- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 2-8712-956/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03906-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- R. U.
dalyvaujant ieškovei E. Š. ir jos atstovui advokatui K. G., atsakovui R. U. ir jo atstovui advokatui D. S.,
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovui R. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdžio metu pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis pareigomis.
Šalys ginčą išsprendė taikiai. Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis) - bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 216 Eur (apskaičiuotas pagal sutartimi patenkintus ieškovės reikalavimus), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,70 Eur. Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos išlaidų, taip pat ji yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 3-4).
Atsakovas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Šios bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos valstybei iš atsakovo, kadangi taikos sutartimi ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Byloje sudarius taikos sutartį, turi būti grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Todėl iš atsakovo valstybei turėtų būti priteisiama 25 procentai byloje mokėtino žyminio mokesčio (54,00 Eur), nurodytos teismo išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (5,70 Eur).
Bylos duomenys patvirtina, kad išieškoti iš atsakovo šių išlaidų visa apimtimi neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi dvi mažai vertingas registruotas transporto priemones, kito vertingo greitai realizuojamo turto neturi, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. nebedirba, nes baigėsi sezoninis darbas, dabar registruotas užimtumo tarnyboje, gydosi dantis, todėl daug lėšų reikia skirti odontologo paslaugoms apmokėti. Todėl teismas daro išvadą, kad priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo ir jo nepilnamečių vaikų, kuriems jis turi teikti išlaikymą, padėtį, kadangi kiltų grėsmė, kad dėl šių išlaidų išieškojimo asmuo, kuriam reikalingas išlaikymas, tam tikrą laikotarpį negautų net būtiniausius poreikius patenkinančio išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ginčo pobūdį, į tai, kad šalys ginčą išsprendė taikiai, abipusių nuolaidų būdu, į tai, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovas atleidžiamas nuo 90 proc. valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 7 dalis). Po atleidimo nuo išlaidų mokėjimo, likusi dalis mokėtina už žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei yra 5,97 Eur, kurios yra priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 7 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, teismas
nutaria:
patenkinti šalių prašymą.
Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis:
1. Atsakovas R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia nepilnamečiams vaikams D. U., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kiekvienam periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2. Nepilnamečių vaikų D. U., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais D. U. ir D. U. bendrauja tėvui patogiu laiku, apie vaikų pasiėmimą bendravimui pranešant telefonu ieškovei prieš parą iki vaikų pasiėmimo.
4. Ieškovė atsisako kitų ieškinio reikalavimų.
5. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims.
Civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovui R. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nutraukti.
Šalims yra žinomos bylos nutraukimo ir taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atleisti atsakovą R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 90 procentų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,97 Eur (penkis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.