Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-1854-658/2016 pagal ieškovių: uždarosios akcinės bendrovės „Geros sveikatos centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vynuogių“ vaistinė ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl dalies savivaldybės tarybos sprendimo ir konkurso sąlygų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės: uždaroji akcinė bendrovė „Geros sveikatos centras“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vynuogių“ vaistinė kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuose prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo „Dėl panaudos sutarties su viešąja įstaiga Kauno centro poliklinika pakeitimo, nekilnojamojo turto A. Mickevičiaus g. 4, Kaune, perėmimo, perdavimo ir nuomos“ 10 punktą (UAB „Vynuogių“ vaistinė papildomai ginčijo šio punkto 1 ir 2 papunkčius), 64,49 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių A. Mickevičiaus g. 4, Kaune, viešo nuomos konkurso sąlygų 1.7. ir 1.8. punktus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad ginčijami sprendimo ir konkurso sąlygų punktai ir papunkčiai yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovių teises ir teisėtus interesus – užkerta galimybę dalyvauti viešajame konkurse.Ieškovės UAB „Vynuogių“ vaistinė prašymu Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 64,49 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (patalpos plane pažymėtos 5-5, 5-6, 5-7, pusrūsis; 1-39, 1-44, 1-45, I a.; bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos 5-1, 5-15, pusrūsis; 1-17, 1-27, 1-38, I a.; pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtas lD3p, pastato unikalusis Nr. 1993-4020- 8019), esančių A. Mickevičiaus g. 4, Kauno m., viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymo pareikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo iš prašiusios taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones ieškovės, nesant įrodymų apie ginčo patalpų perdavimą atsakovui ir nepagrįstai apskaičiuotais 28 000 Eur dydžio nuostoliais. Šios nutarties atsakovė neskundė.2016 m. birželio 16 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydama iš UAB „Vynuogių“ vaistinės nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovės paskaičiuota galimų nuostolių suma – 21 055,44 Eur.

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad klausimas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paminėta teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės būtų pasikeitusios, atsakovė nepateikė. Teismas sprendė, kad vien prašyme pateikti kitokie nuostolių dydžio paskaičiavimai būtinumo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepatvirtina.

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą ir pareikalauti iš UAB „Vynuogių“ vaistinės 21 05,44 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ginčo negyvenamųjų patalpų Kauno miesto savivaldybė iki šiol nėra perėmusi iš Kauno centro poliklinikos dėl 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi sustabdyto šių patalpų nuomos konkurso. Atsakovė sąmoningai šių patalpų neperima, taip išvengdama dar didesnių nuostolių, nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patalpos negalės būti išnuomotos ir joms išlaikyti reikės papildomų lėšų. Teismo argumentas, kad, neperėmusi patalpų, atsakovė negali patirti nuostolių, visiškai nepagrįstas.Ji (atsakovė) dėl konkurso sustabdymo patiria realius nuostolius: neįvykus patalpų perdavimui, išnuomoja 21,04 kv. m mažesnes patalpas, nei buvo numatyta 2016 m. kovo 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime. Dėl neišnuomotų patalpų per vienerius metus (laiko tarpą, kurį, atsakovės paskaičiavimu, trunka bylų dėl nuomos viešojo konkurso nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) bus negauta 9 089,28 Eur pajamų. Už likusių 43,45 kv. m ploto patalpų nuomą Kauno miesto savivaldybė gauna po 13,05 Eur už kv. m per mėnesį nuomos mokestį, kuris neatitinka realios nuomos kainos ir yra nepagrįstai mažas. Skirtumas tarp šiuo metu gaunamo mokesčio ir to, kurį ji gali gauti išnuomojusi patalpas už 2016 m. kovo 15 d. sprendime nustatytą pradinę konkurso būdu ketinamų išnuomoti patalpų kainą – 36 Eur už kv. m, yra 22,95 Eur už kv. m Mėnesio nuomos kainų skirtumas yra 997,18 Eur, metų – 11 966,16 Eur. Bendra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės galimų nuostolių suma per metus sudarytų 21 055,44 Eur. Skundžiamojoje nutartyje teismas neaptarė atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių, atsakovės nuomone, nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas: ieškovė UAB „Vynuogių“ vaistinė dar nepradėjo vykdyti veiklos, neturi patalpų ir licencijos sveikatingumo veiklai. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vynuogių“ vaistinė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių jos pakartotinį prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo. Aplinkybės dėl faktinio patalpų atsakovei neperdavimo ir mokesčio už 43,45 kv. m patalpų nuomą uždarajai akcinei bendrovei „Apotheca vaistinė“ gavimo įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtoje 2016 m. gegužės 31 d. nutartyje. Iš pakartotinio prašymo turinio matyti, kad faktinė situacija po 2016 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo nepasikeitė. Apie tai pagrįstai nurodė teismas ginčo nutartyje, atmesdamas atsakovės prašymą.Atsakovė negali prarasti galimybės gauti lėšas už patalpų nuomą dėl sustabdyto viešojo patalpų nuomos konkurso, nes patalpos jai neperduotos ir jomis (patalpomis) naudojasi Kauno centro poliklinika. Atsakovės nuostolių paskaičiavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovės nurodyta 36 Eur už kv. m nuompinigių kaina yra maksimali, savivaldybės gaunama už turto nuomą sveikatingumo veiklai, tačiau patalpos yra išsidėsčiusios per du aukštus (pusrūsyje ir pirmame aukšte) ir nėra pritaikytos neįgaliesiems (tam pritaikyti reikės papildomų investicijų), dėl to tikėtina, kad už ketinamas nuomoti patalpas atsakovė gali negauti jos pageidaujamos nuompinigių kainos. Atsakovė be pagrindo paskaičiavo tikėtinus nuostolius, patirtinus per vienerius metus, nes, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs iš viešojo konkurso teisinių santykių, bylos nagrinėjimas vyksta itin greitai.Atsakovės teiginiai dėl galimo nuostolių atlyginimo ateityje apsunkinimo pagrįsti argumentais, kurie jau buvo nurodyti ankstesniame prašyme dėl nuostolių atlyginimo, kurio teismas netenkino: atsakovė nepradėjo vykdyti veiklos, neturi patalpų ir licencijos sveikatingumo veiklai. Atsakovės abejonės dėl ieškovės finansinio pajėgumo atlyginti nuostolius yra visiškai nepagrįstos ir paremtos vien tik prielaidomis, kadangi atsakovė turi pakankamai finansinių resursų veiklai pradėti ir plėtoti, tačiau vaistinė negali gauti licencijos farmacinei veiklai, neturėdama patalpų. Šiuo metu ieškovė patalpų ieško ir pretenduoja į atsakovės nuomojamas patalpas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teisme vertinamas nuostolių, galimų dėl atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo netaikymo pirmosios instancijos teisme pagrįstumas.

Civiliniame procese vyraujantis šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) lemia tai, kad teismui ieškovo prašymu pritaikius atsakovui jo teisių apribojimus ir suvaržymus, t. y. laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), pastarasis pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija, tačiau vien aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro teisinių prielaidų taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, jeigu teismas nenustato šio instituto taikymo sąlygų. Taigi asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, pateikus prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo, tenka pareiga pagrįsti galinčius atsirasti nuostolius ir jų preliminarų dydį.

Šioje byloje Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi jau nagrinėjo atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir jo (prašymo ) netenkino. Šios nutarties šalys neskundė. Taigi sprendžiama, kad jos sutiko su teismo argumentais ir padarytomis išvadomis.

Pateikdama teismui pakartotinį prašymą, apeliantė (atsakovė) nenurodė jokių naujų aplinkybių savo reikalavimui pagrįsti. Tiek prašyme, tiek atskirajame skunde apeliantė patvirtino teismo jau nustatytas aplinkybes, kad ginčo patalpos neperduotos atsakovei, kad 43,45 kv. m ploto patalpos iki šiol yra nuomojamos ir atsakovė už jų nuomą gauna pajamas.

Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas jos prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą nepatenkino, teigia, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nurodė, kad vien prašyme pateikti nuostolių dydžio paskaičiavimai šiuo atveju nepatvirtina būtinumo pareikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pati atsakovė, apeliuodama į Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2 – 1301/2010, atskirajame skunde teigia, kad spręsdamas dėl būtinumo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti dvi aplinkybes: realią nuostolių atsiradimo ateityje tikimybę arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę ir kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju atsakovė pateikė tik galimų nuostolių perskaičiavimą, atliktą atsižvelgiant į ankstesnės nutarties dėl atsisakymo reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismo nurodytus atsisakymo tenkinti atsakovės prašymą motyvus ir remiantis prielaidomis apie galimą šios bylos išnagrinėjimą per vienerius metus. Jokių naujų aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad galinčių atsirasti atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas, atsakovė nenurodė. Sutikdamas su apeliantės argumentu, kad skundžiamojoje nutartyje teismas neaptarė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės UAB „Vynuogių“ vaistinė dar nepradėtos vykdyti veiklos, patalpų ir licencijos sveikatingumo veiklai neturėjimo, tačiau šios aplinkybės taip pat nebuvo naujos, jos jau buvo nurodytos ir žinomos teismui, priimant 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, kurios atsakovė neginčijo, dėl ko teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartyje tiesiog konstatavo naujų aplinkybių nebuvimo faktą. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant aktualių proceso teisės normų, ir ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.