Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-136-853/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
1-136-853/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01049-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
S. L.
Nukentėjusysis
L. L.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-136-853/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01049-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Petrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,kaltinamajam S. L., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei, nukentėjusiajam L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis neįgalumą, administracine tvarka baustas, teistas: 1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėn., BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui; 2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 243 straipsnį, BK 63 straipsnio pagrindu paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta 1/3, pritaikius BK 63 straipsnį paskirtas laisvės atėmimas 9 mėn., BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui; 3) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėn., BK 64 straipsnio pagrindu bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėn.; 4) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir bausmes subendrinus – laisvės apribojimu 6 mėn., Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi bausmė pakeista 90 parų areštu; 5) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 metų sausio 6 dieną apie 23 valandą 59 minutės, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.82 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sūnumi L. L., kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam L. L. į kaklo kairę pusę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu S. L. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad būdamas neblaivus sukonfliktavo su sūnumi ir dešinės rankos kumščiu trenkė sūnui į kairės pusės kaklo sritį. Konfliktas įvyko dėl jo girtumo. Gailisi taip pasielgęs, susitaikė su sūnumi, jo atsiprašė bei sūnus jam atleido. Pripažįsta, jog turi problemų su alkoholio vartojimu ir nori gydytis nuo šios priklausomybės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokuroras bei nukentėjusysis. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo S. L. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

- 2020 m. sausio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. L. nurodė, kad 2020 m. sausio 7 d. apie 00 val. būnant virtuvėje prie jo priėjęs girtas tėvas S. L., pradėjo konfliktuoti, kad jis iškvietęs policiją, atstūmęs tėvą ir pasakęs, kad jis eitų miegoti, tada tėvas kairės rankos kumščiu jam sudavęs į kaklo kairę pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1-4);

- informaciniu pranešimu ROIK 0120000011233, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 6 d. 23.05 val. L. L. telefonu pranešė, kad tėvas grįžo neblaivus ir tranko duris, bijo įsileisti (b. l. 18-23);

- informaciniu pranešimu ROIK 0120000011287, kuriame nurodyta, kad 2020-01-06 23.59 val. L. L. telefonu pranešė, kad pakartotinas pranešimas, išvažiavus pareigūnams, pranešėjo tėvas ką tik vėl elgėsi agresyviai, koliojosi, šūkavo, trenkė su kumščiu pranešėjui (b. l. 24-25);

- alkotesterio patikrinimo šaknele (tikrinimo Nr. 8254), kurioje užfiksuota, kad 2020 m. sausio 6 d. 23.20 val. L. L. nustatytas 0.00 promilių neblaivumas (b. l. 26);

- alkotesterio patikrinimo šaknele (tikrinimo Nr. 8253), kurioje užfiksuota, kad 2020 m. sausio 6 d. 23.18 val. S. L. nustatytas 1.82 promilių neblaivumas (b. l. 27).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo S. L. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo S. L. nusikalstama veika teisminio nagrinėjimo metu kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. suduodamas kumščiu į kaklo kairę pusę savo sūnui, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sūnui L. L..

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 27) bei nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, t. y. būdamas teistas kai teistumas nėra išnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skiriant bausmę S. L. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. S. L. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b. l. 48-50), anksčiau teismo teistas 5 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 36-41, 42-45), nevedęs, nedirbantis, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankosi nuo 1982 m., Dgn.: vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (b. l. 32), jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtą artimoje aplinkoje, o būtent prieš savo sūnų L. L.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių skyrius teikimu 2020 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės S. L. pakeitimo areštu. Iš Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog S. L. nevykdo laisvės apribojimo bausmės, vartoja alkoholinius gėrimus bei nevyksta į Probacijos tarnybą individualiam darbui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad iš ankstesnių teistumų S. L. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja, kaip asmenį atkakliai nenorintį keisti savo gyvenimo būdo, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti trumpalaikį laisvės atėmimą, švelnesnę iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant sankcijoje numatytos bausmės maksimumą, o būtent 90 parų (BK 41, 49, 54, 56, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis S. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas su-laikymas nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 8 d. (b. l. 61-62, 63), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad jis yra atlikęs dvi paras arešto bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi S. L. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Bausmės pradžia skaitytina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Ikiteisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam S. L. 2020 m. sausio 8 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo L. L. bei įpareigojant S. L. nesiartinti prie nukentėjusiojo L. L. arčiau nei 100 m. atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. L. bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-68), todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam S. L. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė.

Išaiškintina kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. L. skirti sumažintą bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir S. L. skirti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu S. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 2 (du) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 8 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad S. L. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Bausmės pradžią skaityti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. L. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo L. L. bei įpareigojant S. L. nesiartinti prie nukentėjusiojo L. L. arčiau nei 100 m. atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. L. bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti S. L., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiauliai, Trakų g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė