Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-47-1002/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-15
Bylos Nr.: 1-47-1002/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03229-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Mantas Liesis
Kaltinamasis: Ž. U.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-47-1002/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03229-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant G. P., A. S., K. S., R. L., L. J.,dalyvaujant prokurorui M. F.,kaltinamajam Ž. U.,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo konstrukcijų darbuotoju, faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą;

2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt/ 376 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 72 straipsniu, išieškoti iš Ž. U. 1000,00 Lt/290 Eur valstybės nuosavybėn;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 7 MGL (910 Lt/264 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 17 MGL (2210 Lt/640 Eur) dydžio bauda;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta galutinė 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, įsiteisėjo 2024-10-16;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Ž. U., būdamas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kuriai nuo 2021 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, turėdamas tikslą sukčiauti ir tokiu būdu apgaule išvengti turtinės prievolės atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas autokrano nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d., atliekant metalinių konstrukcijų montavimo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), prieš tai, ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. I., kad adresu (duomenys neskelbtini), jo įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ atliks metalo konstrukcijų darbus už 46.740,00 Eur be PVM, nors formaliai subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų atlikimo pasirašys UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tame objekte jokių darbų neatliks, ir 2021 m. gegužės 5 d. šią sutartį pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, neturėdamas jokių rašytinių sutarčių, įgaliojimų ir oficialių darbinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas savo vardu, pavarde ir parašu šešis atliktų darbų aktus/sutartis bei nurodė dviejuose atliktų darbų aktuose/sutartyse pasirašyti V. S., kuris tame objekte dirbo nelegaliai, t. y. neturėdamas jokių oficialių darbinių santykių su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įgaliojimų veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)” už objekte, adresu (duomenys neskelbtini) atliktas transporto nuomos paslaugas – autokrano nuomą, UAB „(duomenys neskelbtini)” 2021 m. birželio 17 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 16 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai už 8874,21 Eur sumą, prieš tai jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. I. nurodžius už jo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus pervesti pinigus kitai jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios jis yra direktorius ir akcininkas, ir kurios veikla nėra susijusi su statybomis, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tame objekte jokių darbų neatliko, tačiau 2021 liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriui L. I. informavus UAB „(duomenys neskelbtini)”, kad nuo 2021 m. birželio mėn. objekte (duomenys neskelbtini), krovos ir montavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)” pirko MB „(duomenys neskelbtini)”, ir ant atliktų darbų aktų/sutarčių pasirašė jis (Ž. U.), bei kad UAB „(duomenys neskelbtini)” į apskaitą nėra įtrauktos klaidingai išrašytos aukščiau nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitos-faktūros, 2021 m. liepos 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” išrašus PVM sąskaitas-faktūras, serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl autokrautuvo „(duomenys neskelbtini)“ nuomos MB „(duomenys neskelbtini)” bendrai už 8874,21 Eur sumą, jis įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti, iš anksto žinodamas, kad šių įsipareigojimų nevykdys, o iš įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės UAB „(duomenys neskelbtini)” šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės nesumokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl autokrano nuomos, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8874,21 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis Ž. U. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinimas jam aiškus, kaltu neprisipažįsta. Jis su L. I. susitarė pradėti darbus pas jį L. I. paprašė pagalbos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis L. I. buvo pasakęs, kad jis gali ateiti į pagalbą, bet jis neturi lėšų, reikėjo bokštelių, kranų ir kitų įrankių iš nuomos punkto. L. I. jam pasakė: „Ž. , tu gali darbuotis, kas reikalinga, technika, tai aš išnuomoju, moku sąskaitas, galutiniame rezultate mes žiūrėsime, kiek technika sumokėta ir skirtumą pervesim į sąskaitą“. Atėjus objekto pabaigai, jis padarė papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje, jų jiems nepatvirtino ir gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ laišką, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka apmokėti 3 sąskaitų. „(duomenys neskelbtini) “ buvo vienas pavedimas padarytas. Nežino, kodėl jis nurodė, ne jis pats nurodė, kad išrašytų sąskaitas „(duomenys neskelbtini) “. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. I. „(duomenys neskelbtini)i“ atsakė, kad jis nesutinka su sąskaitomis, jis pats gavo iš „(duomenys neskelbtini) “ administratorės, kad „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka apmokėti sąskaitos, klausė, ar jis pats sutinka. Jis pasakė, kad taip, nes visur jo vardas pavardė, jo parašas padėtas. Pas jį patį gavosi chaosas. Jis, kai ateidinėjo į tą objektą, tai ne iš geriausių situacijų buvo. Gali sumas patikslinti, kitoms įmonėms sumokėjo apie 7000 Eur. Ne kartą kalbėjo su „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, kad pradės mokėti. Paprasčiausiai pas jį nebuvo finansinių galimybių. Jis ir dabar nori kuo greičiau šitą dalyką uždaryti. Nusikalstamos veikos nebuvo, jam keista, kaip jie galėjo tas sąskaitas perrašyti. Nebuvo pas jį tikslo apgauti ar sukčiauti. O kad pas jį tame objekte buvo padaryta klaidų, tai jis to neneigia. Buvo toks chaosas. Šiai dienai situacija stabilizuojasi, jis atsiskaitė su tais mažais, mažomis sumomis, kur buvo. Jis nori sumokėti civilinį ieškinį. Jeigu galima būtų padaryti 1 metų terminą, nenori prisirišti prie mėnesinės įmokos, nes vienas mėnuo geresnis, kitas blogesnis, bet nori per 12 mėnesių, neprisirašant prie mėnesinės įmokos, kiekvieną mėnesį darant pavedimą, numatytą dieną, tarkim 20-25 dieną, ir kiekvieną mėnesį darys sumą, ne mažesnė 700-800 Eur, ir per 12 mėnesių jis viską susitvarkys. Jam buvo sunkūs metai, dabar darbuojasi, atsigauna. Jis sutinka su civiliniu ieškiniu, jis ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad su „(duomenys neskelbtini) “ atstovu kalbėjo, ne iš piktos valios ta situacija gavosi. Pas jį buvo chaotiška situacija, nepatvirtino projekto jam. Supranta, kuo yra kaltinamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo draugai ir jie bendradarbiauja, būna kartais pasikviečia į pagalbą. Buvo žodinis susitarimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pas jį yra taip praktikoje, jis savo praktikoje turi patirtį, kad jeigu ne didelės sumos, tai galimas žodinis susitarimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas objekte dirbo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo du darbuotojai. Vieno vardą gali įvardinti. Vienas yra A. , gal net numerį jo turi. Vienas A. iš (duomenys neskelbtini), o S. iš (duomenys neskelbtini). Jie dirbo nuo projekto pradžios. V. irgi dirbo projekte nuo pat pradžių. Jis yra kaltinamas sukčiavimu. Pas jį tokių planų nebuvo, kai pradėjo bendrauti su „(duomenys neskelbtini)“ tame projekte (duomenys neskelbtini). Jo susitarimas žodinis buvo su L. I.. I. buvo pasakęs taip, visko, ko reikės, jis viską apmoka, išminusuos iš bendros sumos išlaidas visokias, kurios bus patirtos per projektą, ir likusią sumą jis sumokės jam. Tą sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ administracijos gavęs laišką, kur buvo rašte parašyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ nepripažįsta trijų sąskaitų apmokėjimo, nors pirmos sąskaitos buvo pasirašytos jo paties pavarde, kurias apmokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jo vardu buvo pasirašyti atliktų darbų aktai. Sekančios sąskaitos buvo pasirašytos V. , kurios irgi buvo apmokėtos „L. “ ir paskui netgi buvo gavęs iš „(duomenys neskelbtini) “ laišką, kur buvo 2021-08-02 siųstas laiškas su „L. “ neapmokėtomis sąskaitomis. „(duomenys neskelbtini) “ gal sistemingai ir nemokėjo šitų sąskaitų, ir tik pasibaigus darbams, kada buvo reikalingas mobilus kranas, jis pats gavo laišką iš „(duomenys neskelbtini) “ administratorės, kad „(duomenys neskelbtini) “ atsisako apmokėti tas sąskaitas, kurios buvo pasirašytos jo paties vardu. 2021-08-06 iš „L. “ elektroninio pašto buvo siunčiamos sąskaitos, kurios buvo apmokėtos projekto metu. Darbų buvo padaryta daugiau, negu buvo sutarta. Tie papildomi darbai buvo neįvertinti. Jo manymu, kad jiems pamačius, kad nebeišeina į tą sumą „įsipaišyti“, ant jo paties buvo perkeltos „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos. Jam L. I. buvo davęs „(duomenys neskelbtini) “ kontaktus, kad reikia krano ir kad jis paskambintų ir užsakytų. Užsakinėjo savo vardu ir tikrai nebuvo minties sukčiauti. Klaidų buvo padaryta su įmone, gal ir darbuotojas buvo neįdarbintas. Jis yra gavęs administracines nuobaudas už tuos nusižengimus. Jis neneigia, kad darbavosi tame projekte, savo vardu pasirašinėjo, nebuvo minties sukčiauti. Bendravo su vadybininku V. iš „(duomenys neskelbtini) “. Su V. bendravo visais užsakymais, kas buvo reikalinga „(duomenys neskelbtini)i“ ir jam pačiam. Kodėl atsirado įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susitikimas jo su L. I. „(duomenys neskelbtini)“, nes jis pats dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jis tada pradėjo darbus (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ pas savo kolegas susitarti dėl darbų ir susitiko L. I.. L. I. jo paklausė, ar važiuos į (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad vyks į (duomenys neskelbtini) ir aplankys objektą. L. I. jo paprašė, kad išgrynintų kažkokią pinigų sumą ir tuos pinigus perduotų jo žmonėms. Jis pasakė, kad prie savęs turi tik „(duomenys neskelbtini) “ banko kortelę, bet jis L. I. paaiškino, kad su ta įmone šiuo metu nieko neturi, nes yra apstojusi veikla. Į „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą buvo padarytas 4000 eurų pavedimas ir tie pinigai buvo perduoti jo žmonėms, kurie išsiskaičiavo, kaip jis įvardino, nuo tos jo pradinės sumos, kur buvo visas projektas. Nepamena, bet grubiai gal buvo apie 50000 eurų. Ir viskas išsiminusavo. Buvo žodiniai susitarimai su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)s“. L. I. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis su L. I. tą pokalbį pradėjo dėl darbų. Susiskambino su I. B., „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir jam pasiūlė prisijungti prie projekto. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pašto gavo sąskaitą 2021-09-21, 19129,49 eurų, išminusavus visas suderintas išlaidas. Prieš tai jis jau buvo nusiuntęs laišką į „(duomenys neskelbtini)“, kad atsisako sąskaitas sumokėti ir tą sumą 19129,49 eurų jie mažomis dalimis buvo pervedę į sąskaitą projekto eigoje. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, jis pats tikėjosi, kad tą sumą atlygins L. I.. Parašai buvo jo paties uždėti, nes jie vykdė darbus. Sąskaitos būdavo pasirašytos ir jo, ir kartu su juo atvykusio žmogaus. Jis skambino L. ir sakė, kad šitą dalyką pasitvarkytų iš savo pusės. Yra netgi jo su L. telefoninis pokalbis ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Bet kokiu atveju tą žalą įsipareigoja atlyginti jis pats. Jis buvo susisiekęs su „(duomenys neskelbtini) “ atstovu ir konkrečiai sutarė datas, per kurias galėtų sumokėti skolą. Visą sumą galėtų sumokėti iki vasario pabaigos. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, montuoja biodujų terminalo talpyklas. Uždirba nuo 2500 iki 3500 eurų į rankas. Supranta, kuo yra kaltinamas. Sutartys buvo atsiųstos paštu, bet jos dar nebuvo pasirašytos. Jis turi visą bendravimą, kuris vyko elektroniniais laiškais. Kodėl L. įvardino „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, jis to nežino. ,,(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu veiklos nevykdo, tuo metu vykdė. Jo susitarimas su L. projekto pradžioje buvo kitoks. Į „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas vienas pervedimas ne už darbus. Iš „L. “ buvo padarytas 4000 eurų pavedimas į „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, kad jis pats perduotų I. žmonėms, kurie dirbo (duomenys neskelbtini). Yra oficialus raštas iš „L. “, kad „(duomenys neskelbtini)“ nepriima sąskaitos, nes ji išrašyta „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Jam byla buvo iškelta dėl „(duomenys neskelbtini)“, dėl 1000 eurų įsiskolinimo. Jo iniciatyva buvo, kad tą įsiskolinimą sumokėti. Paskui gavo registruotą laišką į namus dėl „(duomenys neskelbtini)“, kad dėl įsiskolinimo yra keliama bankroto byla. Jis susiskambino su bankroto administratore, jam pasakė, kad turi sumokėti 1200 ar 1300 eurų, visa tai ir pastūmėjo iki teismo. Todėl ir „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą. R. buvo minėjęs, kad „(duomenys neskelbtini) “ yra iškelta bankroto byla. Jei nebūtų tos bankroto bylos dėl įsiskolinimo, tas dalykas gal net nebūtų iki teismo stadijos priėjęs. Su I. nebuvo šnekėta apie „(duomenys neskelbtini)“. Jam net nebuvo minties, kad ta įmonė eis į bankrotą. Jis nepasakė, kad jam rašytų tą įmonę. L. I. parašė laišką, kad atsisako mokėti, ir jis nurodė MB „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ išrašė šiai įmonei sąskaitas. Eigoje jis buvo kalbėjęs su teisininku ir klausė, ar galima sąskaitą perrašyti normaliai veikiančiai įmonei, kuri neturi jokių skolų, sudaryti grafiką ir per kažkurį laiką sumokėti. Jam buvo pasakyta, kad skolą geriau susimokėti savo vardu per kelis kartus. Po šito objekto, jis pusę metų atsigavinėjo. Į projektą atėjo be apyvartinių lėšų. „(duomenys neskelbtini)“ montavimo darbus atliko. Pagal įstatus nei viena veikla nėra draudžiama. Jam buvo duoti kontaktai ir pasakyta: „Ž. , daryk darbus, mes visas išlaidas sumokame, likusią pinigų sumą pervedame į nurodytas banko sąskaitas“. Jis turi atsiųstą sutartį, yra visi susirašinėjimai. Paskui jam skambino L. ir prašė, kad pasirašytų sutartį, o jis jam pasakė, kad susitvarkytų iš savo pusės. Jis šitoje situacijoje jaučiasi apgautas. Jis iš savo pusės padarė darbus už mažą sumą. Jo atžvilgiu nesąžiningai elgėsi L. I.. Jo neklausė, ar jis sutinka su tomis sąskaitomis. Sukčiauti minčių neturėjo, bet klaidų padaryta buvo. Gavęs yra ir administracines nuobaudas. Ne jo iniciatyva buvo bankrotas iškeltas, o „(duomenys neskelbtini)“. Jam pasirodė ta skola nedidelė. „(duomenys neskelbtini)i“ jis siūlė, kad perrašytų tas sąskaitas ant veikiančios įmonės, nesutiko. „(duomenys neskelbtini)“ ne jo įmonė buvo. A. dirbo ir kiti žmonės dirbo „(duomenys neskelbtini)“, galima akistatą padaryti. Pavardžių jis neatsimena, žino tik vardus. Su bylos medžiaga nėra susipažinęs. Ikiteisminio tyrimo metu jam iš „(duomenys neskelbtini) “ buvo daromas spaudimas. Jis nuo prievolės nebėga ir tikrai susimokės tuos pinigus. Bet jam tada bus principas eiti iki galo ir išsiaiškinti visą šitą reikalą. Jie šitų sąskaitų neįtraukė į apskaitą. Jis nesako, kad jis tų sąskaitų nepripažino. Jis kitos nuomonės buvo apie L. I. iki šios situacijos. Jis pats tą sumą sumokės. Pas jį lūžis, jis tik po pusės metų atsistojo, jam buvo didelis nuostolis, didelės sumos. Dvi sąskaitos, kurios buvo apmokėtos, jos buvo jo vardu pasirašytos. Čia kažkieno planas buvo užtempti ir nemokėti, kol užsibaigs projektas. „L. “ akcininkė yra „(duomenys neskelbtini) “ kažkokia darbuotoja. Teismas nuspręs iš tikrųjų, kaip yra, jis iš savo pusės pateiks, ką dar gali pateikti. Buvo sušnekėta su L. I.. Su darbo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbęs kaip darbuotojas. Rašytinio įgaliojimo nėra gavęs, žodinį taip. Su M. K. jokių santykių nėra, su tėvu gal bendrauja, ofise yra pasisveikinęs. M. K. anksčiau dirbo uosto direkcijoje. Jis pats yra, kaip kitos įmonės vadovas, išrašinėjęs sąskaitas. Moka antstoliams kiekvieną mėnesį. Jis vadovavo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu veiklos nevykdo, šiuo metu yra akcininkas. „(duomenys neskelbtini)“ yra bankroto byla iškelta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo per Covid 19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo draugo įmonė, dabar jokio statuso šioje įmonėje neturi, prieš tai buvo vadovas, bet kai iškėlė bankroto bylą „(duomenys neskelbtini)“, jam uždėjo 5 metams apribojimus, kad negali būti juridinio asmens vadovu. Buvo bauda skirta Klaipėdos apylinkės teismo ir ją išskirsto antstoliai. Pas jį daug baudų buvo, bendroje sumoje yra apie 12000 eurų. Jis nežino, koks yra likutis. Pas jį keli antstoliai yra. Antstoliams yra mokama. Jo iniciatyva buvo daryti keli mokėjimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokės jis pats. Su I. B. yra pažįstami daug metų, gal 15 metų. Vienoje įmonėje yra dirbę, paskui jie įkūrė savo įmonę. Geras pažįstamas. Vienas kitam darbų pasiūlydavo. I. B. tame objekte nebuvo, buvo atvykę jo darbuotojai. L. I. nurodė jis pats visus tuos dalykus. „(duomenys neskelbtini)“ atsitiktinai atsidūrė dėl to vieno pavedimo, o šiaip tai niekur nefigūruotų. Iš karto buvo sutarta, kad darbus vykdys „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. L. I. jam į elektroninį paštą buvo atsiuntęs projekto sutartį, pasirašytą su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. I. paprašė jo, kad reikia tos sutarties, jis ją nuvežė I. , I. ją pasirašė, tada nuvežė atgal I. I. jam pasakė, kad darbai į pabaigą ir reikia pasirašyti sutartį. Jis I. pasakė, kad sutarties jis nesirašys ir kad I. elgiasi nesąžiningai. Jis pats į teismą norėjo kreiptis, bet paskui savo emocijas nuleido. L. I. planas buvo nutraukti tą sutartį. Viskas buvo jo paties atsakomybėje. Sutartį norėjo rašytis su „(duomenys neskelbtini)“. Jis manė, kad I. tą sąskaitą išsirašo, perveda jam pinigus, o jis pats atsiskaito su UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai suplanavus, „(duomenys neskelbtini)i“ nevedė pinigų, o kitoms įmonėms tomis dienomis ėjo pinigai. Antstoliams turi įsiskolinimų šiai dienai apie 30000 eurų. Virš 3000, 680, 1300 eurų – tokios skolos buvo iškėlus bankroto bylą „(duomenys neskelbtini)“. Kai iškėlė bankrotą, jis siūlė perrašyti sąskaitą kitai įmonei. Jis buvo psichologiškai palūžęs ir pas jį jokio plano nebuvo. Jis jautė spaudimą iš „(duomenys neskelbtini) “, bet jis jokių „(duomenys neskelbtini)i“ pretenzijų neturi ir nebus ateityje. Visi dokumentai yra perduoti. Policija, kai darė kratą pas jo mamą namuose, viskas buvo paimta. Kai jam paskambino bankroto administratorė, jis jai paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad dokumentus galės pristatyti tik grįžęs, bet jie jo nesulaukė, padarė kratą ir patys pasiėmė dokumentus. Kokie dar buvo likę dokumentai, visus perdavė ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Su sąskaitų perrašymų sutiko, nes pasitikėjo L. I.. Apie sąskaitų perrašymą sužinojo gavęs laišką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad yra gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas perrašyti sąskaitas. Tada jis paskambino L. I. ir paklausė, kokia čia situacija, kad jis turi sumokėti tas sąskaitas, o dabar prašo jas perrašyti „(duomenys neskelbtini) “. L. I. jam pasakė, kad jis persirašytų sąskaitas, o L. I. jam patvirtins papildomus darbus ir jis tas sąskaitas susimokės. Jis I. pasitikėjo. Tada jis paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad gali perrašyti tas sąskaitas. Tada L. I. dingo ir I. jam nebepatvirtino jokių papildomų darbų. Ta papildomų darbų suma turėjo būti panaši išrašytų sąskaitų sumai. L. I. nurodė, kad sąskaitas perrašyti būtent ant MB „(duomenys neskelbtini)“, ne jis pats tai sugalvojo, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o L. I.. Jis sutiko, nes jam žadėjo papildomus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas ir civilinio ieškovo atstovas R. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad jis tuomet dirbo ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininku. Proceso dalyvių asmeniškai nepažįsta. Yra bendravęs telefonu su Ž. U.. Jokių piktumų jam asmeniškai neturi. Ką apklausė policija, viskas buvo tiksliai pasakyta. Patvirtina, ką pasakė policijai. Po to jis dar susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir šiai dienai dar žino daugiau informacijos. Kiek pamena, po fakto, kai buvo perrašytos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagal aktus, kurie buvo parašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pasirašyti aktai buvo U. ir S. . Buhalterija jį įspėjo, kad dėl atsiskaitymo problemų nebus. Tada jis, patikrinęs duomenis apie „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, pasakė, kad čia yra problema, esama ir būsima, nes buvo rekvizituose blogi atsiliepimai. Patikrino informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“ vadovą ir pamatė, kad yra pradėtos bylos jo atžvilgiu. Sužinotą informaciją perdavė savo vadovui ir jis suprato, kad pinigų greičiausiai niekas nemokės. Dėl didesnių sumų visada sprendimus priima generalinis direktorius, jis visada klausia apie tas įmones, su kuriomis dirba ir jis pats jas nuolat tikrina. Žinant savo direktorių, jis tikrai neduotų skolon tokios sumos, nes skola yra 8800 eurų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo nevienkartinis klientas, ten buvo pastovūs santykiai. Direktoriaus pozicija yra tokia, kad už darbus reikalingas yra avansas, jei įmonė negali sumokėti avanso, vadinasi neapmokės ir skolos. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbus užsakinėjo „L. “ vardu. Vadybininkė sakė tada, kad jai niekas nesakė, kad čia užsakinėja darbus „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ tame pačiame objekte, ten pat dirbo ir „(duomenys neskelbtini)“. Tada „(duomenys neskelbtini)“ sugalvojo, kad sąskaitų nebepriims, nes čia ne jie užsakė darbus, o „(duomenys neskelbtini)“. Parašė tai raštu ir pateikė dokumentus į bylą, ir sakė, kad sąskaitas perrašytų „(duomenys neskelbtini) “. Sakė, kad sumokės „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius „(duomenys neskelbtini)“ taip pat sakė, kad sumokės tas sąskaitas. Kai reikėjo, niekas tų sąskaitų neapmokėjo. Tada U. sakė sumokės iš savų pinigų, sakė, kad jį apgavo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. . Kai kalbėjosi su I. , I. sakė, kad U. jį apgavo. Kalbėjo su objekto užsakovu, vardo ir pavardės neprisimena, žino, kad objektą statė UAB „(duomenys neskebtini)“, tai jie sakė, kad neturi nieko bendra su pas juos dirbančiomis įmonėmis ir jie nieko negali pasakyti. Po to prasidėjo bendravimas su U. , vis pažadėdavo, kad sumokės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslas yra atgauti pinigus ir baigti šiuos procesus. Vis buvo žadama, kad sumokės. Kai pamatė, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, kreipėsi į policiją, kad viską išsiaiškintų. Įmonių mokumą tikrina prieš suteikiant paslaugą. Pirmiausia pati vadybininkė tikrina (duomenys neskebtini) duomenis apie įmonę. Jis tikrina informaciją apie įmones savais kanalais, visada patikrina atsiliepimus, nes jie labai daug ką pasako. Apie „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad ,, (duomenys neskebtini)“ buvo skoloje, atsiliepimai buvo labai neigiami. Taip pat sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ vadovas norėjo pavogti iš parduotuvės kelnes. Tai pasako labai daug. Tie duomenys buvo prieinami viešai ir jis juos rado. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo būklė, sužinojus informaciją, buvo bloga, sakė tikrai nebegaus pinigų. Jų vadybininkė galvojo, kad darbus užsakinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip visada, vėliau paaiškėjo, kad atsirado dar kita įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tada atsirado prašymas perrašyti tas sąskaitas, „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ sumokės, jie taip pat sakė, kad apmokės, tačiau jokių mokėjimų iš „(duomenys neskelbtini) “ ir U. niekada nebuvo. Šiai dienai sutiktų, kad tiesiog būtų sumokėta ta plika skola, be visų kitų patirtų išlaidų. Viskas priklauso nuo klientų, kas užsako darbus. Visus klientus sistemiškai pertikrina. Idealu, jei yra išankstinis mokėjimas. Kiek dirba, tiek tuos klientus ir tikrina, net jei klientai ir dideli. Kad „(duomenys neskelbtini)“ neapmoka sąskaitų, jam pasakė buhalterijos darbuotoja D. K.. Kas nusprendė perrašyti sąskaitas, jis negali atsakyti, žino, kad buhalterija jas perrašė. Sakė, kad yra sudaryta trišalė sutartis, kad taip sutarė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jis kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. I., L. I. sakė, kad su „(duomenys neskelbtini)s“ jis yra pilnai atsiskaitęs. U. dėl skolos bendravo geranoriškai. Tai bendravo, tai dingsta, tai vėl bendravo. Yra pažadai, mokėjimų nėra. Civilinį ieškinį kaip atstovas palaiko. U. nieko nėra apmokėjęs. U. , kiek bendravo, žadėjo sumokėti skolą, tais metais, kai viskas vyko, sakė, sumokės spalio mėnesį, tada sakė sumokės lapkritį, tada dingo. Pinigų šiai dienai nėra nei cento. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia atsiskaitymo. Teisines priemones stengsis išnaudoti iki galo. Kad „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje su kažkuo būtų atsiskaitę, duomenų nėra, nes bendravo su bankroto administratore ir žino šią informaciją. Bankroto administratorė paaiškino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Jo žiniomis, įmonės dokumentai yra pas bankroto administratorę, bet tuos dokumentus turi tik todėl, kad jis perdavė iš bylos dokumentų kopijas. Kita dalis dokumentų buvo paimti iš Ž. U. per kratą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad sąskaitas perrašyti MB „(duomenys neskelbtini) “ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad perrašytas sąskaitas, sumokės. Jokių abejonių nekilo, jei pasakė, kad apmokės, tai jokio skirtumo, kas tas sąskaitas apmokės. Kol nepasakė, kad nemokės, nebuvo jokių abejonių. Jei MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tas sąskaitas sumokėję, tai teisme nebūtų. Jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pasakę, kad tų sąskaitų nemokės, jau būtų buvęs signalas, kas čia vyksta, ar reikia tikrinti šios įmonės mokumą.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad su proceso dalyviais nėra pažįstama asmeniškai, su U. yra bendravę telefonu, gyvai nėra jo mačiusi. Darbas visada vyksta telefonu, užsakymai priimami telefonu. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 metų transporto vadybininke. Pradėjo dirbti su UAB ‚,(duomenys neskelbtini)“. Gavo užsakymą iš „L. “, rašė jiems sąskaitas, tol, kol gerai mokėjo pinigus. Kartais užsakymai buvo pateikti U. „L. “ vardu. Atėjo laikas, kai „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo nebemokėti. „L. “ pageidavimu „L. “ ir pačio U. prašymu dalis sąskaitų buvo perrašytos įmonei „(duomenys neskelbtini) “. „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė apmokėti tas sąskaitas, kuriose aktai buvo pasirašyti U. vardu. Buvo trišalė sutartis ir padarytas susitarimas, klausė savo įmonės vadovybės, ir tikėjosi, kad šitos sąskaitos bus apmokėtos. Greitai paaiškėjo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi ir skola liko neapmokėta. Skola yra apie 8000. Su pačiu U. bendravo telefonu, lygiagrečiai bendravimas vyko ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su kuo bendravo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebepamena. Su U. bendravo telefonu dėl užsakymų, iš vakaro paskambindavo, kartais tą pačią dieną, kad reikia autokranų. Objektas buvo žinomas, dirbo ten ne vieną dieną. Su kuo iš pat pradžių pradėjo bendrauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebepamena. Žino, kad tas žmogus buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jos funkcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra autokranų nuoma. Ji surenka užsakymus ir paskirsto, kas kur turi važiuoti dirbti. Jos įmonė techniką nuomoja tik su vairuotoju. Kai pradeda dirbti su nauju klientu, dėl apmokėjimo būna įvairiai, jei turi laiko, išrašo išankstinę sąskaitą. Būna ir taip, kad nepastoviam klientui techniką išnuomoja tarkim dviem valandoms be išankstinio apmokėjimo, ir nėra niekada kas nors neapmokėjęs. Ilgalaikiai nuomai nuomodama techniką patikrina klientą (duomenys neskebtini) kiek klientas yra mokus, ir nuomoja ir dienai, ir savaitei. Dažniausiai klientai yra pastovūs ir jai žinomi. Labai retai būna naujų klientų, visi jie pažįstami. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naujas klientas, stebėjo jų mokumą kas 15 dienų išrašydami sąskaitas, ir jis puikiai atsiskaitinėjo. Būdavo, kad ne kiekvieną kartą tikrindavo kliento mokumą dėl didelio darbo krūvio, ypatingai vasarą, kai prasideda darbų sezonas. Ji įmonėje yra viena, kuri yra atsakinga už nuomą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgijusi jų pasitikėjimą, nes kiek prisimena, mokėjimai buvo daromi laiku. Sąskaitas išrašydavo ji, mokumą tikrino kita darbuotoja, D. K.. Ji įspėdavo, jei klientas nebemokėdavo, kad ji jam nebenuomotų technikos. U. , kaip klientas, atsirado pas juos iš „L. “. U. užsakydavo techniką „L. “ vardu. Jai buvo duotas leidimas priimti iš jo užsakymus „L. “ vardu ir „(duomenys neskelbtini)“ visas tas sąskaitas buvo priėmusi. Jis, kaip užsakovas, atsirado labai greitai, nuo pat pradžių buvo leista U. i užsakymus daryti „L. “ vardu. Kiek pamena, ten buvo situacija, kažkokia dėl PVM, bet aplinkybių nepamena. Buvo trišalis susitarimas, nepamena, ar žodžiu, ar raštu, lyg raštu, kad perrašinėjo sąskaitas MB „(duomenys neskelbtini) “. I. sakė, apmokės sąskaitas, kurias yra pasirašę „L. “ darbuotojai. Ten, kur buvo U. parašai, visas sąskaitas prašė perrašyti ,,(duomenys neskelbtini) “. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ir tie parodymai yra teisingi. Tais parodymais galima vadovautis. Sprendimus dėl darbų ir ilgesnės technikos nuomos priima kartu su generaliniu direktoriumi. Jos generalinis direktorius yra H. E.. Šiuo atveju perrašant sąskaitas aptarė situaciją su generaliniu direktoriumi. Jis tą situaciją žino ir davė leidimą sąskaitas perrašyti. Generalinio direktoriaus leidimas perrašyti sąskaitas buvo, nes buvo prašymas ir sutikimas, kad U. tas sąskaitas apmokės. Jai atrodė logiška, kad perrašyti prašė tik tas sąskaitas, kurios buvo pasirašytos U. . Gyvai nematė ir nebendravo nei su Ž. U. nei su V. S.. Teisme gyvai U. matė pirmą kartą ir pagrindo jį apklabėti neturi. Ž. U. jai pradžioje neprisistatė, kad yra iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Ji taip suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ U. samdė ir tarėsi sąskaitas apmokėti, o vėliau viskas kitaip pakrypo. Neatsimena, ar su ja bendravo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. . Ji tyrėjai yra pasakiusi, ką tada atsiminė, dabar jau praėjo ne mažas laiko tarpas ir tikrai visko taip gerai nebepamena. Tyrėjai duoti parodymai yra teisingi ir jais galima pilnai vadovautis. Neprisimena tokios situacijos, kai „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo kažkokią sąskaitą, kad toliau būtų tęsiami kažkokie darbai.

