Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3091-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
1-3091-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32400-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3091-836/2019 (S)Proceso Nr. 1-01-1-32400-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5; 2.3.4.3; 2.1.8.; 2.1.10.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorei Ingai Balkūnei,nukentėjusiajam V. K.,kaltinamajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 235 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 eurų) bauda, bauda sumokėta 2018 m. balandžio 13 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2019 m. liepos 26 d. apie 18.30 val., tarpusavio konflikto su V. K. metu, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į veidą, ir paėmęs medinį suoliuką, su juo tris kartus sudavė V. K. per kairę ranką, trečią kartą suduodamas suoliuku per kairę ranką pataikė V. K. į galvos sritį, bei vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę kaklo pusę, dėl ko pastarasis nugriuvo ant pievos ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje - dešiniame žande, dešinės akies vokuose ir paakyje bei kairiame žaste, kairio stipinkaulio lūžimą, taip šiais veiksmais padarė nesunkų V. K. sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 26 d., apie 18.30 val., penktadienį, (duomenys neskelbtini). Buvo, po darbo, išgėręs degtinės. Sėdėjo su K., kalbėjosi, išgėrinėjo ir atėjo K., prisijungė prie jų. Pradėjo ginčytis dėl žemių, dėl brolio žmonos. Kaltu prisipažįsta, kad sudavė kumščiu, trenkė suoliuku, bet tiksliai nurodyti aplinkybių negali, nes nepamena dėl girtumo. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, žalą atlygino, susitaikė. Ligonių kasų ieškinį atlygino. mano, jog nereikia jam gydytis nuo alkoholizmo, nes dirba, o darbe tikrina blaivumą.

Nukentėjusysis V. K. apklaustas teisme parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2019 m. liepos 26 d. atėjo pas Č., ten buvo G., su juo susiginčijo. Kaltinamasis jam sudavė kumščiu į veidą. Paskui pasiėmė suoliuką ir uždavė per ranką tris kartus taip dar pastumdamas, buvo lūžęs riešas. Pretenzijų neturi, susitaikė.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog 2019-07-26 apie 18.30 val. V. K., (duomenys neskelbtini) V. G. žodinio konflikto metu su kumščiu vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido sritį, paėmęs kėdę su ją trenkė vieną kartą V. K. į galvą, vieną kartą į petį ir vieną kartą į kairės rankos plaštaką. Smūgių metu V. K. jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-2).

V. K. protokole - pareiškime, nurodyta, kad 2019-07-26, apie 18.30 val., jam nuėjus į svečius pas K., kurio pavardės nepamena, (duomenys neskelbtini) ir bebūnant pas jį, į namus užėjo išgėręs V. G., kuris būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu su kumščiu vieną kartą trenkė jam į veido dešinės pusės sritį, toliau, paėmęs kėdę, esančią lauke prie namo, su ja jam trenkė vieną kartą į galvą, vieną kartą į petį ir vieną kartą į kairės rankos plaštaką. Smūgių metu juto fizinį skausmą. Žodinis konfliktas įvyko, dėl jo brolio V. vaikų, kurie atvažiavę į kaimą nuskina daržoves. Konflikto metu V. su savo vaikais nebuvo, tik jis juos užstojo, todėl ir gavo lupti. Įvykį matė ir girdėjo K., pas kurį jis ir buvo nuėjęs. (1 t., b. l. 12-14).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas medinis suoliukas. (1 t., b. l. 25-32).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas medinis suoliukas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Viename suoliuko gale lentos dalis nutrupėjusi. (1 t., b. l. 33-41).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2019-07-26, kai atėjo pas K. Č., (duomenys neskelbtini) apie 18.00-18.30 val., buvo blaivus. Jam su K., kuris buvo blaivus, atsisėdus ant suoliuko kieme ir pradėjus kalbėtis, atėjo pro sodą V. G., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. K. nuėjo link lauko tualeto. T. G. atsisėdo ant suoliuko šalia jo ir sėdėdamas pasakojo, kad nesutaria su broliu, kad ima daržoves iš daržo. Jis G. pasakė, kad negailėtų broliui daržovių. G. pasakė, kad ir jis, K., su jais ir stodamasis jam sėdinčiam kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, pataikė į dešinę akį. Po suduoto smūgio atsistojo, klausė, ką G. daro, o šis vėl puolė link jo kumščiais mosikuodamas suduoti, bet nesudavė, nes rankomis nustumdavo jo rankas, tada nuo G. atsitraukė kelis metrus. G. staiga paėmė suoliuką, ant kurio jie sėdėjo ir su juo jam sudavė vieną kartą per kairę plaštaką, paskui užsimojęs vėl sudavė tuo pačiu suoliuku į kairę ranką ties petimi du kartus ir kai antrą kartą suoliuku sudavė per ranką, tai suoliuko koja nubrozdino dešinėje galvos pusėje, virš kaktos, plaukuotoje dalyje. Gindamasis laikė rankomis suoliuką, kad jam daugiau nesuduotų. Po smūgių sudavimo G. numetė suoliuką į šoną link sodo ir tada dar vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę kaklo pusę ties ausimi. Po paskutinio suduoto smūgio nugriuvo ant žolės. Daugiau jam G. smūgių nesudavė. Kai sudavė smūgius nieko nesakė. Jam atsistojus, G. pasiėmė savo tašę ir pasakė, kad eina namo. Išeidamas iš K. kiemo matė, kad šis stovėjo kieme, bet nieko vienas kitam nesakė. Ar K. matė visą įvykį, pasakyti negali, nes buvo išėjęs iš kiemo link lauko tualeto ir kada grįžo ir ką jis matė, pasakyti negali. G. jokių smūgių nesudavė. G. laikė suoliuką abiem rankomis ir smūgiavo suolo galu, tai yra viršutine lentos dalimi, kur sėdima. Kai G. sudavė smūgius skaudėjo ir sulaužė kairės rankos riešą, pas gydytojus nuvyko tik gavęs siuntimą iš savo šeimos gydytojos. Iš karto po įvykio 112 neskambino, greitosios nekvietė ir policijai apie įvykį nepranešė, nes manė, kad ateis atsiprašyti G., o kadangi ranką vis labiau skaudėjo ir kai sužinojo, kad yra lūžęs riešas, tai ir kreipėsi į policiją. Greitosios nekvietė iš karto, nors skaudėjo dešinę akį, kur atsirado kraujosruva, ties ausimi skaudėjo, kur pataikė kumščiu, skaudėjo kairę ranką, bet manė, kad skausmas praeis, nors riešas buvo patinęs. Ties petimi atsirado kraujosruvos. Kur nubrozdino galvoje odą, tik tuo metu skaudėjo ir apie nubrozdinimą teismo medicinos ekspertui nesakė, nerodė, nes nelabai skaudėjo, sužalojimas nežymus, tik įdrėskimas. Jam dabar yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2019-08-29. Ieškinį pateiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 55-62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2000/2019(02), nurodyta, kad V. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje - dešiniame žande, dešinės akies vokuose ir paakyje bei kairiame žaste, kairio stipinkaulio lūžimas, kurie padaryti ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ir konstatuojama, kad V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 81-82).

