Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-636-448/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
1-636-448/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-636-448/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23764-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 31 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių 7 dienų laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. 2018 m. gegužės 20 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą R. G., kuriai jis suėmė už kaklo ir smaugė. Taip smurtaudamas A. G. padarė nukentėjusiajai R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje.

Apklaustas įtariamuoju, A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo žmona D. G., dukromis R. bei N. ir sūnumi R. Jis alkoholį vartoja du kartus per mėnesį, savaitgaliais. Jis mano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau buvo laikas, kai jis visiškai nevartojo alkoholio. Gyvendami šeimoje, visi šeimos nariai padeda vieni kitiems dirbti ūkio darbus. Įprastai visi jie sutaria labai gerai. Tačiau jis pats žino, jog kai išgeria alkoholio, tuomet tampa piktu, priekabiu. 2018 m. gegužės 20 d. buvo jau antra diena, kai jis vartojo alkoholį. Apie 21 val. jis virtuvėje gėrė alų ir tuo metu į namus sugrįžo jo dukros. Kai dukra R. atėjo į virtuvę, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. išėjus iš virtuvės į koridorių, jis sugriebė viena ranka jai už kaklo ir paspaudė. Dėl neblaivumo visų aplinkybių jis neprisimena, tačiau tą momentą, kai sugriebė R. už kaklo, jis prisimena. Taip pat prisimena, jog N. atitraukė jį nuo R. Jis taip pasielgė, kadangi buvo išgėręs per daug alkoholio. Jis labai gailisi dėl to, kad panaudojo fizinį smurtą savo dukros atžvilgiu (bylos lapai (toliau – b. l.) 82 – 83, 88 – 89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami įrodymai.

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu A. G., motina D. ir seserimi N. Ji padeda savo tėvams nudirbti ūkio darbus. Su tėvu ji sutaria gerai. Ji pykstasi su tėvu tuomet, kai šis išgeria alkoholio. Jos tėvas alkoholį vartoja beveik kiekvieną savaitgalį. Tiek jos motina, tiek ir tėvas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jie nesigydo dėl alkoholio vartojimo, nes jiems atrodo, kad jie dėl to neturi jokių problemų. Nei ji, nei jos sesuo neturi jokių problemų dėl alkoholio vartojimo, jos visiškai nevartoja alkoholio. Jos tėvas ne visuomet, tačiau kartais, būdamas išgėręs alkoholio, priekaištauja jai dėl įvairių dalykų, kartais jis būna piktas ir agresyvus. Jos motina 2018 m. gegužės 17 d. išvažiavo į Vilnių, kur gydėsi ligoninėje. Tėvas nuo 2018 m. gegužės 18 d. kiekvieną dieną vartojo alkoholį. 2018 m. gegužės 20 d. jos tėvas vartojo alkoholį nuo ryto tiek namuose, tiek ir pas draugus. Ji į namus sugrįžo apie 21 val., tuo metu jos tėvas namuose virtuvėje gėrė alų. Jai sugrįžus į namus, tėvas pradėjo šaukti ant jos, kad ši su draugu buvo aplankyti motinos, o jam apie tai nieko nepasakė. Tuomet tarp jos ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu, jai išėjus iš virtuvės į koridorių, tėvas sugriebė viena ranka jai už kaklo ir stipriai paspaudė, ją smaugė ir dėl to jai pradėjo trūkti oro, jai skaudėjo. Ji šaukė, kad tėvas ją paleistų. Išgirdusi jos šauksmą, iš kambario atbėgo jos sesuo N., ji suėmė tėvui už marškinėlių nugaros pusėje ir jį atitraukė nuo jos. Tada ji paskambino policijos pareigūnams, kurie atvyko ir išsivežė jos tėvą. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvas jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Įprastai, kai jos tėvas būna blaivus, jie gerai sutaria, kadangi jis yra labai darbštus bei tvarkingas (b. l. 28 – 29, 30 – 31).

Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti atsakyti į tam tikrus pateiktus klausimus arba atsisakyti duoti parodymus, kadangi įtariamasis yra jos tėvas A. G.. Ji sutiko duoti parodymus ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais – motina D., tėvu A. ir seserimi R. Ji su visais šeimos nariais sutaria labai gerai. Ji mano, kad jos tėvas ir motina turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kadangi jie abu kartu alkoholį vartoja 2 – 3 savaitgalius per mėnesį. Nei ji, nei jos sesuo neturi jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Blaivus jos tėvas būna ramus, mažai bendraujantis, darbštus, geras, o išgėręs alkoholio, jis tampa priekabiu ir piktu. 2018 m. gegužės 20 d. jos tėvas namuose, virtuvėje gėrė alų. Ji kartu su seserimi sugrįžo į namus apie 21 val. Sugrįžusi ji nuėjo į savo kambarį, o jos sesuo nuėjo į virtuvę. Būdama kambaryje ji išgirdo, kad jos tėvas šaukia įvairiais necenzūriniais žodžiais ant jos sesers, kuri taip pat šaukė ant tėvo. Staiga ji išgirdo sesers šauksmą. Tuomet ji nubėgo iš kambario į koridorių, kur tėvas buvo uždėjęs ranką jos seseriai ant kaklo ir ją smaugė. Atbėgusi ji sugriebė abiem rankomis tėvui už marškinėlių ir jį atitraukė nuo jos sesers. Tuomet jos sesuo išbėgo į kiemą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atitraukusi tėvą nuo savo sesers, ji taip pat išbėgo į kiemą. R. verkė, buvo išsigandusi. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvas panaudojo fizinį smurtą jos sesers atžvilgiu. Ankščiau jos tėvas yra naudojęs fizinį smurtą jų motinos atžvilgiu (b. l. 39 – 40).

Prorokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, R. G. pranešė, jog 2018 m. gegužės 20 d. apie 21 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, jos tėvas A. G. suėmė viena ranka jai už kaklo ir ją smaugė. Tokiu būdu tėvas jai sukėlė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. gegužės 20 d. apie 21 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus tėvas triukšmauja, puola muštis, grasina vaikams. Nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 20 d. apie 20 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas tarp A. G. ir jo dukros R. G., kurio metu A. G. dėl neaiškių priežasčių sukėlė savo dukrai fizinį skausmą-jis sugriebė rankomis jai už kaklo ir ją smaugė. Įvykio vietoje A. G. buvo nustatytas 3,08 promilės neblaivumas, nustatyta, kad R. G. yra blaivi. Dėl neblaivumo A. G. negalėjo nieko paaiškinti. A. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities policijos komisariatą (b. l. 8 – 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 492/2018 (06) nurodyta, kad R. G. poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 36).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei nežymiai jį sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. G., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. G. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme (b. l. 95 – 96).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

A. G. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. G. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, skirtas bausmes jis atlikęs, tačiau dar turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 56 – 58, 60 – 62, 63 – 65, 68, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi A. G., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. G. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtą baudą (b. l. 52 – 54, 55). Kaltinamasis vedęs, dirbantis (b. l. 47 – 48, 71, 72). A. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 82 – 83, 88 – 89). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, b. l. 8 – 11).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimą, labai svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis anksčiau buvo teistas už dviejų analogiškų nusikaltimų padarymą, tai yra dėl smurtavimo prieš savo šeimos narį (b. l. 56 – 58, 60 – 62, 63 – 65). Taigi ši aplinkybė, jog kaltinamasis jau trečią kartą padarė analogišką nusikaltimą jį charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusį nuolat smurtauti prieš sau artimiausius žmones – šeimos narius, nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – dukrą. Todėl, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. G. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta tik jam paskyrus prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą, t. y. areštą.

Kadangi kaltinamojo A. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 20 d. 21 val. 30 min. iki 2018 m. gegužės 22 d. 14 val. 35 min. (b. l. 45, 90 – 91). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitomas į A. G. paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92 – 94).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. G. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 20 d. 21 val. 30 min. iki 2018 m. gegužės 22 d. 14 val. 35 min. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštą.

Bausmę A. G. paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. G. sulaikymo vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. G., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. G.

Teisėja Asta Jakučiūnienė