianto pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje esantis prierašas patvirtina, kad sutartis buvo pasirašyta 2013-10-25. Vėliau teisme liudytojas parodymus pakeitė ir nurodė, kad sutartį pasirašė po savaitės, bet neprisimena, kas jam pateikė sutartį pasirašyti. Liudytojas nenuoseklus buvo ir nurodydamas aplinkybes dėl darbo užmokesčio – iš pradžių teisme kategoriškai teigė, kad jam už darbą apelianto bare iš viso nebuvo sumokėta, vėliau nurodė, kad už grojimą jam sumokėjo tą patį vakarą kažkas iš baro darbuotojų, jis pasirašė ir kasos išlaidų orderį, nežino, kodėl ant šio dokumento nėra jo parašo. Direktorius R. Ž. teisme nurodė, kad kasos išlaidų orderį užpildė jis, orderis buvo be gavėjo parašo, nors pinigus išmokėjo, bet dėl sumaišties, nespėjo jo paduoti G. S. pasirašyti. Vėliau G. S. ir R. B. buvo iškviesti pasirašyti ant kasos išlaidų orderių. Tačiau, kaip matyti iš teismui 2013-11-20 pateikto kasos išlaidų orderio, jis pinigų gavėjo nėra pasirašytas, be to, jame nėra nurodytas ir šio dokumento numeris. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad R. Ž. ir G. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, nesutapo tarpusavyje ir dėl kitų svarbių aplinkybių – G. S. skirtingai nurodė aplinkybes, su kuo tarėsi dėl darbo bare, iš pradžių nurodydamas, kad telefonu bendravo su direktoriumi R. Ž., kuris žadėjo jį įdarbinti, jam jis nurodė savo asmens duomenis darbo sutarties sudarymui (b. l. 7), vėliau parodymus pakeitė ir paaiškino, kad R. Ž. nepažįsta, iki grojimo bare dienos jo nebuvo matęs ir su juo kalbėjęs, telefonu su juo taip pat nekalbėjo, dėl dainavimo ir grojimo jis kalbėjo su draugu R. B., savo duomenis R. Ž. jis pateikė patikrinimo vakarą, surašęs ant lapo (b. l. 88-89). R. Ž., priešingai nei nurodė G. S., teigė bendravęs su juo telefonu, kuomet ir buvo nurodyti jo asmens duomenys paslaugų teikimo sutarties sudarymui, be to, su G. S. buvo kalbėjęs ir prieš pora mėnesių, tuomet jam pasiūlė dirbti bare, G. S. sutiko dirbti savaitgaliais nuo 22 val. iki 2 val., už vieną vakarą jam sumokant 225 Lt (b. l. 65-67). G. S. teisme nurodė, kad po patikrinimo su R. Ž. ir toliau bendradarbiauja pagal paslaugų teikimo sutartį, tačiau vėliau apklaustas teisme teigė, kad po įvykio daugiau niekada negrojo bare „Odė“ ir baro direktoriaus nematė, kai tuo tarpu direktorius teismui nurodė, kad G. S. iki šiol groja jo bare, su juo yra surašyta paslaugų teikimo sutartis. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui ar teismui, pagrindiniai ir itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui yra tiesiogiai su nelegaliai dirbusiu darbuotoju bendravusių pareigūnų parodymai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-535/2012). Todėl šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei R. Ž. kaltę įrodyti rėmėsi patikrinimą atlikusių pareigūnų – G. S. ir J. Ž., nuosekliais parodymais, o apelianto keliamą versiją, kad tarp jo ir bare grojusio muzikanto G. S. yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, skundžiamame nutarime pagrįstai įvertino kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatytas faktas, jog iki minėtų paslaugų teikimo momento ar patikrinimo dienos (2013-10-18) įmonės direktorius R. Ž. būtų sudaręs paslaugų teikimo sutartį su muzikantu G. S. (paslaugų teikimo sutartis pasirašyta 2013-10-25), taip pat nenustatytas ir žodinio susitarimo sudaryti tokią sutartį faktas, kas reiškia, kad tarp įmonės direktoriaus ir muzikanto administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu civiliniai teisiniai santykiai nebuvo susiklostę.
Priešingai, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į patikimai nustatytus faktinius duomenis, teisingai konstatavo, kad G. S. bare „Odė“ dirbtas darbas turi visus darbo sutarties požymius, numatytus DK 93 straipsnyje, tai yra G. S. bendrovės naudai atliko tam tikras funkcijas – atliko muzikinę programą, už atliktą darbą tikėjosi iš anksto sutarto atlyginimo (už vieną dieną 225 Lt), jis turėjo laikytis nustatytos darbo tvarkos (dirbti nustatytu baro darbo metu), taip pat paklusti įmonės direktoriaus nurodymams, kuris turėjo spręsti apie jo atliekamo darbo kokybę, tačiau šie darbo teisiniai santykiai nebuvo įforminti – darbo sutartis su muzikantu nebuvo sudaryta, todėl darbdavio R. Ž. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nustatyta pagrįstai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.