- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- I-606-596/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01809-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1D-4537(11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 15 006,05 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 3) priteisti iš atsakovės 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nuo 1999 m. liepos 1 d. jam buvo paskirta 1 501,99 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. paskirtoji pensija, jam, kaip dirbančiam pensininkui, buvo sumažinta Laikinojo įstatymo 5 str. ir 4 str. pagrindu.
Pareiškėjas teigė, kad 2013 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas paskaičiuoti neteisėtai sumažintos pensijos nepriemoką ir ją išmokėti. Vidaus reikalų ministerija 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 1D-4537 (11) patvirtino, kad pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra 15 006,05 Lt, tačiau jos neišmokėjo.
Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams, pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teigia, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. jam paskirta pensija buvo mažinama neteisėtai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė atnaujinti jam terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad 2010 m. jis buvo dirbantis pensininkas. Pareigūno pensiją ir netekto darbingumo pensiją jis gaudavo į vieną sąskaitą ir šia sąskaita mažai naudojosi, o darbo užmokestį gaudavo į kitą sąskaitą, kuria naudojosi pastoviai, todėl nesant pinigų stygiaus apie pensijos sumažinimą nežinojo. Apie tai, jog pensija galimai buvo sumažinta, jam kilo abejonių tik tuomet, kai 2013 m. balandžio mėnesį sutiko kolegą, kuris jo paklausė, ar jo pensijos dydis nepakito. Tuomet 2013 m. balandžio 10 d. raštu jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2013 m. gegužės mėnesio raštu atsakė, kokio dydžio pensijos nepriemoka jam priklauso. Pareiškėjo teigimu, apie pensijos sumažinimą jis sužinojo tik 2013 m. balandžio mėnesį, todėl terminas skundui paduoti jam turėtų atnaujintas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į skundą (b. l. 31-33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pensija pareiškėjui buvo mokama pagal 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų galiojimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, jam paskirtos pensijos dydis, ribojamas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. nuostatas, atitinkamu laikotarpiu buvo perskaičiuotas ir pensija mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas. 2012 m. rugsėjo 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas.
Skundžiami atsakovės veiksmai buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka iki Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamos Laikinojo įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, įsigaliojimo, todėl jie laikytini teisėtais, o ministerijos sprendimas paliktinas galioti.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ABTĮ) 101 str. 7 p. pagrindu, nes pareiškėjas praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti pensijos perskaičiavimą ikiteismine tvarka. Nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo ministerijai padavimo dienos (2013 m. balandžio 10 d.) buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo diena 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. 6 mėnesių terminas baigėsi 2013 m. kovo 21 d. Taip pat praleistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytas 3 metų terminas ginčyti pensiją už 2010 m. sausio, vasario mėnesius, nes ji buvo išmokėta 2010 m. vasario 26 d., kovo 20 d., o pareiškėjas į ministeriją kreipėsi tik 2013 m. balandžio 10 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovių bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos raštą nutrauktina, likusioje dalyje skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies neišmokėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos 1999-07-29 išvadą Nr. 15466 pareiškėjui neterminuotai nuo 1999-07-01 buvo paskirta 1371,38 Lt dydžio pensija už tarnybą (b. l. 21). Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažymos duomenimis, pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirtos pensijos dydis atsižvelgiant į indeksavimą yra 1501,99 Lt (b. l. 8-9).
Pareiškėjas 2013-04-10 su prašymu (Vidaus reikalų ministerijoje gautas 2013-04-12) kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str., susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. (b. l. 24).
Vidaus reikalų ministerija 2013-05-06 raštu Nr. 1D-4537(11) „Dėl neteisėtai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2013-04-10 prašymą (b. l. 25-26). Informavo, kad pareiškėjo pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra 15006,05 Lt bei nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija 2013 m. neturi galimybės padengti pensijos nepriemokos, nes tam nėra skirtos lėšos, tačiau nurodė numatanti atsiskaityti 2014 m. I ketvirtyje.
Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu ir prašo jį panaikinti. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, jog Vidaus reikalų ministerija nurodė pareiškėjui valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindą, perskaičiuotos pensijos dydį. Tačiau šiame rašte nenustatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovės priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl nėra administracinės bylos dalykas ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl byla dalyje dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-06 rašto Nr. 1D-4537(11) „Dėl neteisėtai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo“ panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.)
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2013-04-10 kreipėsi į atsakovę dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą, kuris pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Taigi, minėtoje byloje suformuota išvada, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalėjo kreiptis per 3 metų procesinį terminą.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo ir tai, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, o pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Taigi, įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Kad tarp šalių buvo kilęs ginčas patvirtina tai, jog pareiškėjas 2013-04-10 kreipėsi į atsakovę, prašydamas išmokėti pensiją, o ši šio reikalavimo neįvykdė.
Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti argumentuojamas tuo, kad jis buvo dirbantis pensininkas, gaudavo pakankami pajamų – darbo užmokestį, pareigūno pensiją ir netekto darbingumo pensiją, todėl nejausdamas lėšų stygiaus nežinojo, jog pensija buvo sumažinta ir išmokėta dar 2010 m. vasario mėn. Be to, nurodė, jog jam darbo užmokestis buvo pervedamas į vieną sąskaitą, kuria jis naudodavosi nuolat, o pareigūno pensija ir netekto darbingumo pensija – į kitą, kuria jis naudojosi tik nedidelės vertės pirkiniams įsigyti, dėl ko finansiškai nepajuto, jog pensija yra pervedama sumažinta. Pareiškėjas prašymo argumentams pagrįsti pateikė savo sąskaitos, esančios banke „Swedbank“ išrašą, iš kurio matyti, jog į šią sąskaitą buvo pervedama VRM pensija, kurios dydis sudarė 611,99 Lt., bei VSDFV pensija, kurios dydis viršijo 1000 Lt. Iš sąskaitos išrašo akivaizdžiai matyti, jog joje pastoviai buvo lėšų likutis, kurio dydis svyruodavo nuo 2000 Lt. iki 4000 Lt. ir daugiau, o iš šios sąskaitos buvo atsiskaitoma tik už nedidelės vertės pirkinius, dažniausiai degalus, kurių vertė beveik niekuomet nesiekdavo 100 Lt. Teismo vertinimu, šis išrašas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido 3 metų terminą skundui dėl sumažintos pensijos paduoti, kadangi iš jo matyti, jog šioje sąskaitoje, į kurią buvo pervedama pensija ir kuri buvo sumažinta, pastoviai buvo lėšų, iš jos buvo atsiskaitoma tik už nedidelės vertės pirkinius, todėl pareiškėjas pagrįstai galėjo neturėti abejonių dėl to, jog jam yra išmokama nustatyto dydžio nesumažinta pensija. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti pareiškėju, jog apie sumažintą pensiją jam tapo žinoma tik po pokalbio su kolega 2013 m. balandžio mėnesį, po kurio jis nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2013-04-10 raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, o tai rodo, kad pareiškėjas siekė efektyviai ginti jo pažeistas teises.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytas aplinkybes ir juos pagrindžiančius duomenis, bei tai, kad pareiškėjas nedelsdamas po sužinojimo apie sumažintą pensiją kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujina.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką – 15006,05 Lt. Kaip matyti iš skundo argumentų ir Tarnybos pažymos (b. l. 27-28) šis skirtumas susidarė dėl minėtu laikotarpiu pareiškėjui taikyto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01 (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).
Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-30 pažyma apie pareiškėjo pensijos dydį Nr. 11PP(P)-3057 (b. l. 27-28) patvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai pareiškėjui neišmokėta 15006,05 Lt dydžio nepriemoka, kuri jam ir priteistina. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktoje pažymoje nurodytų duomenų teisingumu, kurių dydžio neginčijo nei pareiškėjas, nei atsakovė.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus, o pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis – 15006,05 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Atsakovė prašo tenkinus pareiškėjo skundą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01, kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.
Administracinių bylų teisenos įstatymas teismo priimto sprendimo vykdymo atidėjimo tvarkos nereglamentuoja, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, taikytinos Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Pareiškėjui priteistina neišmokėtos pensijos dalies suma nėra itin didelė. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl lėšų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios. Be to, savo prašymo atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kurie leistų analizuojamą situaciją vertinti kaip išimtinę ir sudarytų pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, kuriuo valstybinių pensijų sumažinimas iš dalies pripažintas neteisėtu, buvo jau įvertinta, kad valstybės finansinių įsipareigojimų asmenims, kuriems pagal Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuotos (sumažintos) paskirtos valstybinės pensijos, vykdymas yra susijęs su atitinkamu valstybės finansinių išteklių perskirstymu, todėl Konstitucinis Teismas minėto nutarimo paskelbimą atidėjo 2012-09-21. Nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo iki šio ginčo išnagrinėjimo praėjo beveik dveji metai, tai laikytina pakankamu laiko tarpu tinkamam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies kompensavimui pasirengti. Atidėjus sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, todėl ginčijamu atveju yra netikslinga taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013).
Sutinkamai su ABTĮ 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis pareiškėjo reikalavimas dėl pensijos priteisimo yra patenkintas, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos tai patvirtinančiais įrodymais, tai yra 400 Lt. advokato suteiktas teisines paslaugas, susijusias su skundo surašymu ir dokumentų teismui paruošimu (b.l. 12-15).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 1D-4995(11) „Dėl neteisėtai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo“ panaikinimo nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo S. K. skundą tenkinti.
Atnaujinti terminą S. K. skundui paduoti kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti S. K. 15006,05 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių litų 5 centų) dydžio neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nepagrįstai pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, S. K. 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.