Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-109-547/2016 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2015 m. liepos 21 d. komisijos išvadą Nr. TN-3 dėl Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko A. Č. veiksmų; panaikinti 2015 m. liepos 23 dienos Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-1 ieškovui A. Č. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3000 eurų neturtinės žalos; priteisti iš atsakovės visas turėtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad pasikeitus Varėnos rajono savivaldybės merui, buvo juntamas spaudimas ir žodžiu jam-ieškovui pasiūlyta išeiti iš darbo, su kuo jis nesutiko. Jo atžvilgiu buvo pradėti skubūs įvairūs patikrinimai, siekiant atleisti iš darbo. 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasiūlyta raštu išeiti iš darbo šalių susitarimu. 2015 m. rugpjūčio 7 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijai raštišku atsakymu nurodė, kad su pasiūlymu išeiti iš darbo šalių sutarimu nesutinka. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. DV-680 dėl Varėnos savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos veiklos ir valdymo vidaus audito atlikimo. Šiuo įsakymu pavedė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiajai specialistei J. P. atlikti Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos veiklos ir vidaus auditą. Prasidėjus priešgaisrinės apsaugos tarnybos veiklos ir valdymo vidaus auditui, auditorė iš jo pareikalavo dokumentų, susijusių su 2014 m. J. ugniagesių komandos antstato remontu bei kitų, kuriuos jis 2015 m. liepos 2 d. ir perdavė audito skyriui.

Varėnos savivaldybės administracijos direktorius A. V., priėmęs įsakymą dėl audito pradėjimo, žinodamas, kad audito veiksmai pradėti, o dokumentai perduoti auditorei, 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo iki 2015 m. liepos 7 d. pateikti informaciją apie atliekamą auditą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad toks prašymas buvo iš anksto suplanuotas, kadangi audito atlikimo metu ieškovui buvo neįvykdomas. Tokią informaciją buvo galima gauti tiesiogiai iš audito. Ieškovas taip pat nurodė, kad į pateiktą raštą atsakė tą pačią dieną, t. y. 2015 m. liepos 7 d. raštu Nr. 72, kuriame informavo, kad visi dokumentai, susiję su 2014 m. J. ugniagesių komandos antstato remontu, pateikti Varėnos rajono savivaldybės centralizuotam audito skyriui. 2015 m. liepos 10 d. ieškovas gavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu jam buvo nurodyta, kad yra duomenų, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymų nevykdymą, kadangi iki 2015 m. liepos 10 d. įskaitytinai negavo iš jo atsakymo. Tuo pačiu paprašė pateikti pasiaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki 2015 m. liepos 16 d. 2015 m. liepos 13 d. raštu ieškovas atsakė į pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad į 2015 m. liepos 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštą, gautą 2015 m. liepos 7 d. atsakė 2015 m. liepos 7 d.

Varėnos rajono savivaldybės meras 2015 m. liepos 23 d. priėmė potvarkį Nr. MP-1 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir minėtu mero potvarkiu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, vadovaujantis DK 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 238 straipsniu ir 240 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į Varėnos rajono savivaldybės mero 2015 m. liepos 10 d. potvarkio Nr. 39 dėl sudarytos komisijos, 2015 m. liepos 21 d. darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadą Nr. TN-3. Su 2015 m. liepos 23 d. priimtu mero potvarkiu Nr.MP dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo supažindintas 2015 m. liepos 14 d., ir nurodė, kad su paskirta nuobauda nesutiko.

Ieškovas pažymėjo, kad 2015 m. liepos 21 d. dienos komisijos išvada Nr. TN-3 dėl jo, Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko A. Č., veiksmų yra nepagrįsta ir neteisinga, be to, paremta prielaidomis. Nagrinėjamos bylos metu ieškovas įrodinėjo ir tai, kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti drausminę atsakomybę. Tuo tarpu sužinojęs apie paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, atsakovo siekį bet kokiomis priemonėmis su juo susidoroti, patyrė stresą, pažeminimą, dėl ko tokiais atsakovės veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala.

Ieškinyje taip pat nurodė, jog dėl paskirtos draudiminės nuobaudos – papeikimo, jis kreipėsi Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu panaikinti 2015 m. liepos 23 dienos Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Darbo ginčų komisija 2015 m. spalio 13 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, bei nurodė, kad ieškovo prašyme nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir nurodė, kad ieškovas gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytame Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. rašte buvo prašoma pateikti konkrečią informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu ieškovas nevykdė administracijos direktoriaus nurodymų ir nepateikė prašomos informacijos, nors prašomų pateikti dokumentų jis neturėjo, tačiau informaciją suteikti galėjo ir privalėjo. Teismas padarė išvadą, kad tiek atliekamas auditas, tiek administracijos vadovo prašymas pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, buvo susiję su tuo pačiu tikslu – nustatyti, ar efektyviai ir skaidriai buvo valdoma Priešgaisrinės apsaugos tarnyba.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl ieškovas išsiuntė savo raštą (atsakymą) Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistui V. Č., nors nurodymą pateikti informaciją ir dokumentus gavo tiesiogiai iš administracijos direktoriaus A. V.. Teismas sprendė, kad jei ieškovas neturėjo objektyvių galimybių pateikti prašomų dokumentų, jis turėjo pareigą informuoti apie tai administracijos direktorių ir neabejotinai atsakymą pateikti tiesiogiai administracijos direktoriui, o ne bet kuriam kitam asmeniui. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prašoma atsakyti į keletą klausimų susijusių su ieškovo, kaip Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko, veikla, todėl ieškovas, kaip vadovas, galėjo ir privalėjo atsakyti į pateiktą raštą, o prašomus pagrindžiančius dokumentus pateikti vėliau, o tokį ieškovo elgesį vertino, kaip atsainų ir aplaidų požiūrį į administracijos direktoriaus nurodymus, t. y. ieškovo elgesį teismas įvertino kaip netoleruotiną biudžetinėje įstaigoje, ypač dėl to, jog ieškovas jau trečią kartą per savo darbo laikotarpį pažeidė darbo drausmę.

Teismas pasisakė, kad paskirtos drausminės nuobaudos tikslas – darbo drausmės užtikrinimas, o apie ieškovo netinkamai atliktas pareigas patvirtina ir atlikta audito išvada – Varėnos rajono savivaldybės mero 2015 m. liepos 10 d. potvarkiu Nr. MV-39 „Dėl komisijos darbo drausmės pažeidimo tyrimui atlikti sudarymo“ sudaryta komisija, kuri ištyrė drausmės pažeidimą ir nustatė, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas. Nors ieškovas ir nesutinka, kad atliktas tyrimas buvo neobjektyvus, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutiko ir nurodė, kad komisiją sudarė trys jos nariai, kurioje buvo konstatuota, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, todėl ji buvo pritaikyta teisingai.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių bei liudytojų parodymus, nurodė, kad ieškovas neįvykdė administracijos direktoriaus nurodymų, nevykdė nurodytų teisės aktų reikalavimų, o tai konstatavusi komisija nurodė, kaip vieną iš priežasčių skirti drausminę nuobaudą. Atsižvelgęs į tai, kad paskirta drausminė nuobauda yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, ieškovo prašymą dėl patirtos neturtinės žalos teismas atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Č. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis kasacinio teismo formuojamą praktiką.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad drausminė nuobauda – papeikimas, jam buvo paskirta laikantis DK reikalavimų, todėl ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas įvykdė administracijos direktoriaus nurodymą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad jis, pateikdamas atsakymą į raštą, prašomos konkrečios informacijos, pagrįstos dokumentais, pateikti neturėjo galimybės, nes dokumentai jau buvo pateikti audito skyriui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė aplinkybių, jog Varėnos savivaldybės administracijos direktorius A. V., pats priėmęs įsakymą dėl audito pradėjimo ir gerai žinodamas, kad audito veiksmai pradėti, o dokumentai perduoti auditorei, 2015 m. liepos 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo pateikti jam informaciją, kurios jis neturėjo. Šį raštą, į kurį ieškovas atsakovei atsakė, gavo tik 2015 m. liepos 7 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas.

Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė palaiko 2015 m. gruodžio 16 d. atsiliepime išdėstytą savo poziciją ir taip pat nurodė, jog Varėnos savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. raštu pareikalauta informacija susidėjo iš dviejų dalių, t. y. atsakyti į užduotus klausimus ir pateikti dokumentus. Tuo tarpu ieškovo atsakymas į minėta raštą buvo formalus, o patį atsakymą nusiuntė ne administracijos direktoriui, o rašto rengėjui. Duomenis, kuriuos buvo prašoma pateikti ieškovas ir taip turėjo žinoti, t. y. kokiais teisės aktais remiantis buvo vykdomas gaisrinio automobilio remonto pirkimas ir dėl investavimo į fiziškai nusidėvėjusį gaisrinį automobilį. Ieškovas, kaip įstaigos vadovas, organizuodamas kasdieninę juridinio asmens veiklą ir administracinį darbą dirbantis pats asmeniškai, privalėjo žinoti ir atsakyti, kokiais teisės aktais jis vadovaudamasis atliko viešąjį pirkimą.

Dėl administracijos direktoriaus sudarytos komisijos audito išvados neobjektyvumo ir nepagrįstumo nesutinka, nurodo, kad vidaus audito metu buvo nustatyta, jog viešasis gaisrinio automobilio remonto darbų pirkimas ieškovo vadovaujamoje įstaigoje buvo atliktas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas, nesilaikant Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse įtvirtintų viešųjų pirkimų procedūrų eigos ir proceso dokumentavimo tvarkos. Nors audito metu ir nebuvo tiesiogiai nustatyta, kad dėl netinkamų ieškovo veiksmų, organizuojant gaisrinio automobilio remonto procedūras, buvo padaryti materialiai nuostoliai, tačiau drausminės atsakomybės pagrindas nėra vien tik materialinių nuostolių darbdaviui padarymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ieškovo apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 straipsnis 2 dalis).

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios darbo teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus.

Ginčijama drausminė nuobauda – papeikimas – apeliantui skirta 2015 m. liepos 23 d. atsakovo potvarkiu Nr. MP-1. Ieškovas šios drausminės nuobaudos teisėtumą ginčija teigdamas, kad ją skiriant buvo pažeista DK 234 straipsnio norma, nustatanti, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje, apelianto vertinimu, darbdavio pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog jis – ieškovas netinkamai vykdė darbines pareigas, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą. Tikrinant šiuos apelianto argumentus, vertintina, ar byloje nustatytas drausmės pažeidimo, už kurį apeliantas nubaustas, padarymo faktas.

Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad drausminė nuobauda – papeikimas, apeliantui paskirta už tai, kad jis neįvykdė savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimo pateikti 2015 m. liepos 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją. Tirdamas pažeidimo – administracijos direktoriaus reikalavimų neįvykdymą, pirmosios instancijos teismas aiškinosi darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, rinko ir vertino veiką patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas draudiminės nuobaudos skyrimo metu dirbo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos viršininku. Byloje ginčas, kad tiek pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, tiek pagal Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko pareigines nuostatas ieškovas yra pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui ir yra atsakingas už steigėjo sprendimų, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, nurodymų vykdymą, nekyla.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnyba – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra savivaldybė, arba viešoji įstaiga, kurios savininkė ar viena iš dalininkių yra savivaldybės taryba, įsteigtos gesinti gaisrus ir atlikti pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus, taip pat vykdyti savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2014 m. lapkričio 13 d. redakcija Nr. XII-1330). Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko pareigybė įsteigta siekiant užtikrinti Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybai priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, šios įstaigos darbo organizavimą bei vadovavimą jai (Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko pareiginių nuostatų 1 punktas). Taigi aplinkybė, jog ieškovas, dirbdamas įstaigos vadovu, netinkamai įvykdė savivaldybės – įmonės savininkės steigėjos administracijos direktoriaus įsakymus ar nurodymus, gali būti vertinama kaip netinkamas darbinių pareigų vykdymas – darbo drausmės pažeidimas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo įsakyme dėl papeikimo apeliantui skyrimo nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kad ieškovas neįvykdė nurodymo pateikti reikalaujamą informaciją, įrodytas, bei gali būti pakankamas pagrindas taikyti drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas įvykdė administracijos direktoriaus nurodymą, teismas nevertino byloje nustatytos aplinkybės, jog vykdant ankstesnį administracijos direktoriaus nurodymą ir reikalaujamus dokumentus pateikus savivaldybės audito skyriui, galimybės juos teikti pakartotinai nebuvo, neobjektyviai įvertintas terminas informacijai pateikti. Be to, apelianto vertinimu, nespręsta ar nubaudimo ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės – nesutarimai dėl darbo santykių nutraukimo, nepagrįstai spręsta, kad ieškovo neteisėti veiksmai sukėlė žalingas pasekmes, netinkamai įvertintas ankstesnis ieškovo darbinių pareigų vykdymas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padaryta pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus šioje byloje atsižvelgta ir į bylos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB „Klaipėdos nafta“, bylos Nr. 3K-3-275/2013).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo įteiktas 2015 m. liepos 1 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti tam tikrą informaciją, atsakant į klausimus bei ją patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 33). Vykdydamas nurodymą, ieškovas pateikė atsakymą, kad visi dokumentai susiję su J. ugniagesių komandos antstato remontu pateikti Varėnos rajono savivaldybės centralizuotam audito skyriui. Taip pat nustatyta, kad atsakymą ieškovas išsiuntė ne administracijos direktoriui, o rašto rengėjui V. Č. (t. 1, b. l. 34). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tiek atliekamas auditas, tiek administracijos vadovo prašymas pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, buvo susiję su tuo pačiu tikslu – nustatyti, ar efektyviai ir skaidriai buvo valdoma Priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagal administracijos direktoriaus nurodymą turėjo pateikti ne tik dokumentus, pagrindžiančius darbų pirkimą ar atlikimą, bet ir papildomus duomenis apie gaisrinio automobilio modernizaciją. Nors ieškovas teigia, kad reikalavimas pateikti duomenis ir informaciją buvo įvykdytas tinkamai, tačiau sau prieštaraudamas nurodo, kad įvykdyti reikalavimą neturėjo galimybės, kadangi tam tikri dokumentai, susiję su J. ugniagesių komandos antstato remontu, buvo pateikti Varėnos rajono savivaldybės centralizuotam audito skyriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad tam tikri dokumentai buvo pateikti audito skyriui, esant įstaigos savininkės atstovo, t. y. teisėtam reikalavimui, neatleidžia ieškovo nuo pareigos teikti papildomą ar pakartotinę informaciją. Viešosios įstaigos savininkas turi teisę gauti visą būtiną informaciją apie viešosios įstaigos veiklą. Viešosios įstaigos vadovo elgesys, kada reikalaujama informacija neteikiama, atsakymą, kuriame apsiribojama bendriniu nurodymu, kad „visi dokumentai buvo pateikti...“ , išsiunčiant ne šią informaciją reikalaujančiam asmeniui, neatitinka įmonės vadovo veiklai taikomų standartų ir reikalavimų.

Pripažintina pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, negalėdamas ar nustatytu laiku nespėdamas pateikti reikalaujamos informacijos ir duomenų, turėjo pareigą apie tai informuoti administracijos direktorių. Darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, ar padarytais materialiniais nuostoliais, darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog drausminė nuobauda yra naudojama kaip pagrindas atleisti jį iš darbo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasiūlymas dėl darbo santykių nutraukimo ieškovui yra pateiktas 2015 m. rugpjūčio 5 d., t. y. po ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo. Biudžetinės įstaigos savininkės teisė gauti iš įmonės informaciją apie įmonės veiklą, finansų naudojimą yra įtvirtinta įstatyme (Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 6 straipsnis), todėl ieškovui pateiktas reikalavimas yra teisėtas, negali būti vertinama kaip priemonė ar pagrindas nutraukti darbo santykius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo nurodytos aplinkybės apie dokumentų apteikimą audito skyriui buvo vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo ir ieškovo ankstesnį darbo pareigų vykdymą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavęs darbo drausmės pažeidimo sudėtį įrodyta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino surinktų įrodymų visetą, nulėmusį fakto apie darbuotojo darbo drausmės pažeidimo padarymo patvirtinimą, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad galėjo būti nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 178, 185 straipsniuose.

Pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą, darbdavio turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai įvertinta, jog teisėto reikalavimo neįvykdymas yra darbo drausmės pažeidimas, todėl darbdavys turėjo pakankamą pagrindą skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Už nurodytą darbo drausmės pažeidimą, kurio darbdavys nekvalifikavo kaip šiurkštaus, darbuotojai buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, laikantis DK nustatytų procedūrinių reikalavimų (pasiaiškinimo darbuotojui suteikimo, drausminės nuobaudos skyrimo terminų).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.