Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo Š. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 19 d. apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinio (1,95 promilių) girtumo laipsnis, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo metalinę tvorelę. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir tvora. Vairavo išregistruotą automobilį, kuriam neatlikta transporto priemonių valstybinė techninė apžiūra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 16, 127; 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Š. D. skundas tenkintinas iš dalies.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Faktą, kad Š. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis – 1,95 promilių girtumo laipsnis, įrodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto vyresniojo inspektoriaus V. Č. tarnybiniai pranešimai, taip pat kiti bylos duomenys. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad Š. D. paaiškino, jog minėtas automobilis yra jo, bet jis jo nevairavo. Jis teigė, kad minėtą automobilį namo parvairavo nuo mokyklos laikų jo pažįstamas vardu Š., kurio daugiau anketinių duomenų ir kur gyvena, nežino. Vėliau, paaiškindamas eismo įvykio aplinkybes nurodė, kad automobilis stovėdamas kieme nuslydo į šoną ir atsirėmė į dujų tiekimo vamzdį. Dar vėliau, rašydamas pasiaiškinimą, Š. D. nurodė, kad paskambino draugui, bet neprisimena kuriam, kad parvežtų jį namo. Nurodė, kad neprisimena, kas ir kaip jį parvežė. Apklaustas teismo posėdžio metu Š. D. parodė, kad skambino S., su kuriuo prieš dvi savaites buvo susipažinęs per bendradarbį, ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir su Š. D. automobiliu jį parvežtų namo. Saulius atvažiavo su dar vienu draugu. Š. D. automobilį vairavo S. draugas Š., o S. iš paskos važiavo su savo automobiliu. Nei S., nei Š. pavardžių bei kur jie gyvena nežino, o S. telefono numeris jo telefone išsitrynė, todėl S. susirasti neturėjo galimybės.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Š. D. nei renkant bylos medžiagą, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokio konkretaus asmens bei jo duomenų, kuris galėjo įvykio vakarą vairuoti Š. D. priklausantį automobilį. Iš byloje esančių Š. D. paaiškinimų bei paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jie yra prieštaringi, nenuoseklūs. Apylinkės teismas pagrįstai vertino jo kaltės nepripažinimą, kaip pasirinktą gynybos taktiką bei bandymą išvengti atsakomybės. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju - dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Nors anksčiau padarytas pažeidimas skiriasi nuo nagrinėjamo, tačiau bet kokiu atveju tai lemia, kad nagrinėjamas pažeidimas jau yra pakartotinis, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Ši aplinkybė, skiriant administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teisme, įvertinta teisingai.

Š. D. apeliaciniame skunde prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., padarymą numatyta administracinė nuobauda - bauda su privalomai taikytina papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

ATPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju, ypatingų aplinkybių, kurios leistų taikyti aptariamą straipsnį, nustatyta nebuvo, todėl apylinkės teismas pagrįstai neskyrė švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, prie skundo pridėta techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 45). Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog iš byloje pateikto išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę, matyti, kad tikrinant duomenis 2015-02-15, techninė automobilio apžiūra buvo neatlikta (b. l. 26). Tuo tarpu, iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilio VW / VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki 2015-01-07. Byloje yra pateiktas UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ raštas iš kurio matyti, kad paskutinį kartą techninė apžiūra automobiliui VW / VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta 2012-12-20. Technine apžiūra galiojo iki 2015-01-07. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidimo padarymo data yra 2014 m. gruodžio 19 d., taigi pažeidimo padarymo metu automobiliui techninė apžiūra buvo atlikta. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Š. D. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas. Nutarimo dalis, kurioje Š. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d. naikintina. Tačiau net ir panaikinus nutarimo dalį dėl Š. D. nubaudimo pagal ATPK 123 str. 1 d., švelninti jam nuobaudą, paskirtą sankcijos už sunkesnįjį (šiuo atveju ATPK 127 str. 3 d.) iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ribose, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai atsižvelgęs į padarytų pažeidimų kiekį ir pobūdį, įvertino Š. D. asmenybę, nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę, visiškai pagrįstai skyrė jam administracines nuobaudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi teismas

nutaria:

Š. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimą pakeisti:

nutarimo dalį, kuria Š. D. pagal ATPK 123 str. 1 d. nubaustas 30 Eur bauda panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.