Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-759-882/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
1-759-882/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10280-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-759-882/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10280-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-06-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (už dvi veikas) galutine 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 valandų, bausmę atlikęs 2016-11-14, teistumas neišnykęs, dabar vėl kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus savo artimam giminaičiui - broliui R. R., būtent: 2019-03-12 apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje tyčia sudavė R. R. kumščiu vieną kartą į nosį, tyčia vieną kartą pastūmė R. R., dėl ko jis nugriuvo ir susitrenkė galvą, tokiais veiksmais sukeldamas R. R. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą viršugalvio srityje.

Motyvuojamoji dalis

V. R. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo R. R., liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, kita bylos rašytine medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. R. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis jos padarymui. 2019-03-12 apie 15.35 val. su broliu R. R. namo koridoriuje gėrė alų, po litrą, gal daugiau, gerai nepamena. Tada jis metė iš koridoriaus jo šuniuką, susipyko ir tada tyčia sudavė kumščiu broliui vieną kartą į nosį. R. R. bėgo kraujas iš nosies, jis išsikvietė policiją. Brolis kartu su juo negyvena, jis gyvena daugiabučio antrame aukšte. Dabar gailisi, pasižada nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bet kokia skiriama bausme. (b. l. 80-82, 87-90).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. nurodė, kad sutinka duoti parodymus bei paaiškino, kad jis gyvena aštuonių butų name (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte. Name gyvena trys šeimos. Jo brolis V. gyvena pirmame namo aukšte su sugyventine. 2019-03-12 su sugyventine G. K. nuo ryto namuose dviese gėrė alų. Su broliu V. R. nebendrauja, nes jie nesutaria, tačiau tą pačią dieną - 2019-03-12 po pietų, pamena, kad su broliu V. R. namo laiptinėje dviese gėrė alų. Laiptinėje abu su broliu susipyko, tačiau dėl girtumo neprisimena dėl ko. Tada, apie 15.35 val., brolis V. R. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu jam į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to tyčia jį pastūmė, dėl ko jis griuvo ir susitrenkė galvą, taip buvo sukeltas fizinis skausmas. Mato, kad dabar pakaušyje yra sužalojimai, tačiau ar trenkė galvą į kokį daiktą, ar kitaip ją nusibraižė, nežino. Viskas įvyko namo laiptinės pirmame aukšte. Įvykio metu buvo dviese, daugiau įvykio niekas nematė. Jis pats po įvykio paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė policiją, greitąją pagalbą. Buvo nuvežtas į ligoninę, kada išėjo į namus, kai jį apžiūrėjo gydytojai, ar iki jų apžiūros, nepamena. Ar kas vyko dėl šuns, neprisimena. Yra išaiškinta pateikti civilinį ieškinį. Išaiškinimą suprato ir civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 40-43).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Šiaulių AVPK) Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu. 2019-03-12 (antradienį) 07.00 val., su to pačio būrio pareigūnu G. R., pradėjo tarnybą ekipaže (duomenys neskelbtini). Maršrutas: (duomenys neskelbtini). Apie 15.45 val. iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Įvykio tipas - smurtas artimoje aplinkoje. Į įvykio vietą atvyko apie 15.55 val. Šiame kaime rado dviejų aukštų, daugiabučio tipo, gyvenamąjį pastatą. Juos pasitiko galimas įtariamasis V. R., kuris buvo ramus ir paaiškino, kad tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholinių gėrimų. V. R. nuvedė juos pas pranešėją R. R., kuris gyvena šio daugiabučio antrame aukšte. R. R. pasakė, kad tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. R. jam dešinės plaštakos delnu smogė vieną kartą į veido sritį (nosį), sukeliant fizinį skausmą. Visas konfliktas įvyko šio daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinėje. Nukentėjusiojo veidas buvo visas kruvinas, o pats atrodė stipriai neblaivus. Abiem asmenimis nustatė neblaivumo laipsnius: V. R. nustatytas 1.54 promilių neblaivumas, o R. R. nustatė 1.76 promilių neblaivumą. Nukentėjusį asmenį išsivežė medikai, o galimą įtariamąjį pristatė į Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus Laikino sulaikymo patalpas. Surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, apžiūrėta įvykio vieta. (b. l. 54-57).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2019-03-12 15.42 val., į bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs R. R. pranešė, kad jį ką tik sumušė brolis, galimai sulaužė nosį. (b. l. 15).

2019-03-12 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b. l. 9-14).

2019-03-13 pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su V. R. panaudotu fiziniu smurtu savo brolio R. R. atžvilgiu. Nurodyta vieta ant R. R. galvos, kurioje matosi akivaizdūs sužalojimai. Įvykio vietoje R. R. nustatytas 1,76 promilių girtumas, V. R. nustatytas 1,54 promilių girtumas. (b. l. 22-25).

2019-03-18 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, apžiūra. Matyti patalpa, kurioje abu broliai R. R. ir V. R. ginčijasi dėl šuniuko. Nukentėjusiojo R. R. visas veidas kruvinas. (b. l. 20, 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 350/ 2019(04) nurodyta, kad R. R. nustatytas sužalojimas: muštinė žaizda viršugalvio srityje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2019-03-12 diagnozuotas įtariamas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta objektyviais radiologo tyrimo duomenimis. R. R. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. R. R. nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Nustatyta muštinė žaizda viršugalvio srityje nėra būdinga tiesioginei traumai suduodant smūgį plaštaka į veidą. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. R. R. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 35, 36).

Byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, kad kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos nebuvo išnykęs, t. y. recidyvistu.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja prokuroro siūlomos laisvės apribojimo bausmės rūšiai, jos dydžiui, įpareigojimams bei baudžiamojo poveikio priemonei – dalyvavimui smurtinį elgesį keičiančiose programose. (b. l. 115-117).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis V. R. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, bei šis atvejis, būtent smurtas artimoje aplinkoje, nėra atsitiktinis ir pavienis, kaltinamasis vieną kartą jau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, to paties nukentėjusio asmens – savo brolio R. R. atžvilgiu, šiam teistumui neišnykus, jo smurtas pasireiškė pakartotinai, kas rodo, jog teigiamų išvadų jis nepadarė, nepasitaisė, padidėjusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir galima rimta žala aplinkiniams (b. l. 94-103). Praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 104-106), nedirba (b. l. 111), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nepareiškė, sutiko procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos nebuvo išnykęs, t. y. recidyvistu. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą baudžiamajame įstatyme kriminalizuotą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), nustatant šios bausmės dydį mažesnį už bausmės vidurkį numatytą įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam skirtini jo veikai ir asmenybei proporcingi įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis). Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Į atliktą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas.

Atsižvelgiant į tai, jog V. R. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, bei siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigoti V. R. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei tęsti šią registraciją, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę V. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-03-12 16.10 val. iki 2019-03-13 16.35 val. (2 paras) ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią V. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Audrius Sadauskas