- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-221-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60133-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Vladislavas Lenčikas, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- S. V.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Procesas dėl J. V. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. V. nuteistas už tai, kad jis grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą arba ją nužudyti tokiomis aplinkybėmis: 2016 m. gruodžio 27 d., apie 05.00 val., kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia akmenimis išdaužė nukentėjusiosios J. V. buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės bei lauko durų stiklus, laikydamas rankoje akmenį reikalavo, kad nukentėjusioji pasirodytų, bandė įsibrauti į butą pro langą, veikdamas prieš nukentėjusiąja grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar ją nužudyti suduodant turimu akmeniu jai į galvą, dėl ko bute su dviem mažamečiais, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimimo, vaikais buvusi nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas, kadangi ir anksčiau ji jau buvo nukentėjusi dėl kaltinamojo S. V. prieš ją naudoto fizinio bei psichinio smurto.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo skirti jam areštą. Skunde nurodė, jog teismas vadovavosi tik jo teistumais, taip pat administracine bauda, kurią buvo gavęs Didžiojoje Britanijoje. Pasak nuteistojo, teismas matė tik minusus šioje baudžiamojoje byloje, nekreipdamas dėmesio į tai, kad Didžiojoje Britanijoje legaliai dirbo apie septynis mėnesius, dauguma jo teistumų yra už vagystes, tačiau tarp paskutinių teistumų vagysčių nėra, o tai parodo, kad jau yra pasitaisęs į gerąją pusę. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje dar vykdomi trys procesai, tačiau nurodo esantis kaltas tik vienoje byloje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu teismas, nuteistojo teigimu, negalėjo vadovautis bylomis, kuriose jis teismo nebuvo pripažintas kaltu.
3. Nuteistasis pažymėjo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą prokuroras prašė skirti 50 parų arešto bausmę, kadangi jis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji atsisakė civilinio ieškinio ir neprieštaravo prokuroro pasiūlytai bausmei. Nurodo, kad prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad, nors nuteistasis pasielgė blogai, grasino, išdaužė namo virtuvės stiklą, mėtė į namą akmenis, bet daugiau nieko blogo nėra padaręs, savo grasinimų neįvykdė, nors ir laiko, ir galimybių tam buvo užtektinai.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo S. V. gynėjas advokatas A. Gurauskas palaikė nuteistojo skundo argumentus ir prašė bausmę sumažinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Procesinis teismo sprendimas skundžiamas tik dėl paskirtos bausmės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. V., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino kaltinimo aplinkybes, išreiškė gailestį dėl savo veiksmų, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios, ir tai teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Teismas nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams), įvertino kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad S. V. anksčiau teistas trylika kartų, tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, dėl ko teismas konstatavo nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo nedirbo, baustas administracine tvarka, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, Lietuvoje jam yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, todėl visiškai pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatydamas nesiekiančią šios bausmės rūšies vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nėra saistomas prokuroro siūloma bausme, o skirdamas nuteistajam terminuotą laisvės atėmimą, motyvuotai pasisakė būtent dėl šios bausmės rūšies skyrimo. Su tokiais motyvais skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti.
8. Priešingai skundo teiginiams, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo ankstesnius teistumus, duomenis apie administracines nuobaudas, taip pat ir užsienio valstybėje padarytą nusikalstamą veiką (tyčinis nuosavybės sugadinimas ar sunaikinimas). Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuotinai priimtų elgesio bei moralės normų, todėl teismo vertinimu, tik laisvės atėmimo bausmė drausmintų, ribotų nuteistojo polinkį nusikalsti. Tai, kad paskutiniais nuosprendžiais S. V. nuteistas ne už turtinių, o kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat kad Didžiojoje Britanijoje legaliai dirbo septynis mėnesius, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog asmuo pakeitė savo elgesį teigiama linkme, kadangi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, jis jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro ir toliau elgiasi nusikalstamai. Nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad S. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.
10. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. V. skundą atmesti.