Liudytojas K. Č. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 26 d. po 18.00 val., pas jį į kiemą atėjo V. K., kuris atrodė, kad buvo blaivus. Abu kieme kalbėjosi, kai atėjo V. G., negali pasakyti, ar šis buvo neblaivus. Kai V. G. atėjo į kiemą ir pasisveikino, jis, K. Č., nuėjo į lauko tualetą ir kieme paliko besikalbančius V. K. ir V. G., kurie bendravo ramiai, jokio ginčo nebuvo. Iš lauko tualeto, kur iš kiemo nesimato, nuėjo per kelią į kitą savo sodybą pašerti šuns ir triušio ir atgal į savo kiemą grįžo po maždaug 15-20 min. Kol vaikštinėjo, jokio triukšmo, barnio savo kieme, kur buvo K. ir G., negirdėjo. Parėjęs į kiemą, kur buvo juos palikęs, pamatė, kad į sodą numestas suoliukas, kieme stovėjo V. K. ir V. G. vienas nuo kito apie 5 metrų atstumu. Iš jų nei vienas jam nieko nesakė, kas nutiko ir pamatė, kad V. G. išeina pro vartelius iš jo kiemo ir po 1-2 minučių išėjo V. K.. Ant K. jokių sužalojimų nematė, į jį nekreipė dėmesio ir tikrai pasakyti, ar jis buvo užsiėmęs skaudamas vietas, negali. Nei K. nei G. neklausė, kaip atsirado suoliukas sode. Kas vyko kieme ir įvykio, kaip buvo sumuštas K., nematė. K. išėjus iš jo kiemo, suoliuką parsinešė iš sodo prie namo, buvo nulaužta suoliuko skersinė lentelė. Dėl suoliuko jokios žalos nepadaryta, jokių pretenzijų neturi. 2019-07-30 atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo kiemą ir paėmė suoliuką tyrimui. Po to įvykio V. K. sutikęs nebuvo ir su juo nekalbėjo, o kad jis buvo sumuštas jo kieme, sužinojo iš policijos, kai atvyko apžiūrėti kiemo. Taip pat nebendravo su V. G. (1 t., b. l. 98-101).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina apžiūros protokolai, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad V. G. 2019 m. liepos 26 d. apie 18.30 val., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į veidą, ir paėmęs medinį suoliuką, su juo tris kartus sudavė V. K. per kairę ranką, trečią kartą suduodamas suoliuku per kairę ranką pataikė V. K. į galvos sritį, bei vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę kaklo pusę, padarė poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje - dešiniame žande, dešinės akies vokuose ir paakyje bei kairiame žaste, kairio stipinkaulio lūžimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad V. K. padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo nori atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra. Jis teistas, baudą sumokėjęs ( 1 t., b. l. 129-130), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 136), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 112, 149, 152), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, jam atleido, susitaikė, civilinio ieškinio nėra. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, civilinio ieškinio nėra, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, taip bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatytos kaltinamojo dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatydamas įpareigojimus, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bei BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo padarytą 93,30 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 tomas b. l. 90-93).

2019 m. lapkričio 5 d. teisme gautas Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriame nurodyta, jog V. G. 2019 m. spalio 23 d. atlygino 93,30 eurų žalą. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir procesas dėl pareikšto ieškinio nutraukiamas.

2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti. (1 t., b. l. 123-124)

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinį suoliuką, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2019-09-27 nutarimu grąžintas pagal pakvitavimą savininkui K. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti K. Č. žinioje (1 t., b. l. 43-48)

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 3,72 Eur), priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. G.:

- tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio žalai atlyginti priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti, nes žala atlyginta.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinį suoliuką, kuris grąžintas K. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti K. Č. žinioje.

Iš nuteistojo V. G. priteisti 3,72 Eur (trys eurus 72 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė