Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), 9 kl. išsilavinimo, vedęs, teistas 2010-05-13 Kretingos raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu 2 metams, kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d.,

G. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., 181 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji G. V. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą ir fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą tokiomis aplinkybėmis: 2009-09-04 apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kieme, G. V. ir A. L. pareikalavo iš T. G. iki sekančios dienos ryto perduoti jiems 200 litų, grasindami priešingu atveju negrąžinti T. G. G. V. prieš tai iš jo paimto R. G. priklausančio mobilaus ryšio telefono „Nokia N-73“. T. G. nesutikus perduoti reikalaujamą pinigų sumą, kaltinamieji, (duomenys neskelbtini) kieme bei (duomenys neskelbtini) šalia minimo namo panaudoję prieš T. G. fizinį smurtą – G. V. sudavus kumščiu du smūgius T. G. į veidą ir vieną smūgį į krūtinę, o A. L. vieną kartą įspyrus T. G. į viršutinę kūno dalį ir vieną kartą alkūne smogus į veidą, ko pasekoje T. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva kairės akie vokuose, odos nubrozdinimas krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje), pareikalavo iš T. G. iki sekančios dienos ryto perduoti jiems už minėto telefono grąžinimą 500 litų, priversdami T. G. parašyti ir rašytinį įsipareigojimą sumokėti nurodytą pinigų sumą.

Kaltinamasis G. V. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2009-09-04 grįžęs iš darbo, apie 18 val. parkelyje pradėjo girtauti su pažįstamu J. S.. Begeriant jis pasiūlė J. S. paskambinti T. G. ir jį pasikviesti dėl kompanijos. J. S. surinkus numerį, jis ėmėsi kalbėti, bet T. G. nenorėjo prisijungti, sakėsi neturįs pinigų. Po to jie nuvažiavo prie T. G. namų ir su juo susitiko, o vėliau jau trįse tęsė išgertuves parkelyje. Pamatęs, jog T. G. turi „Nokia“ telefoną, prašė jį parduoti, nes norėjo nupirkti savo panelei, bet T. G. nesutiko. Po to jis pakvietė T. G. ir J. S. pas save į namus, kur visi toliau girtavo. Namuose paprašė T. G. parodyti telefoną, jį apžiūrėjo, vėl prašė parduoti, tačiau T. G. nesutiko. Tada jis padėjo telefoną prie kompiuterio, o kuomet T. G., einant į lauką parūkyti, bandė telefoną pasiimti, neleido jam to padaryti pasakęs, kad jie dar grįš į vidų. Neneigia, jog tuo metu galėjo prieš T. G. užsimoti ir ranka, tačiau dėl girtumo to neprisimena. Taip pat dėl girtumo neprisimena, jog iš T. G. būtų reikalavęs 50 litų kaip kompensacijos už tai, kad pastarasis prieš tai vengė su juo susitikti, tačiau neneigia, jog tokius veiksmus atliko. Pamena, jog jiems rūkant lauke, atėjo neblaivus kaimynas A. L., kalbantis A. L. jo paprašė, kad jis A. L. perleistų T. G. skolą, jis sutiko. Taip pat pamena, jog kažkuriuo momentu, dar būnant jo namo kieme, prie pašto dėžutės, jis smogė T. G. kumščiu į veidą, kadangi pastarasis jam kažką pasakė. Vėliau dar kartą kumščiu smogė T. G. prie vartelių. A. L. mušė T. G. kitoje gatvės pusėje rankomis ir kojomis, po ko pastarasis nuvirto į gyvatvorę. A. L. nurodymu jis iš namų atnešė pieštuką, popieriaus lapą ir T. G. telefoną. Po to A. L. liepė T. G. parašyti raštelį, kad iki kitos dienos jis įsipareigoja atnešti pinigus (kalba ėjo apie 200, po to apie 500 litų) ir tik tada atgaus savo telefoną. T. G. rašant jis, pasiėmęs lauke gulėjusį padėklą, juo grasino nukentėjusiajam, ragindamas greičiau rašyti. A. L. norėjo pasiimti T. G. telefoną, tačiau jis pasiliko telefoną sau, ketindamas tuo atveju, jeigu T. G. neatneš pinigų, kitą dieną perduoti jį T. G. klasiokui J. S., kad pastarasis grąžintų jį T. G.. Paėmęs T. G. parašytą raštelį, A. L. liepė jam rytoj atnešti pinigus ir liepė pinigus paduoti jam (G. V.), kadangi pats turėjo anksti ryte išvažiuoti. Tuomet jis pasiūlė iš karto važiuoti pas T. G. ir pasiimti pinigus. Visi keturi A. L. automobiliu nuvyko prie T. G. namų, jis įdavė T. G. J. S. telefoną, kad galėtų susisiekti su juo, ir T. G. nuėjo namo. Po kiek laiko, T. G. negrįžtant, jis paskambino jam į J. S. telefoną, tačiau atsiliepė T. G. mama. Tuomet jis su A. L. parvažiavo namo, prieš išsiskiriant jis atidavė A. L. T. G. telefoną, kurį kitą dieną A. L. žmona atnešė jam atgal. Telefoną jis norėjo per J. S. grąžinti savininkui, bet su J. S. niekaip nepavyko susisiekti, vėliau telefoną iš jo paėmė policija. Labai gailisi nusikaltęs, tai padarė neapgalvotai, paveiktas alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 133-137).