Liudytojas A. M. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamojo nepažįsta, jo neprisimena. Pažįsta įmonės atstovą R. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba autokrano vairuotoju. Kiek dirbo, problemų su vyrais neturėjo. Normalus įmonės direktorius ir trys jo darbininkai. Tos įmonės direktorius pasirašydavo jam ant aktų. Objektas, kuriame dirbo, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten montavo naują sandėlį. Vadovavo jam tos firmos direktorius. Nelabai domėjosi, kas jis toks. Daug ten tų žmonių buvo. Dirbo su direktoriumi „(duomenys neskelbtini)“ ir trimis jo darbuotojais. Kad tas žmogus buvo direktorius, jam pasakė jų darbuotojai, direktorius ateidavo pas jį pasirašyti dokumentų. Ant aktų pasirašydavo pats direktorius. Ar aktus pasirašydavo kaltinamasis, sunku pasakyti, nepamena, ar tai jis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas buvo, pamena savo parodymus, jais galima vadovautis. Kiek pamena, ant aktų pasirašydavo vienas ir tas pats asmuo. Jokių įrašų aktuose pats nedarydavo. Nepamena, kad buvo tokių aktų, kurie jau buvo jo paties užpildyti, ir direktoriui reikėdavo tik juos pasirašyti.

