- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- I-2170-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-004161-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- J. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovės atstovui Donatui Paruliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. N. 2016-10-17 išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos apsaugos ministras) 2015-07-07 įsakymą Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti ją atgal į atitinkamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) skyrių bei pareigas, kurioms po įstaigos struktūros pertvarkymo priskirtos iki atleidimo iš pareigų jos vykdytos funkcijos LNSS koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Sveikatos priežiūros įstaigų valdymo skyriuje; 3) priteisti iš atsakovės Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės Ministerijos 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovės Ministerijos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-7).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-24 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 72).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-11-14 nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą (b. l. 82-83).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-11 nutartimi pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-11-14 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. N. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjos J. N. skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-11-14 nutarties dalį paliko nepakeistą (b. l. 101-107).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-01-17 nutartimi priėmė pareiškėjos J. N. skundo reikalavimą priteisti iš atsakovės Ministerijos 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad sveikatos apsaugos ministro 2015-07-07 įsakymu Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“ buvo atleista iš LNSS koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Sveikatos priežiūros įstaigų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų. Pareiškėjos teigimu, jos tuo metu užimamos pareigybės panaikinimas buvo apsimestinis, o atleidimas iš pareigų yra neteisėtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ministerijoje iki atleidimo nepertraukiamai dirbo apie 19 metų, tarnybinių nuobaudų neturėjo, kasmetiniame valstybės tarnautojo darbo veiklos vertinime visada buvo vertinama tik gerai arba labai gerai, nesyki gavo padėkos raštus už nepriekaištingą darbą. Atleidimas iš darbo stipriai įtakojo jos sveikatos sutrikimus, sveikatos būklės pablogėjimą, jautė emocinį išsekimą, didelį nerimą, nepasitikėjimą savimi, teko kreiptis į medikus, vartoti medikamentus. Nuo atleidimo iš darbo pas medikus teko lankytis ne vieną sykį. Buvo taikomas gydymas medikamentais, tačiau sveikatos būklė negerėjo, laikotarpiu nuo 2016-07-12 iki 2016-08-16 dėl blogėjančios sveikatos būklės buvo visiškai nedarbinga.
Dėl atsakovės neteisėto, fiktyvaus jos vykdytos pareigybės panaikinimo, neteisėto atleidimo iš pareigų, kitų jos (kaip atleidžiamo valstybės tarnautojo) teisių pažeidimų, dėl jos, kaip lojalaus darbuotojo, interesų akivaizdaus ignoravimo, ženkliai pablogėjusios sveikatos, turėjo kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, vartoti medikamentus, ilgą laiką buvo nedarbinga. Tai sukėlė ir sukelia jai papildomus dvasinius pergyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir skausmą. Atsakovė savo neteisėtais, sistemingais veiksmais, pažeidusiais Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, jos teises ir interesus, neteisėtai atleisdama ją iš vykdytų pareigų, sukėlė papildomai daug sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažemino jos orumą, reputaciją, įvaizdį. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 3 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 112-115) paaiškina, kad pareiškėjos skunde keliamas reikalavimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jog Ministerija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, dėl ko pareiškėja įgytų pagrįstą reikalavimą į neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad Ministerija savo veiksmais ar neveikimu nesukėlė pareiškėjai tokių pasekmių, dėl kurių pareiškėja būtų patyrusi sunkius dvasinius išgyvenimus ar kitokias neigiamas pasekmes, dėl ko kiltų pagrįstas reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui.
Pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, jog skunde pareiškėja savo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai nepagrindžia. Esminiu Ministerijos neteisėtu veiksmu (neteisėtu neveikimu), pareiškėja skunde įvardina neteisėtą jos atleidimą iš pareigų, tačiau abejoti sveikatos apsaugos ministro 2015-07-07 įsakymo Nr. K-438 „Dėl J. N. atleidimo iš pareigų“ pagrįstumu šiuo metu nėra pagrindo, t. y. šis įsakymas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Kitų neteisėtų Ministerijos veiksmų ar neveikimo, pareiškėja skunde nenurodo, todėl civilinei atsakomybei kilti nėra vienos iš esminių sąlygų, t. y. neteisėto veikimo (neveikimo).
Kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos - žalos fakto, pareiškėja taip pat neįrodo. Byloje pateikti pareiškėjos duomenys, apibūdinantys jos sveikatos būklę, pareiškėjai buvo diagnozuoti dar iki sveikatos apsaugos ministro 2015-07-07 įsakymo Nr. K-438 priėmimo. Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad pareiškėjos sveikatos pablogėjimas fiksuojamas nuo 2013 metų. Pareiškėjos kildinama žala (sveikatos sutrikimai), jai pasireiškė daug anksčiau, negu buvo priimti Ministerijos veiksmai (neveikimas). Kartu vertintina ir trečioji valstybės civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga - priežastinis ryšys. Mano, kad pareiškėjos sveikatos būklės Ministerijos veiksmai (neveikimas) nelėmė, sveikatos nepablogino, atitinkamai dėl Ministerijos veiksmų (neveikimo) pareiškėja nepatyrė tokių išgyvenimų, dėl kurių galėtų kilti pagrindas, pareiškėjai iš Ministerijos reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant pareiškėjos byloje nurodomus sveikatos sutrikimus, pamini, kad dar dirbdama Ministerijoje pareiškėja nepertraukiamai turėjo nedarbingumo laikotarpius: nuo 2013-10-22 iki 2014-01-27 (98 k. d.); nuo 2014-10-13 iki 2015-01-16 (96 k. d.). Šios aplinkybės taip pat atskleidžia, kad pareiškėja dar prieš priimant sveikatos apsaugos ministro 2015-07-07 įsakymą Nr. K-438, jau turėjo sveikatos problemų. Pamini, kad Ministerija, kaip darbdavys, pareiškėjai, pateikus prašymą „Dėl materialinės pašalpos skyrimo“, šį prašymą tenkino ir 2014-12-29 įsakymu Nr. K-711 pareiškėjai skyrė 3 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinę pašalpą dėl ligos. Mano, jog ši aplinkybė papildomai parodo, kad Ministerija vertino darbuotoją (pareiškėją) ir stengėsi atsižvelgti į pareiškėjos prašymus, todėl skunde nurodyti nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog Ministerija ignoravo pareiškėjos interesus, atitinkamai atliko neteisėtą, fiktyvų vykdytos pareigybės panaikinimą.
Mano, jog skunde nepagrindžius nei vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti laikomas nepagrįstu. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, o Ministerijos atlikti veiksmai, susiję su pareiškėjos atleidimu iš valstybės tarnautojos pareigų, nepadarė jai jokių neteisėtų veiksmų, todėl žala ne tik kad nekilo, bet ir negalėjo kilti. Tarp Ministerijos veiksmų (ar net neveikimo) ir pareiškėjos manomos patirtos neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio, atitinkamai nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų valstybės atsakomybei, tuo pačiu ir Ministerijos atsakomybei kilti.
Pareiškėjos skunde nėra pateikiami įrodymai ir teisiniai motyvai, kurie pagrįstų Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, o prašomas priteisti žalos dydis nėra pagrindžiamas motyvais ir realiais įrodymais, todėl turėtų būti laikytinas nepagrįstu. Pareiškėja buvo atleista laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nustatyta tvarka įspėta, su pareiškėja visiškai atsiskaityta tiek išmokant išeitines išmokas, tiek kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Darbdavys įvykdė visas teisės aktuose įtvirtintas pareigas, skirtas darbuotojo interesams apsaugoti, o pareiškėjos teiginiai apie pašlijusią sveikatą, neva dėl buvusio darbdavio kaltės atleidžiant ją iš užimamų pareigų, nepagrįsti įrodymais ir teisiniais motyvais.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovas atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų atleidžiant ją iš užimamų pareigų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad, nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjui turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011, A520-1673/2013, A525-3063/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Ministerijos 2015-07-07 įsakymo atleisti ją iš pareigų panaikinimo kreipėsi 2016-10-17 ženkliai praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis, neatnaujino termino ir skundo dalį dėl įsakymo panaikinimo ir išvestinių reikalavimų atsisakė priimti. Nutarties dalis dėl šių reikalavimų įsiteisėjo 2017-01-11. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvadą, kad įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų yra galiojantis ir laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas negali kvestionuoti pareiškėjos atžvilgiu priimto įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šių priežasčių, esant nepanaikintam įsakymui, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje atsakovės Ministerijos neteisėti veiksmai nenustatyti.
Darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytais aspektais nenustačius Ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Ministerijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius Ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti turtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjos teiginius, kad atleidimas iš pareigų nulėmė sveikatos sutrikimus, paneigia medicininių dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 59), kuriame nurodoma, kad pareiškėja susirgo 2013 m., t. y. sveikatos problemų turėjo žymiai anksčiau negu buvo atleista iš pareigų (2015-07-07). Minėtą aplinkybę patvirtina ir į bylą Ministerijos pateiktas pareiškėjos nedarbingumo laikotarpių sąrašas (b. l. 117). Sveikatos apsaugos ministro 2014-12-29 įsakymas dėl pašalpos skyrimo pareiškėjai dėl ligos, paneigia pareiškėjos teiginius, kad įstaiga ignoravo pareiškėjos interesus.
Minėta, kad prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, kaip šiuo atveju Ministerijos neteisėtų veiksmų fakto, Ministerijai pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į nustatytą, pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, negali būti tenkinamas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.