- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-1321-254/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- D. Ž.
- Ieškovas
- S. Ž.
- Trečiasis asmuo
- VSDFV Kauno skyriaus
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus ieškinį ieškovui S. Ž., atsakovei D. Ž. dėl bendrosios prievolės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
I. S. Ž. Kauno rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovei D. Ž., kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1982-05-22 Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1505, dėl atsakovės kaltės. Prašė pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teises ir priteisti jai natūra turtą:
individualią įmonę D. Ž. firma, įmonės kodas 3403397, įmonės registravimo Nr.IP 94-600, neturinčią materialinės vertės bei visus su ja susijusius įsipareigojimus; automobilį Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės;
Šalies argumentai
ieškovui prašė pripažinti asmeninės nuosavybės teises į turtą, kuris nėra bendroji jungtinė nuosavybė:
0,0695 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),;
0,8900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;
2,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
0,1600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Taip pat priteisti natūra santuokoje įgytą automobilį AUDI A8, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės; bei iš atsakovės 80 000 Lt moralinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, jos netinkamo elgesio, netinkamo požiūrio į gyvenimą. Atsakovė 2001 m. vasario mėn. viduryje išvyko į JAV ir nuo to laiko šalių santykiai nutrūko. Ji tik retkarčiais paskambindavo tuo metu dar nepilnamečiams savo vaikams, todėl ieškovui vienam teko našta rūpintis jais. Vaikai buvo paaugliai, dukrai ypač reikėjo motinos dėmesio, teko patirti didelį stresą, todėl moralinę žalą įvertino 80 000 Lt suma. Taip pat ieškovas nurodė, jog gyvenant santuokoje, atsakovė įregistravo individualią įmonę. Būdama JAV ji informavo, jog įmonės veiklą sustabdė ir jokių įsipareigojimų, susijusių su įmonės veikla nėra. Iš savo įmonės veiklos atsakovė niekad neskyrė lėšų šeimos poreikiams, todėl ieškovas nesutinka atlyginti įmonės įsiskolinimą VSDFV biudžetui.
Tretysis asmuo VSDFV Kauno skyrius ieškiniu prašo pripažinti D. Ž. firmos 9 622,51 Lt įsiskolinimą VSDFV biudžetui, kuris susidarė esant ieškovui ir atsakovei santuokoje, bendra ieškovo ir atsakovės prievole. Šis ieškovas nurodė, kad D. Ž. firma yra bendroji jungtinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, kadangi įsteigta po santuokos sudarymo. Ieškovas S. Ž. nepateikė įrodymų, jog atsakovė iš santuokoje įregistruotos firmos veiklos niekada neskyrė lėšų šeimos poreikiams tenkinti, kad ji buvo įkurta išimtinai tenkinti tik atsakovės poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo S. Ž. ieškinį tenkino iš dalies :
santuoką, sudarytą 1982-05-22 Kauno miesto CMB, tarp Žičkevičiaus ir D. Ž., nutraukė dėl atsakovės kaltės;
pripažino ieškovui S. Ž. asmeninės nuosavybės teises į turtą: 0,0695 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., Kauno raj., 0,8900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus ieškinį tenkino visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pilnai įrodyta, kad atsakovė 2001 m. paliko šeimą ir ja daugiau nesirūpino, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovės kaltės. Taip pat, remdamasis 2008-01-30 dovanojimo sutartimi ir 1996-04-02 privačios žemės dovanojimo sutartimi konstatavo, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini). yra asmeninė S. Ž. nuosavybė. D. Ž. firma buvo įregistruota 1994-04-12, šalims gyvenant santuokoje. Ieškovas rašytiniais įrodymais nepaneigė, jog įmonė nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš liudytojo Ž. Ž. parodymų, iš ieškovo paaiškinimų, jog jis pats yra dirbęs kurį laiką atsakovės firmoje, teismas padarė išvadą jog D. Ž. firmos duodamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prieš individualios įmonės kreditorius turi atsakyti solidariai abu sutuoktiniai. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog bendra sutuoktinių turto vertė yra 2 000 Lt., jį sudaro automobilis Audi A8 ir Honda Accord. Ieškovo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atmetė, kol nebus įvykdyta prievolė kreditoriui ( CK 3.118 str. 4 d.), Teismas, remiantis liudytojo Ž. Ž., ieškovo paaiškinimais konstatavo, kad atsakovei palikus šeimą, tiek namų ūkiu, tiek nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga buvo perkelta S. Ž., todėl priteisė ieškovui neturtinę žalą. Teismas 5 000 Lt neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas yra darbingo amžiaus, turėjo ir turi galimybę dirbti bei į vaikų amžių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atmesti.
Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nutraukęs šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, turėjo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ginčo šalys faktiškai nustojo gyventi kartu: t.y. nuo 2001 m., to buvo ir prašoma ieškinyje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Apeliantas nurodė, kad jam teismas turėjo pripažinti asmenine nuosavybe automobilį Audi A8, kadangi šis turtas, nors įgytas santuokoje 2008-06-04, tačiau su atsakove jokie santykiai tuo metu jau nebuvo palaikomi.
Dėl D. Ž. firmos apeliantas nurodė, kad ji buvo įsteigta išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, apeliantas įmonei nevadovavo, neturėjo atsakovės įgaliojimų veikti jos vardu, tai patvirtina duomenys iš VSDFV Kauno skyriaus. Todėl po santuokos nutraukimo prašė pripažinti atsakovei firmą asmeninės nuosavybės teisėmis, skolą valstybei - jos asmenine skola. Jog šis turtas yra atsakovės asmeninė nuosavybė patvirtina įrašas viešame registre, kuriame įregistruota atsakovės vardu, nenurodant, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas taip pat nurodė, kad nors iš pateiktų trečiojo asmens duomenų, atsakovė nėra išregistravusi įmonės, ji nėra likviduotina, iš įmonės veiklos negaunamos jokios pajamos nuo 2001 m., taigi ir ieškinio padavimo teisme dienai. Tretysis asmuo ieškinį grindžia skola, kuri susidarė nuo 2001 m., o šalys kartu negyveno jau nuo 2000-2001 m. Dėl šios priežasties įmonė negali būti pripažinta bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe, kadangi faktinė santuokos ir santuokinio turto rėžimo pabaiga yra 2000-2001 m. taigi ir prievolė pripažintina atsakovės asmenine prievole ( LAT civilinė byla Nr.3K-3-25/2007).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad teismas nepadalino viso turto, nors tretysis asmuo į jokį turtą pretenzijų nepareiškė, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant turtą, tuo teismas pažeidė materialines, tiek procesines teisės normas. Taip pat apeliantas nurodė, kad tretysis asmuo elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, kadangi nenurodė kokiu pagrindu skaičiuoja skolą nuo 2001 m., nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo susijęs su firma kokiais nors darbiniais santykiais, kad atsakovės gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Tuo tarpu ir šalių sūnus ir liudytojas Bernatavičius nurodė, kad jiems žinoma, jog atsakovė įmonės pajamų nepanaudojo šeimos poreikiams tenkinti, o visus klausimus, kiek tai susiję su įmone, susitvarkė dar prieš išvykstant į JAV.
Be to, apeliantas nurodė, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog šalių vaikai, kurie 2001 m. atsakovei palikus šeimą, buvo nepilnamečiai, ir juos vienas išlaikė apeliantas, atsakovė prie išlaikymo neprisidėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įmonė santuokos metu buvo įkurta tenkinti išimtinai atsakovės poreikius, o pajamos nebuvo skiriamos šeimos poreikiams tenkinti. Byloje yra pateikta pažyma apie S. Ž. valstybinį socialinį draudimą iš kurio matyti, kad ieškovas nuo 1997-09-05 iki 1999-08-31 dirbo šioje įmonėje, todėl teiginys, kad nieko nežinojo apie įmonės veiklą ir ja nesidomėjo yra klaidinantis teismą. Iš ieškovo sūnaus paliudijimų matyti, kad tėvui ir motinai gyvenant kartu, namų ūkis ir vaikai buvo išlaikomi iš tėvų bendrų pinigų. Ieškovo teigimu, teismas įvertinęs šias bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą kad D. Ž. individualios įmonės duodamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prieš individualios įmonės kreditorius turi atsakyti abu naudos gavėjai. Taip pat atsiliepime nurodė, kad sutuoktinis, išskyrus tą kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. (LR CK 3.67 str. 2 d.). Tačiau nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, teismas gali tik vieno ar abiejų sutuoktinių prašymu, bet ne savo iniciatyva, tačiau šioje byloje tokio prašymo nebuvo pateikta. Taip pat ieškovas S. Ž. nepateikė jokių įrodymų, kad įmonė yra registruota tik kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Teismas, nustatydamas turto teisinį režimą teisingai įvertino, kad įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas. Remiantis bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis bei pateiktais įrodymais, teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo atsakovei jos vardu registruotą įmonę ir iš jos kylančias prievoles asmenine D. Ž. nuosavybe neįrodytas ir atmestinas, o VSDFV Kauno skyriaus patikslintas ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Tretysis asmuo laiko, kad byloje yra pateikti visi įrodymai, įrodantys D. Z. įmonės skolą VSDF biudžetui. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas įmokų skaičiavimo pagrįstumo klausimas, todėl atmestinas ieškovo teiginys dėl VSDFV Kauno skyriaus paskaičiavimų netikslumų. Taip pat nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kad teismas nepadalino viso sutuoktinių turto. Teismas savo sprendime aiškiai nurodė, kad bendra sutuoktinių turto vertė yra 2000 Lt, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad, patenkinus VSDFV Kauno skyriaus kaip kreditoriaus reikalavimus, bendro turto neliks ir neužteks visiems reikalavimams patenkinti, teismas konstatavo, kad nelieka sutuoktiniams dalintino turto, kol neįvykdytos prievolės, t.y. nepadengta skola kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
I. S. Ž. apeliacinius skundu prašė pakeisti Kauno raj. apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, trečiojo asmens ieškinį atmesti. Sukonkretindama apelianto apeliacinio skundo prašymą jo atstovė paaiškino, kad apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas trečiojo asmens ieškinys bei pripažinta, kad D. Ž. firmos 9622,51 Lt įsiskolinimas VSDFV biudžetui yra solidarioji ieškovo ir atsakovės prievolė bei atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam a/m Audi A8 v/n (duomenys neskelbtini), nenustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo šalys gyventi kartu – 2001 m. vasario mėn. pabaigos.
Tretysis asmuo patikslintu ieškiniu prašė pripažinti D. Ž. firmos 9622,51 Lt įsiskolinimą VSDFV biudžetui, kuris susidarė esant ieškovui ir atsakovei santuokoje, bendra ieškovo ir atsakovės prievole (b.l. 87-89).
Prievolių pripažinimas bendromis sutuoktinių prievolėms turi svarbią reikšmę, nes jos visų pirma bus vykdomos iš turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T.Ž v. A.Ž. bylos Nr. 3K-7-192/2007 (S) konstatavo, kad pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Ž. firma (įmonės kodas 3403397) įsteigta 1994 m. balandžio 12 d. (b.l. 29), t.y. po santuokos sudarymo. Ieškovas įmonėje dirbo 1997-10-07 - 2000-03-14 (b.l. 104-106), šalys gyveno kartu bendrai, ieškovo teigimu iki 2001 m. vasario mėn. vidurio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas nepaneigė prezumpcijos, jog santuokos metu įkurta įmonė yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 185, 178 str.). Pripažinus D. Ž. firmą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš jos veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktiniams priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto (CK 3.109 str., 2.50 str. 4 d., 3.88 str., 3.113 str.). Tretysis asmuo patikslintu ieškiniu (b.l. 87-89) prašė pripažinti, kad D. Ž. firmos 9622,51 Lt įsiskolinimas VSDFV biudžetui yra bendra ieškovo ir atsakovės prievolė. Pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens ieškinį pagrįstai tenkindamas visiškai, sprendime nenurodė, kad ši prievolė yra bendra sutuoktinių – ieškovo ir atsakovės prievolė, todėl teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad byloje nėra duomenų apie įsiskolinimą VSDFV biudžetui, kadangi išsamus jų paskaičiavimas yra šios bylos dalis (b.l. 90-107). Kaip pirmiau konstatuota, po santuokos sudarymo šalys įgijo D. Ž. firmą, kuri yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str., 3.88 str. 1 d. 4 p., 4.38 straipsnis). Įmonė laikoma nekilnojamuoju daiktu, todėl nesutiktina su apelianto argumentais dėl CK 3.88 str. 3 d. taikymo, sprendžiant apie nuosavybės teisę. Įmonė įregistruota 1994 m. balandžio 12 d., todėl paminėtoji teisės norma šioje byloje netaikytina (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d.). Taip pat santuokoje įgyti du automobiliai: Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės ir AUDI A8, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės. Ieškinys dėl turto padalinimo buvo atmestas nustačius, kad patenkinus kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 9622,51 Lt reikalavimą, bendro dalintino turto neliks (CK 3.118 str. 4 d.). Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį, t.y. sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėsms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2001 m. paliko šeimą ir ja daugiau visiškai nesirūpino, todėl jos kaltę dėl santuokos iširimo preziumavo (CK 3.60 str. 3 d.). Turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Nagrinėjamojoje byloje ši nuostata galėtų būti taikoma santuokoje įgyto turto – automobilio AUDI A8, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės atžvilgiu, kuris įgytas šalims gyvenant skyrium. Be to, nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, teismas gali tik vieno ar abiejų sutuoktinių prašymu, bet ne savo iniciatyva. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant teisme, ieškovo atstovė prašė automobilį Audi A8 pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, nes jis buvo įgytas šalims negyvenant kartu (b.l. 121). Pažymėtina, kad pastarasis automobilis buvo įregistruotas ieškovo vardu faktiškai prieš pat civilinės bylos iškėlimą 2008-06-04 (iškelta 2008-07-08, b.l. 1, 12). Teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir pasisakyti dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.Z. v. D.Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007). Teisėjų kolegija sprendžia, kad preziumavus, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos kai jie faktiškai pradėjo gyventi skyrium ir automobilį AUDI A8, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, dėl to sprendimas pastarojo turto dalyje panaikintinas. Tačiau laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai dėl likusio santuokoje įgyto turto: D. Ž. firmos bei automobilio Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės padalinimo, nes šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jo nepakanka trečiojo asmens kaip kreditoriaus reikalavimams patenkinti, todėl jis nedalintinas (CK 3.118 str. 4 d.). Dėl pirmiau paminėtų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK (CPK 330 str.). Pakeitus teismo sprendimą, taip pat keistinas bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymas bei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (93 str. 4 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p. 330 str.nutaria : Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo S. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimas dėl automobilio Audi A8 v.n. (duomenys neskelbtini) panaikinti bei pripažinti šį automobilį ieškovo asmenine nuosavybe. Sprendimo dalį dėl trečiojo asmens ieškinio pakeisti ir pripažinti, kad D. Ž. firmos (įmonės kodas 3403397) 9622,51 Lt. įsiskolinimas VSDFV biudžetui yra bendra ieškovo S. Ž. ir atsakovės D. Ž. prievolė. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei pakeisti ir priteisti valstybei iš atsakovės D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 215 (du šimtus penkiolika) litų, o iš ieškovo S. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 62 (šešiasdešimt du) litus žyminio mokesčio bei iš kiekvieno po 21,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 30 (trisdešimt) litų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėTeisėjai Arūnas Rudzinskas Egidijus Tamašauskas