Liudytojas L. I. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamąjį pažįsta, kažkada seniai dirbo kartu (duomenys neskelbtini). Dabar nebendrauja. Šiuo metu nesutarimų nėra. Žino, dėl ko yra kviečiamas į teismo posėdį. Vyko (duomenys neskelbtini) angaro statyba ir papildomai samdė Ž. U. įmonę. Kiek pamena, sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats organizavo visus darbus, kol negalėjo Ž. , vėliau tai buvo pavesta Ž. . Į darbų organizavimą įėjo technikos nuoma, žmonių darbo priežiūra. Kiek supranta, kiek jam žinoma, Ž. neatsiskaitė su kranais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė autokranų nuomos paslaugas su vairuotojais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių susirado jo įmonę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes iš pradžių jis samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kai perdavė darbus U. , jis jau juos samdė. Tardavosi, kada turi atvykti, kiek laiko dirbti. Perdavimo tokio kaip ir nebuvo. Buvo pasirašyta, kad šie darbai perduodami Ž. U. įmonei. Kadangi nuo pat pradžių U. negalėjo dalyvauti, todėl pradžioje jis pats derino darbus. U. gal nebuvo fiziškai vietoje tuo metu, todėl U. iš pradžių ir nedalyvavo. Pagal pasirašytą sutartį visi kaštai buvo paskirti sumokėti subrangovui, t. y. Ž. U. įmonei. Tiksliai nežinojo, kad U. neturi pinigų. Ž. U. buvo minėjęs, kad neturi apyvartinių lėšų, bet kokia ta situacija yra, jis nežinojo. Jo manymu, U. prisiėmė tas sąskaitas, ir jis turi jas apmokėti. Kas buvo pagal susitarimą, su Ž. U. įmone buvo pilnai atsiskaityta. Pirma pažintis buvo gal prieš 5 ar 6 metus. Samdė U. buto remontui, vidaus apdailai. Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini) ir ten taip pat dirbo Ž. ir dar vienas jų bendras pažįstamas R. I.. Jis R. samdė (duomenys neskelbtini) atlikti betono liejimo darbams ir M. jam rekomendavo U. . Pasiskambino U. i, jis sutiko padėti ir jie pasirašė sutartį. Sutartį pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepažinojo. Kai tarėsi pasirašyti sutartį, Ž. jam atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį. Jis jokių abejonių neturėjo, jam tiesiog buvo reikalinga sutartis. Jis nežinojo, ar U. dirba toje įmonėje, ar jai atstovauja. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jei gerai pamena, buvo I. . Su I. bendravo tik dėl sutarties nutraukimo, nes sutartis buvo nepilnai įvykdyta. Mokėjimai buvo daryti MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“ įmonėms. Kokių įmonių vardu Ž. išrašydavo sąskaitas, toms įmonėms ir apmokėdavo. Su direktoriumi susitiko ir pasikalbėjo, kad nutraukia sutartį, kad nebūtų kokių neatliktų darbų jų atžvilgiu. Jokia trišalė sutartis nebuvo pasirtašyta. Pinigus vedė pagal U. išrašytas sąskaitas. Šiai dienai jokio trišalio susitarimo tarp jo, Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Su UAB „ (duomenys neskelbtini) Lt“ sutartį nutraukė. Buvo siuntęs Ž. sutarti su UAB „(duomenys neskelbtini)s“, tačiau jis tos sutarties nepasirašė ir išrašė tik sąskaitą. Dar turi išlikusius laiškus, kai buvo siųsta minėta sutartis. Sutartį siuntė pasirašyti vėliau, sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“ jau buvo pasirašyta. Byloje gal ir nėra pateikęs šių duomenų. Susitarimą su U. norėjo pasirašyti, kai sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nutraukta. Jis nežinojo, kokie U. santykiai buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tik žinojo, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis pervedė pinigus už pateiktas U. sąskaitas nesidomėdamas. Jis asmeniškai nepasidomėjo, kaip jis yra susijęs su tomis įmonėmis. Jei jis gali išrašyti sąskaitas, vadinasi, jis jas atstovauja. Jis pats objekte negali patikrinti jo pristatytų darbuotojų ir nežino, kokios įmonės darbuotojai dirba. Jo paties įmonėje dirbo gal 10 darbuotojų tame objekte, vėliau darbuotojai buvo mažinami, nes prisijungė U. darbuotojai. Ž. U. įmonė neatlikinėjo betonavimo darbų, atlikinėjo jo paties įmonė. Ž. U. įmonė buvo atsakinga už metalinių konstrukcijų sumontavimą. Jo darbuotojai tuo metu gyveno (duomenys nesklebtini) ir atvažiuodavo į objektą. Tame objekte dirbo gal 6-8 U. žmonės. Iš jų pažinojo U. tėvą. Kitų nepažinojo. V. S. dirbo tame objekte, bet jis S. iki objekto darbų nepažinojo. Su V. S. yra bendravęs objekte. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matė, ant jos buvo pasirašęs įmonės vadovas, bet tik ant paskutinio lapo. Pats direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atvykęs. Tada U. pats pasirašė ant visų kitų sutarties lapų, nes sutartis turi būti pasirašoma ant visų lapų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas kvietėsi, kol atvyko Ž. . Jis pats asmeniškai derindavo užsakymus. Būdavo, kad pasiskambindavo jo darbų vadovas. M. K. žmona yra įmonės akcininkė. M. K. dalyvavo dėl užsakymų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. K. jam padėjo susirasti, iš ko susirasti kranus, nes buvo labai daug darbų, ir jis pats vienas nespėdavo. Sunku pasakyti, kiek kas kvietė kranų. Į sudaryta sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įėjo sąlyga, kad pinigus už kranus turi sumokėti pats subrangovas. Kad nėra mokėjimų už sąskaitas, sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada kalbėjosi su Ž. telefonu, nes jo įmonei jau buvo sumokėti visi pinigai, kad jis neužsakinėjo karnų, nežino, kiek laiko jie dirbo objekte, ir sutarė, kad sąskaitas perrašo ant U. įmonės. Kuriai U. įmonei perrašyti sąskaitas, buvo ne jo, o jų pasirinkimas. Jis matė laiko apskaitos važtaraščius, kuriuose buvo U. parašai. Tie važtaraščiai buvo išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pradžioje buvo jo darbuotojo parašai, vėliau pasirašinėjo U. . Raštiškai nebuvo jokios sutarties su U. , kad jis gali pasirašinėti važtaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Žodžiu ar buvo susitarę, nepamena, nebuvo apie tai kalbėję. Darbinių santykių su U. neturėjo. Sąskaitų per mėnesį gauna ne mažą kiekį, todėl iš karto sąskaitų neprašė perrašyti, nes jis sąskaitų fiziškai nespėja peržiūrėti. Kai pamatė tas sąskaitas, tada prašė, kad sąskaitas perrašytų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su buhaltere. Nepamena, kad būtų nurodinėjęs, kokiai U. įmonei perrašyti sąskaitas. Dėl sąskaitų perrašymo kalbėjo ir su Ž. ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eiliškumo, su kuo pirmiau bendravo, negali pasakyti. Ž. sąskaitas sutiko persirašyti ir ginčo dėl to nebuvo. Nediskutavo su Ž. ir Ž. jam nesakė, kuriai įmonei persirašys sąskaitas. Pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ U. neatliko visų darbų, bet buvo atlikta didžioji dalis darbų. Po sutarties nutraukimo su UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“, ar tame objekte dar dirbo U. , pasakyti negali, greičiausiai nebedirbo. Kada baigė objektą, nepamena. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pamena dalinai. Visko tikrai nepamena. Kada tiksliai U. baigė darbus, negali pasakyti, nes jo įmonės darbuotojai dar vyko rugsėjį užbaiginėti kai kurių darbų. Kai U. pradėjo dirbti objekte, (duomenys neskelbtini)g., jo įmonės darbuotojų ten taip pat dirbo. Jo darbuotojai kasdien į darbą važiavo iš (duomenys neskelbtini). U. i lyg ir yra pervedęs pinigų, kad perduotų jo darbuotojams, tiksliai pasakyti negali. Tiksliai nepamena, bet tų pavedimų buvo nemažai. Su U. kontaktų šiuo metu nepalaiko, tai buvo tik verslo santykis. Po objekto užbaigimo jam lyg ir skambino U. , bet jis nepamena, dėl ko. Teisiamojo posėdžio metu perklausomas garso įrašas, kuriame yra užfiksuotas Ž. U. skambutis L. I.. Tęsiama liudytojo L. I. apklausa, liudytojas paaiškino, kad įrašą girdėjo. Nepamena, už ką tie pinigai, apie kuriuos kalbama garso įraše, buvo paduoti jo darbuotojams. Gal jie mokėjo už gyvenamąją vietą, gal buvo mokama už automobilių kurą. Ikiteisminio tyrimu metu jo duoti parodymai teisingi. Objekte, (duomenys neskelbtini)gatvėje (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant betonavimo darbus, nebuvo reikalingas autokranas. Pačioje pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo metalinių konstrukcijų montavimo darbus, pirmas dvi ar tris savaites, kol negalėjo dirbti U. įmonė. Pilnai turbūt buvo apmokėjęs pirmo mėnesio sąskaitą, nes tiesiog netikrino aktų, nes jie buvo pasirašyti ir jo paties, ir Ž. darbuotojų. Jis tiesiog nebeišskyrė, kieno darbuotojai už ką pasirašė, tiesiog apmokėjo išrašytą sąskaitą. Teisiamojo posėdžio metu parodytas liudytojui L. I. dokumentas iš bylos (1 t., b. l. 20), kurį L. I. atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas L. I. paaiškino, kad dokumentą dėl sąskaitų perrašymo pasirašė jis. Jei šį pranešimą išsiuntė, vadinasi jau su Ž. buvo tai aptarę, kad sąskaitas perrašyti jo įmonei. Nurodė MB „(duomenys neskelbtini) “ išrašyti sąskaitas, nes tik šią įmonę turbūt žinojo, kuriai vadovauja U. . Šiuo metu jis dar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Gal teisiškai yra neteisus, bet jam, kaip vadovui, reikėjo parašyti raštą ir nurodyti, kam perrašyti sąskaitas, kodėl jis jų nepriima. Tas raštas nėra primetimas, kad būtent tai įmonei reikia perrašyti sąskaitas. Kada sužinojo dėl MB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto, nežino, gal per apklausas. Nežino, ar tos sąskaitos, minimos rašte, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini) “, yra apmokėtos. Buvo kalbėta, kad U. neturi apyvartinių lėšų, bet nebuvo aptarta, kokias konkrečiai išlaidas jis pats turi apsiimti. Tokio fakto, kad jis skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderinti, kad vėl išnuomotų techniką, nes jau technika nebebuvo nuomojama dėl neapmokėtų sąskaitų, nepamena. Tikrai negalėjo garantuoti dėl papildomų darbų, nes ne jis už tai atsakingas. Kiek pamena, su Ž. kalbėjosi telefonu, kad jau yra Ž. sumokėti pinigai, todėl Ž. turėjo prisiimti sąskaitas. Nepamena susitarimo, kad sakė, jog Ž. gali nuomotis kranus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Projektų vadovą betonavimo darbams samdėsi iš U. atstovaujamos įmonės. Buvo sutarta bendra suma už tonos montavimą. Maža dalis objekto buvo įvykdyta jo paties įmonės, todėl sumos buvo išminusuotos iš bendros sumos. Jis to pokalbio neatsimena, pamena, tik kad davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ numerį ir kad jie toliau tvarkysis patys be UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbos. Negali atsakyti, kaip įvertinti, kad tie darbai objekte buvo atlikti būtent U. įmonės. Projekto vadovą samdė iš U. įmonės, tačiau negali pasakyti, iš kurios. Dėl projekto vadovo buvo atskirai sutarę su U. . Projekto vadovui atsiskaitymai vyko per U. įmonę. Į sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovo darbai nebuvo įskaičiuoti. Dėl projekto vadovo darbų buvo sutarta dar prieš pasirašant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“. Projekto vadovas buvo R. I., jo kontaktų neturi. R. I., kol vyko betonavimo darbai, buvo objekte kas dieną. Betonavimo darbai vyko lygiagrečiai su montavimu. Į sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonavimo darbai nebuvo įskaičiuoti. Kodėl neminėjo R. I. ikiteisminio tyrimo metu, nežino, tiesiog apie jį nebuvo kalbama. Su U. atskirai buvo tariamasi dėl I. , ir U. su juo atsiskaitė. Betonavimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaita už I. darbus nebuvo išrašyta, gal suma buvo pridėta bendrai prie kitų sąskaitų, bet sutartyje tai nebuvo parašyta. Negali įvardinti, kurioje sąskaitoje buvo priskirta R. I. atlikta darbo funkcija. Negali pasakyti, į kurią sąskaitą įtraukta ta suma, nes atskirai nebuvo išskirta. Derino žodžiu su U. , už ką išrašomos sąskaitos. Betonavimo darbai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės. Dėl byloje buvusio civilinio ieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatas susisiekė su juo po apklausos teisme ir pasiūlė nupirkti tą skolą. Jis sutiko su pasiūlymu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatu pasikalbėjo, jis jį įtikino nupirkti tą skolą, ir viskas. Su Ž. U. nebendravo, bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Jankausku, lyg tokia jo pavardė. Tas pats asmuo, kuris dalyvavo teisme. Advokatas jį patikino, kad pasibaigus šiam teismui, jis duos į teismą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad tie dalykai toliau tęsis. Tiesiog, kad tai nesitęstų, nupirko tą skolą. Pagalvojo, kad bus visiems ramiau ir baigsis visi tie dalykai. Kaip suprato, jų sutartys buvo ne iki galo tvarkingos, todėl, kad nebekiltų niekam jokių klausimų dėl sutarčių, ar jos iki galo teisingai buvo sudarytos, dėl visų įgaliojimų, priėmė sprendimą asmeniškai, kaip įmonės vadovas nupirko U. skolą ir atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. I. pažįsta jau daug metų, susipažino gal prieš kokį 15 metų. Su juo jį siejo darbiniai santykiai prieš 15 metų. Dabar jų niekas nesieja. Su juo buvo kolegos kitame samdomame darbe. R. I. buvo jo projekto vadovas (duomenys neskelbtini) objekte. R. I. buvo įformintas pas Ž. U.. Ten buvo bendras objektas, U. žmonės dirbo ir R. I. taip pat dirbo. R. I. gelbėjo prie betonavimo darbų. Dėl R. buvo susitarimas tarp jo ir Ž. . R. mokėjo Ž. U.. Nepamena, ar tie pinigai buvo įtraukti į bendrą sutartį, greičiausiai tie pinigai buvo įskaičiuoti į sąskaitas. Atskiru punktu R. I. darbo apmokėjimas paminėtas nebuvo. Jam nėra žinoma, kokia forma U. atsiskaitė su I. . Nežino, kokią pinigų sumą I. turėjo gauti už darbą. I. darbdavys buvo Ž. U.. Sutinka, kad betonavimo ir metalo konstrukcijos darbai yra skirtingi darbai. Jo įmonė buvo atsakinga už betonavimo darbus, o U. įmonė buvo atsakinga už metalo konstrukcijų darbus. Ž. U. R. I. jam perleido kaip specialistą prižiūrėti betonavimo darbus, bet kiek Ž. U. jam sumokėjo už darbą, kiek jie buvo susitarę – jis nežino. Išrašant sąskaitas, kiekviena suma buvo derinama su U. , nes kainos kaitėsi ir tos sumos už darbus keitėsi. Konkrečiai sąskaita už R. I. darbus nebuvo išrašyta. Turbūt R. I. užmokestis buvo įtrauktas į tas sąskaitas, kurios buvo išrašytos už metalo konstrukcijų darbus.