Kaltinamasis A. L. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2009-09-04 vakare girtas grįžinėjo namo. Išgirdęs šūkaujant pažįstamą kaimyną G. V., nuėjo link jo namo ir kieme rado rūkančius G. V., T. G. ir J. S.. Paklausus, kas atsitiko, G. V. pasakė, kad T. G. prisikalbėjo, už tai yra jam skolingas 50 litų, ir jeigu iki rytojaus neatneš pnigų, nebeatgaus savo telefono. T. G. taipogi patvirtino, jog G. V. yra paėmęs jo telefoną ir jo negrąžins, jeigu jis nesumokės pinigų. Tuomet jis pasakė G. V., kad šis perleistų T. G. „skolą“ jam, šis sutiko. T. G. visą laiką prašė G. V. grąžinti telefoną, kadangi jis nori eiti namo, bet šis nereagavo. Tuomet T. G. kažką pasakė G. V., ir šis jam smogė. Po smūgio jie toliau kalbėjosi, po to T. G. norėjo išeiti pro vartus, ir G. V. vėl jam smogė, jis taip pat smogė nukentėjusiajam, kadangi šis jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Po smūgių kažkuriuo metu T. G. nuvirto į krūmus. Po to visi grįžo į kiemą ir jis pasakė T. G., kad už tokį elgesį jis bus skolingas 100 litų, bei paprašė G. V. atnešti popieriaus ir rašiklį. Pastarajam atnešus prašomus daiktus, jis liepė rašyti T. G. raštelį, kad pasižada iki rytojaus atnešti 300 litų, kuriuos atnešęs, atgaus iš G. V. telefoną. Grasino priešingu atveju raštelį perduoti kitiems asmenims, kurie jėga išreikalaus skolą. Dėl girtumo nepamena, kad būtų nurodęs 500 litų sumą, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. T. G. parašius raštelį, jis pasiėmė savo automobilį, ir visi keturi nuvažiavo link T. G. namų. Po to G. V. liepė J. S. duoti savo telefoną T. G., ir šis nuėjo namo atnešti pinigų. Jam negrįžtant, G. V. paskambino T. G., bet atsiliepė jo mama. Tuomet jis liepė viską baigti, ir jie išvažiavo namo. Grįžus G. V. paprašė palaikyti pas save T. G. telefoną, nes bijojo, kad jį gali rasti policija. Jis sutiko, parsinešė telefoną namo ir padėjo į spintą, po to nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs jis suplėšė T. G. parašytą raštelį, žmona norėjo telefoną nunešti į policiją, tačiau bijodama, kad jos neapkaltintų, nunešė jį G. V.. Labai gailisi nusikaltęs, tai padarė neapgalvotai, paveiktas alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 76-85).

