- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- N-261-37-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis 2008 m. lapkričio 29 d. surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kadangi jis 2008 m. lapkričio 29 d. apie 19:40 val. Varnių g. 3, Kaltinėnai, prie parduotuvės „Aibė“, vairuodamas transporto priemonę „ Audi-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ją apgadino. Po eismo įvykio D. P. nesustojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 231.1, 231.2 ir 119 punktų reikalavimus.
II.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu D. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus nuobaudas galutinai D. P. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.
Teismas nustatė, kad D. P. neigia, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes nejuto kaip įvažiavo į automobilį. Garsiai grojo jo automobilio radijas. Tačiau pripažįsta, kad, būtent jis atbuline eiga įvažiavo į kitą automobilį, priklausantį K. L.. Teismas nurodė, kad pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Todėl prieš pradėdamas manevravimą, o ypač atbuline eiga, žinant, kad aikštelėje dar be jo stovi daug automobilių, D. P. turėjo išjungti savo automobilio radijo garsą, ar jį sumažinti, kad būtų galima saugiai manevruoti. Teismas padarė išvadą, kad D. P. pažeidė šių taisyklių reikalavimus ir nesaugiai manevruodamas bei važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Teismas nustatė, kad automobilio „Audi“ - 80 išdaužtas kairysis žibintas ir nubrozdintas bamperis, o VW „Passat“ automobilio apgadintas dešinės pusės galinis sparnas ir bamperis. Teismas padarė išvadą, akd vertinant situaciją pagal padarytus apgadinimus, atsitrenkimas į automobilį turėjo būti jaučiamas. Tai, kad susidūrimo D. P. galėjo nejusti dėl to, kad garsiai buvo įsijungęs automobilyje savo radiją, negali būti pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1dalį ir administracinę bylą nutraukti nesant įvykio ir sudėties, nes jis turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų ir, pradėdamas važiuoti, išjungti radiją ir imtis kitų atsargumo priemonių. Teismas nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 231, 231.1 punktai numato, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Tačiau, D. P. nesustojo, pažeidė minėtų taisyklių reikalavimus ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1dalį. Teismas konstatavo, kad D. P. padarė pažeidimą, numatytą ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nes, įvykus eismo įvykiui, buvo apgadintas kito asmens automobilis.
Teismas D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y., važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis neslepia savo kaltės dėl autoįvykio, autoįvykį padarė būdamas blaivas, pripažino, kad jis vairavo automobilį, anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, yra moksleivis, neseniai yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, turi senyvo amžiaus tėvus, gyvena kaime, jam labai reikia vairuotojo pažymėjimo. Teismas padarė išvadą, kad D. P. laikosi visuomenėje nustatytų elgesio normų, visuomenėje elgiasi tinkamai, yra moksleivis, gyvena su tėvais, kuriems padeda, automobilio apgadinimai nėra labai žymūs, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas laiko, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
III.
D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir priimti naują – administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti, nesant eismo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytojas T. A. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, jog iŠėjęs iš parduotuvės „Aibė“ matė, kaip D. P. vairuojamas automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. A. patvirtino, kad smūgis buvo nestiprus, ir teigia, jog automobilio vairuotojas galėjo ir nepajusti. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, o palengva apsisukęs išvažiavo į gatvę. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. jog D. P. vairuojamas automobilis atsitrenkia į kitą automobilį, esant apgadinimui tiek ant automobilio AUDI 80, tiek ir VW Passat, turėtų būti vertinama, tik kaip Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktų pažeidimas. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padaromas pažeidimas yra dėl neatsargumo, o tyčia minėto pažeidimo (eismo įvykio) neįmanoma padaryti, nes tyčia sugadinant kitam asmeniui turtą, kad ir judant transporto priemonei bus padarytas visai kitas administracin?s teisės pažeidimas, t. y. tyčinis turto sugadinimas. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka ATPK 11 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo formą dėl neatsargumo. D. P. neneigiu, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir dėl to labai gailisi.
Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti teisėtas ir pagrįstas pakankamais leistinais parodymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N5 - 1414/2007 nurodė, kad kiekvienu atveju turi būti surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti eismo įvykio faktą. Tik tuomet galimas tinkamas atsakomyb?s klausimo sprendimas. Su tuo tiesiogiai susijęs ir kaltinimas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu. Sprendžiant atsakomybės klausimą taip pat analizuotina ir vertintina, ar pareiškėja dėl automobilio kontakto pobūdžio objektyviai galėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis.
Šalies argumentai
D. P. nesutinka su tuo, kad jis pažeidė KET 231. 1 punkto reikalavimus. Norint pažeisti KET 231. 1 punkto reikalavimus, būtina nustatyti, ar vairuotojas suprato padaręs eismo įvykį. Byloje nėra įrodymų, kad D. P. suprato sukėlęs eismo įvykį, kadangi nepajuto, kaip atsitrenkė į automobilį VW Passat ir nesuprasdamas.
Teismas nagrinėdamas remdamasis fotonuotraukose matomais automobilio apgadinimais konstatavo, jog D. P. turėjo justi atsitrenkimą į automobilį. Teismo samprotavimas, jog D. P. turėjo justi atsitrenkimą, suponuoja ATPK 11 straipsnio aplinkybes. Taigi teismas įvertino, kad pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N1-1880/2007 yra pažymėjęs, jog vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, neatsargiai neįmanoma padaryti pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Teismas pripažindamas D. P. kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, konstatavo, jog jis pabėgo iš eismo įvykio neatsargiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas reikalauja tyčios požymių (adm. byla Nr. N13 -2058/2006).
D. P. nebuvo pagrindo ir priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai. Jei asmuo siekia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai jis tikrai nelauktų kol kas pastebės ir lėtai nevažiuotų, o atvirkščiai aktyviais veiksmai, stengtųsi kuo greičiau nuvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N5 - 939/2007 yra pažymėjęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, suponuoja aktyvų kaltininko veiksmą.
D. P. mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai priėmė nutarimą.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalė rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutrinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, akd D. P. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, prašydamas panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.
ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad D. P. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2008 m. lapkričio 29 d. apie 19:40 val. Varnių g. 3, Kaltinėnai, prie parduotuvės „Aibė“, vairuodamas transporto priemonę „ Audi-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ją apgadino. Po eismo įvykio D. P. nesustojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Šiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 9, 231.1, 231.2 ir 119 punktų reikalavimus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Apeliantas neneigia šio pažeidimo. Tačiau jis nesutinka, kad yra pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.
D. P. teigia, kad jis nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, todėl negali būti pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi transporto priemonių techninės apžiūros aktus (b.l. 17-18), fotonuotraukas (b.l. 11-12), daro išvadą, kad sugadinimų mastas patvirtina, kad vairuotojas turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis. Apelianto nurodytus argumentus, kad jis nepajuto ir negirdėjo, kad atsitrenkė šį kitą automobilį, teismas vertina kaip pasirinktą D. P. gynybos būdą. KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvį būti atsargiam. Tai įpareigoja vairuotoją stebėti vairuojamą transporto priemonę ir aplinką bei būti atidžiam. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, neišlipo ir nepasižiūrėjo, teismas nagrinėjamu atveju vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės už savo veiksmus. Pagal KET 231.1 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. D. P. įvykus eismo įvykiui nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Teisėjų kolegiją konstatuoja, jog D. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.