Liudytojas I. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad su U. yra geri pažįstami, tačiau dabar bendrauja rečiau, bet bendrauja. Nežino šios bylos aplinkybių. Jų įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik finansavo projektą. Jis yra vienas iš akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo laiku, kai viskas vyko, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius. Kitas akcininkas yra K. R.. Turėjo kontraktus (duomenys neskelbtini), bet pagal Lietuvos įstatymus, dabar nepasakys tiksliai, bet kažkokią sumą turi atidirbti Lietuvoje. Lietuvoje projektų nelabai turėjo, o Ž. , su kuriuo pažįstami yra gal 15 metų, gerai pažįsta U. tėvą, pasiūlė, kad yra projektas. Paskaičiavo, kad ir žmonės uždirbtų ir įmonei liks pelno. Jis tiesiogiai su užsakovu nebendravo. Kas buvo užsakovas, negali pasakyti, neprisimena vardo, žino, kad vyras iš (duomenys neskelbtini). Jis tiesiogiai bendravo su Ž. . Finansavo projektą, nupirko visą įrangą. Kai negavo pinigų, jis susisiekė su užsakovu šio projekto. Tas žmogus jam pasakė, kad viską sumokėjo, o jis pats tų pinigų nematė. Tada jie susitiko, jis jam parodė išrašus, kad pravesti pinigai, bet ne jo įmonei. Įmonės, kuriai buvo pervesti pinigai, pavadinimo nepamena. Jis susisiekė su Ž. , Ž. pradėjo pasakoti savo istorijas. Tuo viskas ir baigėsi. Jo įmonė viską finansavo, o ką Ž. su užsakovu sutarė, jis nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Jis gavosi su savo įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas. Ž. tiesiogiai bendravo su užsakovu, iš jo įmonės buvo tik pinigai. Apie kranų nuomą jam niekas nežinoma. V. S. jam yra pažįstamas. Juos sieja darbo santykiai, pažįsta jį kelerius metus, gal tris, keturis. Kaip susipažino, nepamena. Susipažino darbo metu. Jo paties įmonė veiklą pradėjo vykdyti prieš maždaug trejus metus, nors buvo įregistruota anksčiau. V. S. buvo bendruose projektuose, taip ir susipažino. Su S. jį sieja darbiniai santykiai, daugiau jokių asmeniškumų nėra. S. dirbo pas Ž. įmonėje. V. S. yra dirbęs ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek laiko, pasakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevadovauja jau metus laiko. 2021 metais birželio – liepos mėnesiais jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pamena sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiesioginį kontaktą turėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik tada, kai prasidėjo problemos. Iš pradžių su užsakovu išvis nebendravo, viską derino U. . UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkas šioje situacijoje. Jis bendravo tik su Ž. . Nupirko įrangą, išnuomojo gyvenamą plotą darbuotojams. Ž. atvežė sutartį, jis ją pasirašė. Objekte dirbo nuo 4 iki 6 jo žmonių. Jie surinkinėjo metalo konstrukcijas, kaip suprato. Pirma dirbo ant žemės, vėliau, kaip suprato, buvo užsakyta bokštelių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kranas ir viską suvežinėjo. Žmonės atliko suveržimo darbus. Kiek pamena, projektas truko kelis mėnesius, finansavimo nebuvo, jis žmonėms mokėjo pinigus, todėl buvo ir nepatenkintų žmonių. Nepamena, kur Ž. nuomojo gyvenamą plotą. Jis duodavo Ž. pinigus, nepamena, ar grynais, ar pavedimu. Ž. davė pinigus iš savo asmeninių pinigų. Darbuotojams vedė algas pagal sutartis. Mokesčius mokėjo už žmones, su tokiais dalykais nežaidžia. Ž. vieną kartą davė iš savo pinigų darbuotojų gyvenamo ploto nuomai. Daugiau viskas buvo daryta oficialiai. Buto nuomai pinigus davė kaip fizinis asmuo. Ž. tiesiog paskolino pinigų buto nuomai, kokia buvo pinigų suma, nepamena. Asmeniškai objekte nebuvo, užsakovo taip pat nematė. Jis su Ž. pasiskaičiavo savo įmonės interesus, kai tarėsi dėl šio projekto. Su U. jokių sutarčių nesudarė. Jis manė, kad U. tame projekte dalyvauja su savo įmone. U. juos dėl to ir įtraukė, nes pats su savo turimomis įmonėmis negalėjo to projekto įvykdyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs sutarčių su jokia U. įmone. U. jam pasakė konkrečią sumą, kurią gaus jo įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pervesti pinigus jam, jo įmonei. Pagal sutartį visi pinigai turėjo būti pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai negavo pinigų, skambino Ž. . Ž. buvo tuo metu dingęs, nekėlė ragelio. Tada bendravo su užsakovu, užsakovas jam parodė, kad visi pinigai pervesti Ž. . Jis nesuprato, kodėl sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, o pinigai vedami kitai įmonei. Su užsakovu priekaištų vienas kitam neturi. Jis turėjo gerų kontraktų (duomenys neskelbtini), Lietuvos rinka jam visai nebeįdomi. Į šį projektą įsivėlė, nes pagal įstatymus reikėjo kažkokio procento, kad pinigai būtų uždirbti Lietuvoje. Gaunasi, kad patyrė nuostolių, U. pasitikėjo, na bet gavosi kaip gavosi. Jis U. laikė geru artimu pažįstamu. Dėl tos skolos jam su U. bylinėtis neapsimoka. Siūlė U. dirbti jo naujuose projektuose, kad atidirbtų skolą ir jam, ir valstybei. Jis asmeniškai žinojo, kas U. turi dvi tris įmones savo vardu. Viena įmonė vadinosi MB „(duomenys neskelbtini)“, kita – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Finansinė padėtis, kiek žinojo, U. įmonių buvo bloga, nes pats negalėjo atlikti tų projektų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo pinigus, kelis tūkstančius eurų už kranų nuomą projekto metu. Kai pasibaigė projektas, pradėjo gauti grasinimo laiškus, pasakė Ž. , kad sumokėtų už tuos bokštelius, Ž. jam sakė, kad sumokės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra nežinoma. Šiai įmonei nieko nėra mokėjęs. Mokėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas V. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad U. nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba autokrano vairuotoju. Buvo apklaustas pas tyrėją, dabar nelabai ką pamena. Pamena, kad (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini), buvo atliekami montavimo darbai, buvo išnuomotas kranas. Kiek pamena, tai buvo vienadienis užsakymas. Įvykius geriau prisiminė, kai jį apklausė pas tyrėją. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis.

Liudytojas V. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad su U. kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Santykiai buvo darbiniai kaip darbdavio ir darbininko. Jis buvo darbininkas. Šiuo metu nebendrauja. Dirbo kartu, kasė, statė, o kas buvo toliau, nežino. Jo paties darbas buvo sukti varžtus ir tiek. Bylos aplinkybių mažai žino. Tokios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Su „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, su „(duomenys neskelbtini)“ irgi dirbo kelis mėnesius. (duomenys neskelbtini) dirbo gal irgi du mėnesius, ir išėjo. U. jam darė kelis pavedimus, bet dar yra skoloje už darbus apie 1000 eurų, nebepamena, kiek tiksliai. U. jam skolingas už darbus (duomenys neskelbtini). Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ši įmonė susijusi su U. , nežino. Žino, kad šios įmonės dalinasi darbuotojus. U. jam buvo viršininkas. I. B. nepažįsta, neteko susidurti. B. ir S. buvo darbininkai kaip ir jis. Visi trys dirbo (duomenys neskelbtini). U. pažįsta gal 6 ar 7 metus, gerai nepamena. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – šios įmonės jam yra žinomos. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) metais, bet ten vadovavo U. tėvas, ne pats U. . Nepamena, kokiu adresu dirbo (duomenys neskelbtini). Iki šio objekto (duomenys neskelbtini) yra dirbęs su U. ir anksčiau. Jis buvo įdarbintas, jei neklysta, „Klaipėdos plovėjuose“, kai dirbo (duomenys neskelbtini) objekte, bet tiksliai pasakyti negali. Iki objekto (duomenys neskelbtini), nepamena, ar pasirašė kažkokias darbo sutartis su U. ar I. B.. Nepamena, ar su U. buvo pasirašęs darbo sutartis. Atlyginimas jam buvo mokamas dalis pavedimu, dalis grynais. Pamena, kad paskutinį kartą U. padarė pavedimą apie 1000 eurų. Tyrėjai davė teisingus parodymus, bet parodymų nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino, tai kranų įmonė. Dirbo kartu su juo (duomenys neskelbtini) objekte. (duomenys neskelbtini) objekte jis montavo sijas. Kai dirbo su B. ir S. , buvo išnuomoti ,,(duomenys neskelbtini) “ kranai, kranisto nepamena. Darbus skyrė ir brėžinius davė U. . Jis pats ant jokių dokumentų nėra pasirašęs tame objekte. Po darbo nakvodavo (duomenys neskelbtini). Į darbą ir iš darbo veždavo U. kiekvieną dieną. U. gyveno iš pradžių atskirai, paskui kartu. Darbuose vadovavo U. . S. taip pat vadovavo. Visi trys buvo vienodi, nebuvo jokios brigados. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti teisingai, nieko patikslinti nenori. U. jam už darbą padarė pavedimą 1000 eurų. Tiksliai nepamena, kokia ta skola, nesitiki, kad ją jam grąžins. Nepamena darbuotojų pavardžių iš UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“. Ne su kiekvienu darbininku bendravo.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad proceso dalyvių nepažįsta, buvo ten tik vieną dieną nuvažiavęs. Nepamena, ar yra matęs kaltinamąjį. Jis yra vairuotojas autokranistas. Vadybininkė R. buvo pasakiusi, kad jis turi važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini)g. esantį objektą. Įmonės neatsimena. Įvažiavus į teritoriją, stovėjo trys žmonės su baltais šalmais, tie, kurie jau yra atsakingi už darbus. Vienas iš jų priėjęs pasakė, kad reikės kelti metalo konstrukcijas. Visą dieną taip ir dirbo. Paskui tas žmogus jam pasirašė, o kokios buvo jo pareigos, nežino. Jis dirbo tą vieną dieną ir daugiau jis išvažiavo. Jis pats iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nelabai ką atsimena, kai buvo apklaustas tyrėjos, davė teisingus parodymus ir galima jais vadovautis.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamojo nepažįsta. Ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, nepamena, pamena, kad daugiausia jo klausė dėl parašų. Tame objekte jis buvo brigadininkas, dirbo (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas pas Ž. U. „B.(duomenys neskelbtini)“. Ž. U. pažįsta, pirma sakydamas, kad nepažįsta, suklydo. Su U. dabar nebendrauja. Pamena, kad dirbo (duomenys neskelbtini)objekte su J. U., V. P., G. B.. Daugiau jis nelabai ką prisimena, tie žmonės buvo pagrindiniai. Kiek pamena, jo daugiausia klausė dėl parašų. Jis nežino, kodėl pasirašė ant dokumentų, todėl, kad buvo brigadininkas. Dažniausiai taip būna objektuose, jei tu esi darbų vadovas, pasirašai už kranus ar dar kažką. Ž. U. pažįsta. Nebendrauja, po to objekto nebuvo susitikę ir kartu nedirbo. Iki to objekto (duomenys neskelbtini) dirbo kartu (duomenys neskelbtini), turėjo keletą mažų darbelių, o paskui dirbo (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini)objekto U. pažinojo dvejus metus, gal daugiau. U. tėvą Julių pažinojo, taip pat yra kartu dirbę. Gal anksčiau ir dirbo pas Ž. U., bet asmeniškai jo nepažinojo. Jis net neprisimena, kas buvo per darbai. Gali būti, kad Ž. U. ir pamatė pirmą kartą (duomenys neskelbtini)objekte. Ž. U. jį susirado darbui (duomenys neskelbtini). Buvo anksčiau įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tam objektui (duomenys neskelbtini) lyg buvo pasirašęs kažkokią darbo sutartį, bet antro egzemplioriaus pas save nerado. Jis nežino jokių kitų U. įmonių, tik MB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“. I. B. jam yra žinomas, lyg buvo direktorius, dabar direktorius K. R.. Jis nesigilino į tuos reikalus, kas kam vadovauja, jam neįdomu. B.(duomenys neskelbtini)objekte (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini) neprisimena, kaip vadinasi subrangovų įmonė, žino, kad pagrindiniai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jam pasakė, kad jis bus brigadininkas, prižiūrės žmones. I. buvo atvažiavęs į objektą pora kartų. Iki objekto I. nepažinojo. Tame objekte pats Ž. U. nedirbo, jis tik atvažiuodavo pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Darbo užmokestį už tą objektą gavo, dalį grynais, dalį į kortelę. Jis asmeniškai dirbo su J. U., G. B., V. P.. Lyg dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Po darbų gyveno iš pradžių (duomenys neskelbtini), paskui sodyboje už (duomenys neskelbtini), lyg ta sodyba vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Ant aktų pasirašė, nes visuose darbuose taip yra. Kranistui reikia parašo, jis pasirašė, nes jį pastatė kaip darbų vadovą. Ž. U. atsiklausė, ar gali pasirašyti. Ž. U. buvo (duomenys neskelbtini), todėl jis paklausė, kas gali pasirašyti. Jam atrodo, kad ant aktų buvo įrašyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jis nesigilino, ką jis ten turi rašyti, jam nekilo klausimų, kodėl jis pasirašo už UAB „(duomenys neskelbtini) “. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų neturėjo, kad gali už juos pasirašyti. Jie buvo subrangovai ir jis galvojo, kad čia jokio skirtumo. Ž. U. su juo atsiskaitė. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pamena ne pilnai. Parodymai duoti teisingi, aplinkybes tada atsiminė geriau.

Liudytojas R. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamasis kažkur gal matytas. Ž. pažįsta daug, bet ar tai U. , negali pasakyti. Pas jį toks darbas, jis yra darbų vadovas, daug žmonių pas jį keičiasi, todėl sunku visus prisiminti. Pamena objektą (duomenys neskelbtini), toks Ž. montavo metalo konstrukcijas. Jų įmonė vykdė tame objekte rangos darbus ir visur samdė kaip subrangą. Šiuo atveju tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie kaip suprato, irgi kažką samdosi papildomai. Pamena, kad Ž. buvo jam pristatytas kaip asmuo, su kuriuo turėjo bendrauti kai kuriais klausimais, kad netrukdytų „L. “, o Ž. visada buvo vietoje. Jo įmonė pastatė visą sandėlį tame objekte ir jis samdėsi subrangą. Užsakovas šio objekto buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis problemų jokių dėl atsiskaitymų neturėjo. Kiek pamena, kad buvo anksčiau kažkoks tyrimas tarp „L. “ ir Ž. , o kas buvo konkrečiai, negali pasakyti. Pamena, kad jo klausė dėl kranų nuomos. Viskas senai buvo, ir kas ten konkrečiai buvo, nepamena. Buvo apklaustas tyrėjos, parodymais, duotais tyrėjai, galima vadovautis. Žino, kad tų montuotojų buvo tame objekte (duomenys neskelbtini), bet ar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau pradėjusi darbus, tikrai nepamena.

Liudytojas G. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra pažįstamas su U. , pas jį dirbo. Kalbėjo su U. seniai, gal pernai. Yra parėjęs ilgas laiko tarpas, nežino ką papasakoti apie šią bylą. U. pažįsta nuo tada, kai įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“. Kai pradėjo dirbti (duomenys nesklebtini), tais pačiais metais dirbo B.(duomenys neskelbtini)objekte. Iki įsidarbinimo pas U. jo nepažinojo. Buvo pasirašyta darbo sutartis, kai dirbo (duomenys neskelbtini), sutartį gavo, bet sutartį jis ar turi, nežino. Jis dokumentais nesirūpino, turėjo savo darbą, važiavo ir dirbo. Su U. įmone darbo santykius nutraukė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo apie pora mėnesių. Nepamena, kada pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), lyg buvo pavasaris. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos įmonės. (duomenys neskelbtini) objekte dirbo su dviem V. Jie dirbo trise. U. tėvą pažįsta, jis jo kaimynas. Ž. U., kaip kaimyno, anksčiau nepažinojo. U. tėvas B.(duomenys neskelbtini)objekte dirbo kartu. Už B.(duomenys neskelbtini)objektą su juo atsiskaitė, šiek tiek mažiau, negu buvo žadėta. Kokią sumą gavo, nepamena. Ž. su juo atsiskaitė per kelis kartus grynais. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), gyveno name. Iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini), paskui už (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje. Dirbant (duomenys neskelbtini)objekte, būdavo visi įrankiai, viską turėjo. Patys niekuo nesirūpino.

Liudytoja G. N. teismo posėdyje davė parodymus, kad Ž. U. tvarkė buhalterinę apskaitą. Prisimena tik tiek, kad Ž. U. jam liko skolingas už padarytą darbą apie 400 eurų. Buhalterinę apskaitą tvarkė tik juridiniams asmenims. Negali pasakyti, kas buvo Ž. U. toje įmonėje ir kokiai jo įmonei tvarkė apskaitą, nes neturi dokumentų. Šiuo metu yra ligoninėje ir neturi galimybės atsiversti dokumentų. Visą apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ programa. Ji dirbo įmonėje UAB „(duomenys nesklebtini)“, ši įmonė buvo jos. Tiksliai negali prisiminti, kada susipažino su Ž. U.. Ji turėjo savo įmonę, į kurią jis kreipėsi dėl buhalterinių paslaugų. Ž. U. iki to laiko nepažinojo. J. U. jam buvo pažįstamas, jis jai ir pasiūlė, kad Ž. tvarkytų apskaitą. Kiek įmonių Ž. U. turėjo, pasakyti negali. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė apskaitą, jai tokia įmonė yra žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokia įmonė jai nėra žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė jai taip pat nėra žinoma. Ž. U. paslaugas teikė kaip įmonė. Už paslaugų teikimą išrašydavo jam sąskaitą. Banko prisijungimų Ž. U. įmonės neturėjo. Nepamena, kiek darbuotojų dirbo Ž. U. įmonėje. V. S. nepažįsta, nepamena, ar dirbo pas Ž. U. toks asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat jai nežinoma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, parodymus davė teisingus, nieko neišsigalvojo. Dėl nesumokėjimo už jos teiktas buhalterines paslaugas kreipėsi į patį Ž. U.. Jis jai sakė, kad nesumoka, nes nėra pinigų. Dėl nesumokėtų pinigų niekur daugiau nesikreipė. Liko nesumokėta apie 1500, gal litų, kokia valiuta buvo, nepamena. Ž. U. įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas išrašydavo sąskaitas faktūras. Ž. U. mokėjo jai bankiniu pavedimu. Negali pasakyti, kiek laiko vedė buhalterinę apskaitą Ž. U. įmonei. Pamena, kad kai jis jai nemokėjo pusmetį, tada paslaugų nebeteikė. Jei gerai pamena, su Ž. U. buvo sutarę, kad per mėnesį mokės 230 eurų už paslaugas, sąskaitas buvo išrašiusi. Oficialiai ji pas Ž. U. nebuvo įdarbinta. Jei gaudavo pinigus grynais, išrašydavo kasos pajamų orderį ir paduodavo tam, kuris atveždavo jai pinigus. Teismas pagarsina liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 1 – 2). Liudytoja paaiškino, kad „B.(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nebuvo, o „(duomenys nesklebtini)“, nepamena. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, negali pasakyti. Ž. U. tėvą pažinojo, bendravo buhalteriniais klausimais. Jos duoti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, neturi tikslo kažką išsigalvoti. Tais parodymais galima vadovautis. UAB „(duomenys nesklebtini)“, teikdama paslaugas, visada turėjo sutartį su savo klientais. Išrašytas sąskaitas MB „(duomenys neskelbtini) “ atvažiuodavo pasiimti arba išsiųsdavo elektroniniu paštu. Negali pasakyti, kas atvažiuodavo pasiimti sąskaitų. Buvo sudariusi paslaugų sutartį su U. įmone. Negali pasakyti, kodėl nebuvo pateikusi ikiteisminio tyrimo metu sutarties. Greičiausiai buvo pateikusi tik ataskaitas iš „(duomenys nesklebtini)“ buhalterinės programos.

Liudytojas R. I. teismo posėdyje davė parodymus, kad Ž. U. pažįsta, L. I. taip pat pažįsta. Ž. U. pažįsta daug metų. Jų santykiai buvo trumpi. Prasidėjo kovidas, grįžo iš užsienio, ir buvo tokia situacija, kad mėnesį laiko reikėjo padėti U. i. Ž. turėjo prastą situaciją statybose, paprašė padėti jo, jis ir padėjo, bet ten buvo labai trumpas laiko tarpas, kažkur 4 savaitės. Prieš tai pas Ž. nėra dirbęs. Jis buvo pas Ž. įdarbintas į MB „(duomenys neskelbtini)“. Jei gerai pamena, buvo joje įformintas. UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pirmą kartą girdi tokias įmones. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei neklysta, yra L. įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė jam nieko nesako. Mėnesį laiko padėjo Ž. objekte, buvo vadovu, turi tam atitinkamą kvalifikaciją. Gali vykdyti techninę priežiūrą visame pasaulyje. U. i padėjo (duomenys neskelbtini), statė angarus, kaip gamyklą. L. buvo paprašęs Ž. , kad jį pasiskolinti, kad jis padėtų, jeigu teisingai traktuoja. Ž. jį paskolino L. tiems darbams. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ jokios sutarties sudarę nebuvo, galima sakyti tai buvo žodinis susitarimas. Tuo metu mokesčius mokėjo (duomenys nesklebtini)ir dirbo (duomenys nesklebtini). Buvo laisvai samdomas, jį bet kas galėjo pasamdyti. Negali pasakyti, ar buvo sudarę sutartį už jo paslaugas. Jis dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo paskolintas L. . Mano, kad buvo įdarbintas, bet darbo sutarties neturi. Buvo taip, kad pradėjo dirbti, kalbėjo, kad pasirašys dokumentus, bet viskas tetruko tik 4 savaites, sutarties taip ir nematė. Nesutinka, kad dirbo nelegaliai, nes jis dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl sutarties tiksliai negali pasakyti, jis nepamena, ar buvo sutartis. Individualios veiklos ar verslo liudijimo tuo metu neturėjo, nes mokėjo mokesčius (duomenys nesklebtini). Tuo metu jis net nebuvo registruotas Lietuvoje, buvo registruotas (duomenys nesklebtini). Buvo sudaryta žodinė sutartis su Ž. U.. Jis gavo iki 2000 eurų, kuriuos jam sumokėjo grynais Ž. . Buvo sumokėta jam po 4 savaičių. Jis su MB „V. A.“ darbininkais nedirbo. Objekte buvo žmonės visai iš kitos šalies. Neturėjo nieko bendro su MB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkais. Kiti dirbę asmenys buvo ne lietuviai, kalbėjo rusiškai. Žmonių komanda buvo 10 ar 12. Jis tik vadovavo darbams, planavo darbus, buvo atsakingas už kokybę ir darbų pridavimą. Konkrečiai vadovavo betonavimo darbams, rostverkų, pamatų įrengimo darbams, armatūrinio tinklo rišimo darbams, užbetonavimo, klojinių montavimo darbams, visokiems demontavimo darbams. Grynai užsiėmė tik betonavimo darbais. Metalo konstrukcijų darbams nevadovavo. U. jį paskolino I. . Tai buvo žodinė sutartis. Dėl įforminimo jis nesiteiravo, džiaugėsi darbu. Už darbą (duomenys neskelbtini) gavo 2000 eurų ir juos grynais jam sumokėjo Ž. U.. Dėl kranų nuomos, dėl metalo konstrukcijų tame objekte jam niekas nežinoma. Tame objekte dirbo ir daugiau žmonių, buvo ir kitų darbų vadovų. J. U. pažįsta iš matymo. (duomenys neskelbtini)objekte nematė, kad būtų dirbęs J. U.. V. S., I. B., V. P. jam nepažįstami žmonės. V. jam girdėtas, bet jis daug V. pažįsta. Tame objekte joks V. nedirbo. Jis dirbo 4 savaites, tikrai neilgiau. Su juo atsiskaitė grynais Ž. U.. Negali pasakyti, ar gaudamas tuos pinigus už juos kažkur pasirašė. Ant dokumentų tikrai yra pasirašinėjęs, bet ten gal buvo atliktų darbų aktai. Tame objekte su L. I. teko pabendrauti keletą kartų, jis yra buvęs tame objekte, domėjosi darbų eiga, jo darbais buvo patenkintas. Jam mokėjo Ž. U., o ne L. I., nes jie turėjo problemų. Kiek žino, jie stipriai vėlavo su darbais, jiems buvo reikalingas progresas. Problemų turėjo visa statybvietė, stipriai vėlavo visas projektas. Dėl darbo užmokesčio konkrečiai kalbėjo su Ž. U.. L. buvo atvažiavęs į objektą gal pora kartų, buvo kalbama tik apie darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-27 apklaustas kaip liudytojas Ž. U. davė parodymus (6 t. 56-60 b. l.). Kaltinamasis Ž. U., kai jam 2022-11-22 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad šiai dienai parodymų neduos, nes nori pasikalbėti su advokatu (6 t. 73-75, 76-78 b. l.). 2022-12-08 papildomai apklaustas kaip kaltinamasis, Ž. U. davė parodymus, kad yra jau davęs savo parodymus byloje anksčiau, prie jų pasilieka, nes sukčiauti neketino (6 t. 87-91 b. l.). Kaltinamasis Ž. U., kai jam 2023-04-21 buvo įteiktas galutinis patikslintas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad viską ką pasakė ankstesnių apklausų metu, pasilieka prie tų parodymų (6 t. 127-130, 131-133 b. l.).

Iš 2021-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo su priedais matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko transporto nuomos paslaugas, kurių pagrindu išrašė septynis atliktų darbų aktus sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiuos dokumentus pasirašė Ž. U. ir V. S., bei šių atliktų darbų aktų sutarčių pagrindu išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-17 PVM sąskaitą-faktūrą, serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-16. PVM sąskaitą-faktūrą serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), viso už 8874.21 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I. 2021-07-26 pranešimu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuo 2021 m. birželio mėn. objekte (duomenys neskelbtini), krovos ir montavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir atliktų darbų aktus pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. U., ir kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nėra įtrauktos klaidingai išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Ž. U. ir V. S. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2017 m., turėjo skolą Sodrai ir VMI, atsiliepimai apie šį juridinį asmenį buvo tik negatyvūs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto nuomos paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų teikusi tik išankstinio apmokėjimo sąlygomis. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla (1 t. 5, 10-30 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. J.davė parodymus (1 t. 33-36 b. l.).

Iš 2022-03-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas dalyvaujantis procese R. J. pateikė dokumentų originalus (1 t. 66-79, 80-85 b. l.).

2022-03-08 ir 2022-03-09 el. paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. J. atsiuntė paildomus dokumentus (1 t. 86-106 b. l.).

2022-03-04 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiline ieškove dėl 8874.21 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t. 114, 115-117 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-04 apklaustas kaip liudytojas L. I. davė parodymus (1 t. 154-157 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-14 papildomai apklaustas kaip liudytojas L. I.davė parodymus (1 t. 158-162 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas Nr. LM-22/01 su priedais (1 t. 121-144 b. l.).

2022-03-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I. pateikė dokumentų originalus (1 t. 163-166 b. l.; 2 t. 1-53, 54-56, 61 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. davė parodymus (2 t. 94-97 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Ž. davė parodymus (2 t. 100-104, 105-108 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. davė parodymus (2 t. 113-116 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M.davė parodymus (2 t. 119-122 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S.? davė parodymus (2 t. 125-128 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S.? davė parodymus (2 t. 138-142 b. l.).

Iš 2023-01-22 el. paštu gauto V. S. pranešimo dėl Ž. U. matyti, kad Ž. U. per 2022 m. su juo pilnai atsiskaitė už metalo surinkimo darbus (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini). Jis jam pretenzijų neturi (2 t. 151-152 b. l.).

Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie visas darbovietes apie asmenį matyti, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpyje nuo 2020-09-03 iki 2020-11-30, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019-04-05 iki 2020-06-23, MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-10-03 iki 2016-10-14 (2 t. 147-149 b. l.).

Iš 2022-03-07 Klaipėdos apskrities VMI atsakymo matyti, kad turimais VMI prie FM duomenimis, mokesčių mokėtojų registre V. S., gim. (duomenys neskelbtini)m., vardu individualios veiklos pagal pažymą ar verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31, registruotas nebuvo (2 t. 155 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P.? davė parodymus (3 t. 46-49 b. l.).

Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie visas darbovietes apie asmenį matyti, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2021-01-08 iki 2021-05-01, nuo 2015-12-15 iki 2016-07-08, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007-03-14 iki 2008-02-08 (3 t. 56-58 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. davė parodymus (3 t. 80-83 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B.?davė parodymus (3 t. 72-75 b. l.).

Iš 2022-09-12 ,,(duomenys neskelbtini) statyba“ atsakymo Nr. S-22-133 su priedais matyti, kad statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini)g, iš ,,(duomenys neskelbtini) statyba“ pusės darbų vadovu buvo paskirtas įmonės darbuotojas R. B.(3 t. 63-65 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. N.davė parodymus (3 t. 1-4, 5-36 b. l.).

2022-03-22 tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl pokalbio su M. K. matyti (5 t. 1-3 b. l.).

Iš 2022-06-14 tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl sąskaitų išklotinių gavimo su priedais matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini), Ž. U. prašymu atliko pavedimus įmonėms: MB „(duomenys neskelbtini)“ į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ į AB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyrius banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į AB „B.(duomenys neskelbtini)bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei matyti, kiek ir kokiose bankuose sąskaitas turi aukščiau paminėtos įmonės ir kaltinamasis Ž. U. (3 t. 84-89 b. l.).

2022-07-15 AB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyrius atsakymas su priedais Nr. 2022/19.11-L3011/2244 ir 2022-07-19 kitų objektų apžiūros protokolas (3 t. 97-101, 102-104 b. l.).

2022-07-05 AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas su priedais Nr. S/5365 ir 2022-07-13 kitų objektų apžiūros protokolas (3 t. 107-108, 109-111 b. l.).

2023-01-31 AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas su priedais Nr. S/958 ir 2023-02-21 kitų objektų apžiūros protokolas (3 t. 127-130, 131-133 b. l.).

2022-06-30 AB „B.(duomenys neskelbtini)bankas“ atsakymas su priedais Nr. 22-3449E ir 2022-07-13 kitų objektų apžiūros protokolas (3 t. 114, 115-118 b. l.).

2023-01-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, 2023-01-13 daiktų apžiūros ir 2023-01-18 kitų objektų apžiūros protokolai (6 t. 94-97, 98-101, 107-113 b. l.).

2022-01-05, 2022-02-10, 2022-03-22 gauti el. paštu laiškai su priedais ir 2023-02-02 gautas atsakymas su priedais iš nemokumo administratorės G. V. (3 t. 134-184 b. l.).

2023-02-02 VMI prie FM atsakymas Nr. R-478 dėl informacijos pateikimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) nėra atsiskaičiusi su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimais mokesčių apskaitos duomenimis 2023-01-30 buvo 0,26 Eur skola (pelno mokesčio delspinigių mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018-06-16). Išieškojimo veiksmai Bendrijos atžvilgiu nėra vykdomi. Privalomų teikti deklaracijų pateikimas tikrintas 2023-01-30. Pagal VMI prie FM turimus duomenis 2023-01-30 buvo nepateiktos rašte nurodytos mokesčių deklaracijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau - Bendrija) nėra atsiskaičiusi su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y., VMI prie FM turimais mokesčių apskaitos duomenimis 2023-01-31 buvo 1,89 Eur skola (gyventojų pajamų mokesčio delspinigių mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021-06-01). Išieškojimo veiksmai Bendrijos atžvilgiu nėra vykdomi. Privalomų teikti deklaracijų pateikimas tikrintas 2023-01-31. Pagal VMI prie FM turimus duomenis 2023-01-31 buvo nepateiktos rašte nurodytos mokesčių deklaracijos (3 t. 193-196 b. l.).

2022-08-24 VSDF Kauno skyriaus atsakymas Nr. (7.2E) DV S-66693 dėl informacijos pateikimo apie MB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t. 3-4 b. l.).

2023-02-09 VSDF Kauno skyriaus atsakymas Nr. (7.2E) DV S-12195 dėl informacijos apie MB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t. 8-9 b. l.).

2022-08-23 VSDF Kauno skyriaus atsakymas Nr. (7.2E) DV S-71769 dėl informacijos pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t. 199-200 b. l.).

2022-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas Nr. 10-10/28/22/2 su priedais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. U. nebūtų suteikusi autokrano nuomos paslaugų be išankstinio paslaugų apmokėjimo (4 t. 13-27 b. l.).

2022-08-12 gautas el. paštu Lietuvos antstolių rūmų atsakymas apie Ž. U.. Kaltinamasis Ž. U. turi iš viso 74 vykdomas bylas pas 12 skirtingų antstolių, įvairiomis sumomis nuo 0,48 Eur iki 5613,00 Eur. Bendra įsiskolinimų suma sudaro 39497,40 Eur (4 t. 153-177 b.l.).

2022-10-25 gautas el. paštu Lietuvos antstolių rūmų atsakymas apie MB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), turėjo iš viso 16 vykdomųjų bylų pas 5 skirtingų antstolius. Šiuo metu yra likusios vykdomos 7 bylos, įvairiomis sumomis nuo 486,95 Eur iki 8941,21 Eur. Bendra įsiskolinimų suma sudaro 12812,13 Eur (4 t. 180-184 b. l.).

,,Liteko“ sistemos gauti duomenys ir 2022-03-14 kitų objektų apžiūros protokolas (4 t. 30-144, 145-150 b. l.).

2022-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymaso su priedais (5 t. 13-25 b.l.). 2023-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas su priedais (5 t. 30-35 b. l.). 2023-04-20 (duomenys neskelbtini) atsakymas (5 t. 39-40 b. l.).

Informacija apie juridinį asmenį MB „(duomenys neskelbtini)“ ir duomenys apie draudėją – ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašas (5 t. 98-112 b. l.).

Informacija apie juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir duomenys apie draudėją – ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašas (5 t. 66-79 b. l.).

Informacija apie juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir duomenys apie draudėją – (duomenys neskelbtini) išrašas (5 t. 88-97 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018).

Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė - tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.112 straipsnio 1 dalis).

Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. Iš esmės tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimą turtą ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą (kasacinė byla Nr. 2K-44/2007). Išoriškai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rūšies turto sandoriams. Teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

Turtinės prievolės išvengimas - tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.

Sukčiavimui būdingi iš karto keli požymiai, pavyzdžiui, tais pačiais veiksmais kaltininkas ne tik įgyja svetimą turtą, bet ir išvengia turtinės prievolės arba šią panaikina.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo ar jo įgaliotų asmenų. Atsiskaitymų ar kitų mokėjimų vengimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena apgaulės formų, nes ir šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastarajam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Teismų praktikoje pamažu įsigali nuostata, kad kaltininko tyčia išvengti turtinės prievolės gali susiformuoti po sandorio sudarymo.

Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). Taigi, sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės bylos Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011). Taigi, teismų praktikoje sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, turtinių prievolių neįvykdymo atveju taikomas kreditoriaus padėties pasunkinimo kriterijus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, o būtent, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko transporto nuomos paslaugas, kurių pagrindu išrašė septynis atliktų darbų aktus sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiuos dokumentus pasirašė Ž. U. ir V. S., bei šių atliktų darbų aktų sutarčių pagrindu išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-17 PVM sąskaitą- faktūrą, serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-20 PVM sąskaitą- faktūrą serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-16. PVM sąskaitą- faktūrą serija TALŠ Nr. (duomenys neskelbtini), viso už 8874.21 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I. 2021-07-26 pranešimu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuo 2021 m. birželio mėn. objekte (duomenys neskelbtini), krovos ir montavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir atliktų darbų aktus pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. U., ir kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nėra įtrauktos klaidingai išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Ž. U. ir V. S. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė VĮ „Registrų centrui“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2017 m., turėjo skolą ,,Sodrai“ ir VMI, atsiliepimai apie šį juridinį asmenį buvo tik negatyvūs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto nuomos paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų teikusi tik išankstinio apmokėjimo sąlygomis. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla (1 t. 5, 10-30 b. l.).

Kaltinamasis Ž. U. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje davė parodymu, kad sudarydamas sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neketino nieko apgauti. Ne kartą kalbėjo su „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, kad pradės mokėti, bet nebuvo finansinių galimybių. Nebuvo tikslo apgauti ar sukčiauti. Neneigia, kad tame objekte buvo padaryta klaidų.

Kaltinamojo Ž. U. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bylos nagrinėjimo metu, teismas vertina kritiškai kaip jo gynybinę poziciją, ir spręsdamas jo kaltės klausimą jais nesivadovauja, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems ir tiesiogiai teisme ištirtiems įrodymams. Kaltinamojo Ž. U. kaltė įrodyta liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. J. parodymais, kitų liudytojų L. I., I. B., R. Ž., V. P., A. M., V. S., V. S., V. P., G. B., R. B., G. N. ir R. I. parodymais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, apžiūros protokolais, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyrius, AB „B.(duomenys neskelbtini)bankas“, ,,(duomenys neskelbtini)“, VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Lietuvos antstolių rūmų ir nemokumo administratorės G. V. atsakymais, tyrėjos tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis Ž. U. buvo dviejų įmonių – MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Iš informacijos apie juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie draudėją ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazių išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d. aukščiau paminėtose įmonėse joks darbuotojas nedirbo, išskyrus kaltinamąjį Ž. U..

Kaltinamasis Ž. U. neturėjo jokių oficialių darbinių santykių su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įgaliojimų veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ar UAB „(duomenys neskelbtini) vardu. Kaltinamasis Ž. U. neneigia aplinkybių, kad jis dirbo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d., atliekant metalinių konstrukcijų montavimo darbus, taip pat šias aplinkybes patvirtina ir įrodo byloje surinkti duomenys, L. I. ir I. B. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti kaip liudytojai V. S., V. P. ir G. B. iš esmės patvirtino, kad tame objekte minėtu laikotarpiu dirbo nelegaliai ir jiems darbo užmokestis buvo mokamas nelegalus. Taip pat ,,UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nepažinojo, ką patvirtinto ir byloje apklaustas kaip liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl darbų atlikimo buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik formaliai, iš anksto žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tame objekte jokių darbų neatliks, todėl kaltinamasis Ž. U. neturėdamas teisės ir jokių oficialių darbinių santykių su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įgaliojimų veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neturėjo teisės pats ir jo prašymu dirbusiam nelegaliai V. S. pasirašyti ant atliktų darbų aktų sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų transporto nuomos paslaugų.

Liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkė R. Ž. patvirtino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ar Ž. U., kaip fiziniams asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ be iš ankstino apmokėjimo transporto nuomos paslaugų suteikusi nebūtų, kadangi jeigu transporto nuomos paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nori gauti įmonė, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nežinoma ir anksčiau jai nebuvo teiktos paslaugos, tuomet visada prašomas išankstinis mokėjimas, įmonei išrašoma išankstinė sąskaita. Yra tikrinama tos įmonės mokumas visuose įvairiuose viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbus užsakinėjo „L. “ vardu. Vadybininkei niekas nepasakė, kad užsakymą daro „(duomenys neskelbtini)“. Po to išaiškėjo, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ tame pačiame objekte, kur dirbo ir „(duomenys neskelbtini)“. Tada „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sąskaitų nebepriims, nes ne jie užsakė darbus, o „(duomenys neskelbtini)“. Parašė tai raštu ir pateikė dokumentus, sakė, kad sąskaitas perrašytų „(duomenys neskelbtini) “. Sakė, kad sumokės „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius taip pat sakė, kad sumokės tas sąskaitas. Kai reikėjo, niekas sąskaitų neapmokėjo. Tada Ž. U. sakė, sumokės iš savų pinigų, sakė, kad jį apgavo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I..

Apklausta kaip liudytoja G. N. patvirtino, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ vedė buhalterinę apskaitą. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ji niekada nebuvo įdarbinta. Ž. U. jai sakė, kad mažajai bendrijai nereikia buhalterės, bet ji ten kažkiek dirbo. Kas darbuotojams mokėjo darbo užmokesčius ir kaip jie buvo mokami, ji nežino, nes ji pati to nedarė, kadangi ji neturėjo jokio priėjimo prie grynųjų pinigų, prie bankinių operacijų. Ji tik ,,Sodrai“ kiekvieną mėnesį teikė per duomenis apie mėnesinius darbuotojų atlyginimus ir pateikdavo nulines GPM ataskaitas VMI. Taip pat jai niekas nėra išmokėjęs atlyginimo, po to, kai įmonė bankrutavo.

Iš 2021-05-05 subrangos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (12 lapų) matyti, kad ant paskutinio sutarties lapo, kur yra šalių rekvizitai, subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė direktorius I. B., o visuose likusiose sutarties lapų pačioje dešinėje pusėje yra parašai, panašūs į kaltinamojo Ž. U.. Be to, sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad <... subrangovas savo jėgomis, priemonėmis, medžiagomis ir rizika įsipareigoja pasirūpinti ir atlikti metalo konstrukcijų montavimo darbus pagal techninį darbo projektą objekte, adresu (duomenys neskelbtini)g...>. Visa tai patvirtina, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto nuomos suteiktas paslaugas (kranų nuomą) turėjo būti išrašomos sąskaitos ir jos turėjo būti apmokamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sąskaitos buvo išrašytos MB „(duomenys neskelbtini)“ ir su šituo sutiko pats kaltinamasis Ž. U.. Teismo vertinimu, Ž. U. iš anksto žinojo, kad šių įsipareigojimų nevykdys, o iš įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės UAB „(duomenys neskelbtini)” šios sumos išieškoti priverstinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021-11-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2023-02-02 gauto atsakymo su priedais iš nemokumo administratorės G. V. matyti, kad Ž. U. savanoriškai neteikė informacijos ir nebendradarbiauja vykdant bankroto procesą MB „(duomenys neskelbtini)”.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ matyti, kad 2024-09-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu Ž. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o būtent dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2021-12-14, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, bei iššvaistė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą.

Iš 2023-01-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, 2023-01-13 daiktų apžiūros ir 2023-01-18 kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad byloje buvo pateiktas ir apžiūrėtas kaltinamojo Ž. U. garso įrašas, kuriame jis kalbasi su L. I. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl bylos ir įvykio aplinkybių, iš kurio matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas tik vienas pavedimas, pinigus jis išgrynino ir padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Tai patvirtina byloje atlikta MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo analizė.

Kaltinamasis Ž. U. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką šioje byloje, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios finansinės ir turtinės padėties, bei kad nėra ir nebus galimybės UAB „(duomenys neskelbtini)” šios sumos išieškoti priverstinai, t. y. apginti savo pažeistų teisių civilinėmis priemonėmis, kurios iš esmės dėl aukščiau paminėtų aplinkybių buvo apsunkintos, įrodo, jog tokia veika buvo siekiama, kad apgaulė atrodytų įtikinamai, kas vėliau iš esmės ir suklaidino nukentėjusiąją pusę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. apsisprendžiant dėl suteikiamų autokrano nuomos paslaugų, todėl teismo vertinimu, tarp kaltinamojo Ž. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” susiklostę santykiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

Po 2024-02-01 liudytojo L. I. apklausos teisme, 2024-02-07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta kreditorių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido 2022-03-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtiną 9251,47 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai MB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo teismą, kad atsisako šioje baudžiamojoje byloje nuo pareikšto 8874.21 Eur civilinio ieškinio. Liudytojas L. I. teisme paklaustas, kodėl sudarė šią sutartį, paaiškino, kad po posėdžio su Ž. U. nebendravo, bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. J.. Advokatas jį patikino, kad pasibaigus šiam teismui, jis duos į teismą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad tie dalykai toliau tęsis. Tiesiog, kad tai nesitęstų, nupirko tą skolą. Pagalvojo, kad bus visiems ramiau ir baigsis visi tie dalykai. Kaip suprato, jų sutartys buvo ne iki galo tvarkingos, todėl, kad nebekiltų niekam jokių klausimų dėl sutarčių, ar jos iki galo teisingai buvo sudarytos, dėl visų įgaliojimų, priėmė sprendimą asmeniškai, kaip įmonės vadovas, nupirko U. skolą ir atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje anksčiau aptartų ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. U. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė dėl tokios veikos kilsiančius padarinius ir šių padarinių norėjo, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas Ž. U. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo Ž. U. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ž. U. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, tačiau teistumas išnykęs. Po nusikalstamos veikos padarymo teistas vieną kartą, 2024 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. Ž. U. praeityje baustas administracine tvarka.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus Ž. U. bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Ž. U. 2024-09-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė 120 MGL dydžio (6000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 80 MGL dydžio (4000 Eur) bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-10-16. Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 18 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Ž. U. baudos nėra sumokėjęs. Veika, kuria Ž. U. kaltinamas nagrinėjamoje byloje, padaryta prieš priimant 2024-09-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamąjį įsakymą, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsniu. Teismo vertinimu, tikslinga taikyti visišką bausmių (baudų) sudėjimo būdą, atsižvelgiant į Ž. U. padarytų veikų pavojingumą, asmenybę, į tai, kad piniginių baudų skyrimas būtų tinkama priemonė užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų ateityje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė 8874,21 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kadangi 2024-02-21 byloje pateiktas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako nuo pareikšto civilinio ieškinio byloje, todėl procesas dėl civilinio nutrauktinas.

Ž. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ž. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024-09-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta 80 MGL (4000 Eur) bauda ir skirti subendrintą bausmę – 180 MGL, t.y. 9000 eurų (devynių tūkstančių eurų) baudą, kurią sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesą dėl 8874,21 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Ž. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. 2022-03-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. J. dokumentų originalai, kurie pagal 2023-03-22 tyrėjos nutarimą ir pakvitavimą grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui R. J. – palikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“;

2. 2022-03-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. I. dokumentų originalai, kurie pagal 2023-03-28 tyrėjos nutarimą ir 2023-04-11 pakvitavimą grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. I. – palikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“;

3. vokas, kuriame yra devynios CD-R ir DVD-R optinės duomenų laikmenos – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis