- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- e2-3735-861/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42274-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos drausimas“
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
- 2.5.39.2.5Turto draudimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi ieškovo AB „Lietuvos drausimas“ ieškinį atsakovei L. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 75,84 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2014-07-10 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), aplietos vandeniu patalpos adresu (duomenys neskelbtini), šios patalpos apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Paaiškino, jog ieškovas draudėjui išmokėjo 303,39 EUR draudimo išmoką, kurią sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo išlaidos. Ieškovas išmokėjęs išmoką įgijo reikalavimo teisę į atakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nurodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. R. ir K. R.. Pažymėjo, jog ieškovas yra gavęs 151,70 EUR už K. R. žalos dalį bei 75,85 EUR už L. R. priklausančią žalos atlyginimo dalį, tačiau atsakovė likusios žalos, t.y. 75,84 EUR, ieškovui neatlygino.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2015-12-18. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 201-07-10 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei (b.l. 7, 8-11). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu, ieškovas dėl įvykio draudėjui išmokėjo 303,39 EUR draudimo išmoką (b.l. 12, 14) bei kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus dėl žalos atlyginimo (b.l. 17, 18). Ieškovas gavo dalinę įmoką už atsakovės padarytą žalą, tuo tarpu likusios 75,84 EUR žalos atsakovė ieškovui neatlygino. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, nėra (CPK 178 str.).
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovui siekiant žalos, atsiradusios dėl buto užpylimo atlyginimo, yra būtina nustatyti už žalos atsiradimą atsakingą subjektą. Atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, kuris viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nagrinėjamu atveju, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais įvykio metu buvo L. R. ir K. R., kurie ir yra atsakingi už turto sugadinimą (b.l. 7).
Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju atsakovė dalį žalos atlygino, kitoje dalyje savo kaltės nepaneigė, nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nekaltumą, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, ieškovui įrodžius atsiradusios žalos dydį, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovės kaltę, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 75,84 EUR žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (75,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR dydžio žyminis mokestis.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai iš atsakovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,84 EUR (septyniasdešimt penkis eurus 84 euro ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (75,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.