Nukentėjusysis T. G. parodė, kad yra pažįstamas su G. V., su juo kartais išgerdavo. 2009-09-04 po pietų G. V. jam paskambio, kvietė susitikti, išgerti. Iš pradžių jis atsisakinėjo, bet vėliau sutiko. Susitiko su G. V. ir J. S. darželio kieme, gėrė alų, po to tęsė išgertuves G. V. namuose. Dar darželio kieme G. V. pasakė, kad jis turės sumokėti 50 litų „nalogą“ už tai, kad vengė susitikti. G. V. prašė parduoti arba mainyti į jo draugės telefoną jo su savimi turėtą mamos telefoną „Nokia“, tačiau jis pasakė negalintis disponuoti telefonu be mamos sutikimo. Apžiūrėjęs telefoną, G. V. pasidėjo jį ant stalo. Susiruošęs eiti namo, jis norėjo pasiimti telefoną, tačiau G. V. užsimojęs kumščiu pagrasino ir neleido pasiimti telefono. Po to visi trys išėjo į kiemą, kur G. V. rūkė, tuo metu prie jų priėjo jam iki to nepažįstamas A. L.. Išgirdęs, kaip jis prašo G. V. atiduoti telefoną, A. L. paklausė, kame reikalas, jis pasakė, kad G. V. paėmė jo telefoną. Tada G. V. paaiškino, kad jis turės sumokėti 50 litų „nalogą“, tuomet atgaus telefoną. A. L. pritarė G. V. veiksmams, ir paprašė perleisti „nalogą“ jam. Kadangi jis su tokiu kaltinamųjų susitarimu nesutiko, G. V. jam kumščiu smogė į kairį skruostą. A. L. pasakė, kad jis jam turės sumokėti 100 ar 200 litų. Jis nesutiko ir išėjo iš namo kiemo, tačiau perėjus į kitą gatvės pusę, G. V. jį pasivijo ir kumščiu smogė jam į krūtinę, po ko jis įvirto į krūmus. Priėjęs A. L. padėjo jam atsistoti ir iš karto spyrė koja jam į kairės pusės viršutinę kūno dalį ir vieną kartą smogė alkūne į kairį skruostą, nuo ko jis vėl nugriuvo. Po to jie kartu sugrįžo į G. V. namo kiemą. A. L. liepė G. V. atnešti popieriaus ir rašiklį, jam liepė rašyti, kad yra skolingas, neturi jokių pretenzijų ir į policiją nesikreips. Jam nesutikus rašyti, G. V. kumščiu smogė jam į veidą, nuo ko jis atsitrenkė į pašto dėžutę. Bijodamas toliau prieštarauti, jis parašė reikalaujamą raštelį. Prasitarus, jog turi susitaupęs pinigų, kaltinamieji privertė jį parašyti, kad yra skolingas A. L. 500 litų. Berašant G. V., pasiėmęs ant žemės gulėjusį metalinį dangtį, grasino užmušti, jeigu jis kam nors pasiskųs. Baigus rašyti, raštelį pasiėmė A. L. ir pasakė, kad tuojau važiuosime jo automobiliu pasiimti pinigų. Privažiavus prie namų, G. V. liepė jam pasiimti J. S. telefoną, ir jis nuėjo namo, kur jį sumuštą pamatė mama. Jis pasisakė, kad turi atiduoti 500 litų skolą, nes kitaip jį užmuš. Netrukus į J. telefoną paskambino G. V., atsiliepė mama ir kalbėdama jo vardu pasakė, kad pinigus jau atneša. Po to jie su mama išvažiavo į policiją. Mušant jam buvo nubrozdinta nugara, sužalota galva, kraujosruvos ant veido matėsi apie dvi savaites, skaudėjo ranką, šoną. Patirtą neturtinę žalą vertina 4000 litų ir prašo ją priteisti iš kaltinamųjų. Kaltinamieji nei dalies žalos iki šiol nėra atlyginę, tik prieš 2010-09-29 teismo posėdį G. V. jo atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 35-40).

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2009-09-04 vakare jos sūnus T. išėjo pasakęs, kad eina susitikti su klasioku J. S.. Sūnus grįžo jau po vidurnakčio, jis buvo sumuštas ir pasakė, kad iš jo reikalauja 500 litų, kad jam reikia tuojau išnešti pinigus, nes priešingu atveju jį užmuš. Netrukus suskambo pas sūnų buvęs telefonas, paėmusi šį telefoną pamatė, kad tai ne jos telefonas „Nokia“, kurį buvo davusi sūnui naudotis, o kažkieno kito. Kai telefonas skambėjo, ji matė, jog skambina asmuo, pavadintas kaip „G.“. Atsiliepusi išgirdo jaunuolio balsą „nu, ar atneši pinigus“, ji atsakė „nešu“, tada jaunuolis paklausė „Tomai, ar čia tu“, ir padėjo ragelį. Jai paklausus sūnaus, kur dingo jos mobilaus ryšio telefonas, sūnus jai paaiškino, kad G. šį telefoną atėmė ir jeigu jis neatneš pinigų, tai jį G. užmuš ir jis neatgaus savo telefono. Po to į tą patį telefoną paskambino J. S. mama, ji paaiškino jai situaciją, ir visi nuvyko į policiją. Policijoje sūnus papasakojo, kad įvyko konfliktas, ir jį privertė parašyti paskolos raštelį. Vėliau telefoną jai gražino policija, tačiau jis buvo subraižytas, mygtukai nulupinėti, naudojantis ėmė strigti ir tapo nebetinkamas naudojimui. Telefoną buvo pirkusi naują už 1400 litų, iki nusikaltimo jis buvo geras, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų telefono vertę. Sūnų po sumušimo reikėjo gydyti, jam buvo perkami vaistai „Fastum“, kurių kaina 25 litai, vaistai nuo galvos skausmo „Citramon“, kurių kaina 5 litai, kiti vaistai nuo sumušimų, kurių kaina 20 litų. Be to, vežė sūnų į Klaipėdą apžiūrai pas ekspertus ir išleido 50 litų degalams. Dėl sūnaus gydymo ji patyrė 100 litų turtinę žalą, todėl viso prašo priteisti 1500 litų turtinės žalos atlyginimo. Dėl sumušimo sūnus patyrė ne tik fizinę, tačiau ir didelę psichologinę traumą. Jis savaitę negalėjo eiti į mokyklą, kadangi jam po sumušimo labai skaudėjo šoną, o kai į mokyklą eiti pradėjo, jautėsi nepatogiai, nes dėl ant veido buvusių kraujosruvų jam buvo gėda prieš mokyklos draugus, jautėsi nesaugus ir vengė eiti į mokyklą, nes bijojo, kad vėl neužpultų tie patys už jį vyresni ir didesni jaunuoliai. Po įvykio sūnui padažnėjo galvos skausmai. Dėl šių aplinkybių sūnui padarytą moralinę žalą vertina 4000 litų. Kaltinamieji nei dalies žalos iki šiol nėra atlyginę, tik prieš 2010-09-29 teismo posėdį A. V. žadėjo atlyginti žalą per 3 mėnesius.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2009-09-04 vakare susitiko su pažįstamu G. V., šis pakvietė darželio kieme išgerti alaus. G. V. taip pat telefonu kvietė prisijungti ir jo klasioką T. G., tačiau šis atsisakinėjo. Jie buvo nuvažiavę prie T. G. namų, kur T. G. susitiko su G. V., ir galiausiai sutiko ateiti pas juos. Kartu su G. V. ir dar vienu nepažįstamu vaikinu gėrė alų darželio kieme, netrukus prie jų prisijungė ir T. G., vėliau G. V. pasikvietė jį ir T. G. pratęsti išgertuves jo namuose, kur jie toliau girtavo. Išgertuvių metu G. V. paprašė T. G., kad šis jam parodytų savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. G. V. šį telefoną apžiūrėjo ir padėjo ant stalo, tačiau kai T. G. paprašė grąžinti telefoną ir pabandė telefoną nuo stalo pasiimti, G. V. T. G. griežtai pasakė, kad jis padėtų telefoną atgal ir nebeimtų. Po šių G. V. žodžių T. G. telefono nebeėmė, nes išsigando neblaivaus G. V. griežto tono. Po to visi išėjo į lauką parūkyti, kur prie jų prisijungė jam iki to nepažįstamas A. L.. Kaltinamieji kažką pasikalbėjo tarpusavyje, jog „reikia paimti nalogą kelis šimtus litų“, ir ėmė reikalauti iš T. G., jog šis ryt jiems atneštų 200 ar 300 litų, tačiau už ką jie reikalavo pinigų, jis nesuprato. Reikalaudami pinigų, kaltinamieji ėmė pakaitomis T. G. mušti – G. V. smogė jam kumščiu į veidą prie namo lauko laiptų ir lygtai vieną smūgį sudavė prie gyvatvorės, kur A. L. T. G. spyrė koja lygtai į pilvą ir ranka sudavė į veidą, nuo spyrio T. nugriuvo į pakelėje esančius krūmus. Po suduotų smūgių G. V. iš namų atsinešė sąsiuvinio lapą bei tušinuką, ir A. L. liepė T. G. rašyti skolos raštelį bei diktavo jam šio raštelio turinį. Ką konkrečiai turėjo rašyti T., jis tiksliai nežino, tik girdėjo, kad A. L. diktavo, jog „aš, T. G., esu skolingas“. Kiek pamena, iš T. G. buvo reikalaujama, jog jis pasirašytų esąs skolingas 300 litų. T. parašius skolos raštelį, A. L. šį raštelį įsikišo į kelnių kišenę ir T. pagrasino, jog jeigu iki rytojaus ryto neatneš pinigų, tą raštelį perduos kitiems draugams. Po to jie visi keturi įsėdo į A. L. automobilį, kuriame G. V. įdavė jo mobilaus ryšio telefoną T. G. pasakęs „jei šiandien vakare gausi pinigų, tai paskambink, jei ne, tai mes patys tau paskambinsim“, ir nuvažiavo prie T. G. namų, kur kaltinamieji T. G. paleido pasakę „jei turėsi pinigų, pranešk“. Belaukiant G. V. skambino T., po to visi išsiskirstė. Savo telefoną tą pačią naktį jis atgavo policijoje.

Liudytoja A. L. parodė, kad su A. L. yra susituokusi beveik 2 metus, augina bendrą vaiką. 2009-09-04 naktį vyras grįžo neblaivus ir kažką įdėjo į miegamajame kambaryje esančią spintelę. Apžiūrėjusi spintelę, po drabužiais rado paslėptą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Paklausus, iš kur gavo šį telefoną, A. L. jai atsakė, jog G. V. paprašė šį telefoną palaikyti pas save iki ryto, kad telefono nesurastų policija. A. taip pat pasakė, jog G. V. paėmė tą telefoną iš T. G. už skolą, kad G. V. T. G. sumušė, ir kad jis šį telefoną G. V. grąžins rytoj ryte. Ji tą telefoną paėmė ir iš karto bandė grąžinti G. V., tačiau jos į G. V. namus niekas neįsileido. Rytą ji G. V. atidavė telefoną ir paklausė, už ką jis iš T. G. šį telefoną atėmė. G. V. atsakė, kad T. G. yra jam skolingas 50 litų ir kol šių pinigų negrąžins, jis T. G. telefono neatiduos. Su G. V. tą dieną daugiau susitikusi nebuvo. Tą patį rytą A. L. iš spintelės, kurioje buvo paslėpęs telefoną, išsitraukė kažkokį lapelį ir, jį suplėšęs, išmetė.

Liudytoja A. V. parodė, kad jos sūnus G. V. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Sūnus dažnai girtauja, apsvaigęs elgiasi neadekvačiai – girtas vairuoja automobilį, kelia ranką prieš tėvą. Polinkį į alkoholizmą paskatino ir tėvo elgesys, kadangi šis taip pat girtavo, tame tarpe ir su sūnumi bei jo draugais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra teritorija apie dviejų aukštų mūrinį namą (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-7).

Ikiteisminio tyrimo metu iš G. V. buvo paimtas ir apžiūrėtas R. G. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Nokia N-73“, IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad telefone nėra vidurinio viršutinio mygtuko (b. l. 8-13).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad T. G. galimai 2009-09-04 paros antroje pusėje buvo padaryti šie kūno sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą: odos nubrozdinimas kaktos dešinėje ir krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, padaryti kietais bukais daiktais dinamiškai paveikiant kaktos ir šono sritis, ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kuri gavosi paveikus akies sritį kietu buku daiktu (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu byloje surinktais įrodymais abiejų kaltinamųjų kaltė dėl turto prievartavimo visiškai įrodyta. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. V., būdamas beveik 5 metais vyresnis ir fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį nepilnametį T. G., pasinaudodamas šiuo amžiaus bei fizinės jėgos pranašumu, kurį dar labiau sustiprino pavartoto alkoholio iššauktas agresyvus neprognozuojamas elgesys, pareikalavo iš T. G. sumokėti jam 50 litų „duoklę“ už neva nepagarbų elgesį prieš tai vengiant susitikti G. V. kvietimu, grasindamas priešingu atveju negrąžinti prieš tai iš T. G. paimto mobilaus ryšio telefono. Supratę, kad T. G. yra nepajėgus pasipriešinti tokiems G. V. bei prie jo prisijungusio už T. G. taip pat fiziškai stipresnio, 6 metais vyresnio ir pavartoto alkoholio poveikyje agresyviai bei neprognozuojamai besielgiančio A. L. veiksmams, abu kaltinamieji, toliau veikdami bendrai, reikalaujamą perduoti pinigų sumą padidino iki 200 litų. T. G. nesutikus mokėti pinigų ir bandant pasišalinti iš įvykio vietos, kaltinamieji jį brutualiai sumušė, tokiu būdu dar labiau įbaugindami, ir pareikalavo perduoti jau 500 litų, liepdami parašyti paskolos raštelį atitinkamai pinigų sumai, bei tolesniu agresyviu elgesiu ir grasinimais nedviprasmiškai leisdami suprasti, jog T. G. nesutinkant parašyti diktuojamą raštelį ir ateityje perduoti pinigus, prieš jį toliau bus naudojamas fizinis smurtas, o iš jo paimtas mobilaus ryšio telefonas nebus grąžintas.

BK 181 str. prasme turto prievartavimas yra tuomet, kai neturint teisinio pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai kitas asmuo verčiamas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, grasinant prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią medžiagą ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą. Ši veika pasireiškia dvejopo pobūdžio veiksmais: 1) reikalavimu perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 2) psichinio smurto panaudojimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 43 išaiškino, kad reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas, nesusijęs su reikalaujančiojo, ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę. Reikalavimas turto prievartavimo būtinuoju požymiu yra tuomet, kai jis paremtas grasinimu. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamųjų veikoje yra abu minėti objektyviosios pusės požymiai: 1) atviras reikalavimas perduoti pinigus, neturint tam jokio teisėto pagrindo, 2) psichinės prievartos panaudojimas, pasireiškęs grasinimu negrąžinti iš nukentėjusiojo kaip užstato, jog būtų sumokėti reikalaujami pinigai, paimto telefono. Byloje taip pat nustatyta, jog nepaisant išsakyto grasinimo negrąžinti telefono nukentėjusiajam nesutikus perduoti pinigų, kaltinamieji toliau reikalavo perduoti pinigus panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, jį mušdami ir sužalodami, iš šį fizinį smurtą tęsė tol, kol nukentėjusysis sutiko perduoti reikalaujamą pinigų sumą bei šį savo sutikimą patvirtino raštu, kas atitinka BK 181 str. 2 d. numatytos kvalifikuotos turto prievartavimo sudėties objektyviosios pusės požymį – turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą. Abu kaltinamieji akivaizdžiai suprato, jog jie neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo, ir veikė bendrininkaudami, bendrais vieningais tarpusavyje suderintais veiksmais siekdami nusikalstamo rezultato. Taigi abiejų kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 181 str. 2 d. kaip atviras kito asmens vertimas perduoti turtą neturint teisėto pagrindo, panaudojant psichinę prievartą ir fizinį smurtą, jų kaltė visiškai įrodyta, teismui abejonių nekelia, ir jie privalo atsakyti.

G. V. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. tuo, jog grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė plėšimą, o būtent: 2009-09-04 apie 22:30 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, grasindamas tuoj pat prieš T. G. pavartoti fizinį smurtą - užsimodamas kumščiu ir tokiu būdu atėmęs galimybę T. G. priešintis, iš T. G. pagrobė R. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia N-73“, kurio vertė 1400 litų. Teismo įsitikinimu, kaltinimo dalis dėl minėto telefono užvaldymo plėšimo būdu teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Plėšimas yra tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto pavertimas savo nuosavybe savanaudiškais tikslais. Kaip matyti iš nukentėjusiojo T. G. parodymų, jiems girtaujant G. V. namuose, pastarasis siūlė jam šį telefoną parduoti arba mainyti su priemoka į jo draugės telefoną. Beje, kaip nurodė nukentėjusysis, jis pats tą pačią dieną buvo siūlęs G. V. pirkti kitą jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, o kaltinamasis, matomai neteisingai supratęs jo pasiūlymą, iš pradžių manė, kad jis siūlo pirkti jį dominusį R. G. priklausantį telefoną „Nokia“. Prieš išeinant į lauką parūkyti, G. V., užsimojęs kumščiu, neleido jam su savimi iš kambario pasiimti telefono pasakęs, kad „dar sugrįšime“, tačiau nieko neminėjo, jog šį telefoną pasiima sau ir paverčia savo nuosavybe. Gi rūkant lauke, G. V. pažadėjo telefoną grąžinti, T. G. sumokėjus jau prieš tai reikalautą 50 litų „duoklę“ už vengimą susitikti su G. V.. Kaip nurodo nukentėjusysis, tolesnio turto prievartavimo metu kaltinamieji taipogi žadėjo jam grąžinti telefoną, sumokėjus reikalaujamą pinigų sumą. Abiejų kaltinamųjų, liudytojos A. L. parodymai irgi patvirtina G. V. ketinimą grąžinti telefoną T. G. sumokėjus reikalautą „duoklę“. Pats G. V. teigia kitą rytą ketinęs per J. S. grąžinti telefoną bet kuriuo atveju, tačiau nesuradęs J. S., o pats grąžinti telefoną bijojęs, kadangi baiminosi būti sulaikytas policijos. Byloje surinktais įrodymais taipogi nustatyta, jog nukentėjusiesiems kreipusis į policiją ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. V. telefoną perdavė pareigūnams. Tuo būdu byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad G. V. atėmė R. G. telefoną, turėdamas tikslą jį pasisavinti, t. y. neteisėtai neatlygintinai paversti savo nuosavybe. Negalima iki galo paneigti prielaidos, jog iki G. V., T. G. ir J. S. išeinant iš G. V. namų į lauką parūkyti, G. V. telefoną prieš T. G. valią pasiliko kambaryje, ketindamas toliau tęsti derybas su T. G. dėl šio telefono pirkimo ar mainų. Apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, jog tolesnėje įvykių eigoje G. V. žinioje likęs telefonas buvo naudojamas kaip priemonė priversti T. G. perduoti kaltinamiesiems jų nurodytą pinigų sumą, vėlgi akcentuojant, jog T. G. tebėra teisėtas telefono valdytojas ir telefonas jam bus grąžintas, patenkinus kaltinamųjų reikalavimus. Taigi telefono paėmimas šiuo atveju gali būti vertinamas tik kaip G. V. grasinimas nukentėjusiajam, jog nesutikęs perduoti reikalaujamos pinigų sumos, telefono jis nebeatgaus. Paminėti kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip plėšimas, kadangi jo padaryta veika neatitinka aukščiau paminėto vieno iš būtinų plėšimo nusikaltimo sudėties elementų (BK 2 str. 4 d.). Todėl dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. G. V. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe, būdami aktyvūs nusikaltimų bendravykdytojai, ir apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamieji įvykdė tyčinį sunkų smurtinį savanaudišką nusikaltimą prieš nepilnametį. Be jokio pamatuoto preteksto brutualiai smurtaudami prieš gerokai jaunesnį, fiziškai silpnesnį ir negalintį aktyviai pasipriešinti nukentėjusįjį bei jį sužalodami, kaltinamieji padarė nepilnamečiam nukentėjusiajam ne tik fizinę, bet ir didelę neturtinę žalą. Kaltinamasis G. V. nedirba, kaip matyti iš liudytoja apklaustos jo mamos parodymų – girtauja, aptariamą nusikaltimą taip pat padarė, būdamas girtas, buvo aktyvus grupinio nusikaltimo bendravykdytojas. Kaltinamajam praeityje jau buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, jis nusikalto, praėjus tik pusei metų po to, kai baigė mokėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą už baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis A. L. vedęs, augina mažametį vaiką, nedirba, nusikalto girtas, jau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos taip pat padarė, būdamas girtas, buvo aktyvus grupinio nusikaltimo bendravykdytojas. Įvertinus šias bei dvi kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat sankcijos griežtumą ir jauną kaltinamųjų amžių, valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro ir nukentėjusiųjų prašymą dėl švelnesnių bausmių paskyrimo, jiems skiriamos sankcijos vidurkio nesiekiančios, tačiau jam artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Priimant dėmesin A. L. šeiminę padėtį, jam paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 1, 4, 9 d. nustatyta tvarka bendrinama tik dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant nedidelę švelnesnės bausmės dalį.

Nors kaltinamasis G. V. nusikalto, dar nesulaukęs 20 metų amžiaus, jam diagnozuotas impulsyvaus emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 160), priimant dėmesin ankstesnį sistemingą priešingą teisei ir antivisuomenišką kaltinamojo elgesį (nusikalstamų veikų darymą, girtavimą, pozityvios veiklos vengimą) bei aplinkybę, kad pagal BK 13 str. 2 d. už turto prievartavimą atsako asmenys, sulaukę 14 metų amžiaus, teismas, įvertinęs smurtinį nusikaltimo pobūdį, savanaudiškus motyvus ir kitas paminėtas aplinkybes, nemato jokio pamatuoto pagrindo išvadai, jog kaltinamasis G. V. pagal socialinę brandą galėtų būti prilygintas nepilnamečiui, ir jam galėtų būti taikomos BK 81 str. 2 d. nuostatos.

Nukentėjusiojo T. G. civilinis ieškinys (b. l. 24) dėl 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Tyčiniais smurtiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas, dėl to patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, gydymusi, bendravimo galimybių sumažėjimu (bijojo eiti į mokyklą, kad vėl nebūtų sumuštas, gėdijosi ilgą laiką veido srityje buvusių kraujosruvų). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo įvardintas žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pamatuoto pagrindo jį mažinti nėra. Pažymėtina, kad besiformuojančioje teismų praktikoje analogiškais atvejais priteisiamos ir ženkliai didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-344/2007). Neturtinė žala priteisiama solidariai iš abiejų ją padariusių kaltinamųjų.

Teismas konstatuoja, jog realu, kad nukentėjusioji R. G. dėl sūnaus patirtų sužalojimų turėjo gydymosi išlaidų, taip pat su tuo susijusių kelionės išlaidų. Tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos turėtų išlaidų dydį. Nukentėjusioji taipogi nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtos žalos dėl telefono sugadinimo dydį. Prašydama priteisti jai visą telefono vertę 1400 litų, nukentėjusioji nevertina jo nusidėvėjimo, nors pripažįsta, kad telefonas buvo pirktas jau seniai ir iki įvykio pakankamai ilgą laiką naudotas. Taipogi nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad telefoną ji pirko naują, iš prekybos salono ir būtent už jos nurodomą kainą, taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia yra naujų ir naudotų tokio modelio telefonų rinkos kaina. Telefono apžiūros protokole užfiksuota, jog telefone trūksta vieno mygtuko, vienok tokio masto telefono sugadinimas dar nepatvirtina nukentėjusiosios teiginio, jog telefonas po įvykio tapo apskritai netinkamas naudoti ir neremontuotinas. Kadangi, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti, nukentėjusiajai pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausme, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-11-15. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009-11-04 iki 2009-11-06, taip pat atliktą pagal ankstesnį nuosprendį laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 2010-06-03 iki 2010-11-14 imtinai, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį A. L. teisiamojo posėdžio salėje.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-11-15. Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį G. V. teisiamojo posėdžio salėje.

G. V. dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistųjų A. L. ir G. V. solidariai 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. G..

Pripažinti nukentėjusiajai R. G. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.