- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 1-349-404/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Dačkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00631-14 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. S., gimęs 1969 m. rugsėjo 4 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis grasino nužudyti žmones, t. y. 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 10⁰⁰ val., savo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, kaltinamasis R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su posūniu M. N. metu, reiškė neaiškias pretenzijas ir grasino nužudyti - paėmęs į rankas kirvį ir juo užsimojęs, grasino M. N. užmušti ir nukirsti, o sutuoktinei K. S. užstojus savo sūnų M. N., jis kirviu sudavė į stalą, taip į jį įkirsdamas, ir pagrasino K. S., kad ją nukirs, dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: policininko Vytauto Malakausko 2014-09-27 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo, kad 2014-09-27, 10¹¹ val., pagal iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., pasitikusi K. S. paaiškino, jog grįžęs į namus neblaivus jos sutuoktinis R. S. pradėjo konfliktuoti su savo posūniu M. N., konflikto metu pasiėmęs kirvį, juo užsimojo ir norėjo trenkti M. N., grasindamas, kad užmuš, jai įsikišus, pagrasino ir jai, kad nukirs abu, konflikto metu trenkė kirviu į stalą, vėliau užsimojo tuo kirviu trenkti į dujų balioną, grasindamas, kad visus susprogdins, bet M. N. iš R. S. kirvį atėmė (b.l. 3); policininkės M. S. 2014-09-27 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad pagal 2014-09-27, apie 9⁴⁶ val., gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., nustatyta, jog grįžęs į namus neblaivus K. S. sutuoktinis R. S. pradėjo konfliktuoti su savo posūniu M. N., konflikto metu pasiėmęs kirvį, juo užsimojo ir norėjo trenkti M. N., grasindamas, kad užmuš, jai įsikišus, pagrasino ir jai, kad nukirs abu, konflikto metu trenkė kirviu į stalą, vėliau užsimojo tuo kirviu trenkti į dujų balioną, grasindamas, kad visus susprogdins, bet M. N. iš R. S. kirvį atėmė, visą konfliktą matė nepilnametė dukra E. S. (b.l. 4-7); nukentėjusiojo M. N. parodymais, kad 2014-09-27, apie 9³⁰ val., patėvis R. S. namuose ėmė bartis su jo mama K. S.. Konflikto metu jo mama K. S. išėjo iš namų, o patėvis iš vidaus užrakino duris, taip neįleisdamas jos į vidų. Jam norint atrakinti duris ir įleisti mamą, neblaivus patėvis R. S. neleido jų atrakinti, todėl jis pastūmė patėvį ir atrakino duris. Mamai įėjus į vidų, patėvis ėmė juos varyti lauk. Jam atsakius, kad jie niekur neis, patėvis išėjo į lauką ir netrukus grįžo su kirviu rankose, kirto aštriuoju galu į virtuvinį stalą ir ėmė grasinti, kad juos nukirs, jei neišeis. Tuo metu jo mama buvo virtuvėje, o jis buvo kambaryje. Po to patėvis ėmė mosikuoti kirviu ir jam grasinti, kad nukirs. Prieš mamą fizinio smurto nenaudojo, tik šaukė ant jos. Pamosikavęs kirviu, patėvis išėjo į koridorių ir parsinešė dujų balioną, norėjo kirviu suduoti į balioną. Ką patėvis R. S. norėjo tuo padaryti, jis nesuprato (b.l. 11); nukentėjusiosios K. S. pareiškimu bei parodymais, kad 2014-09-27 jos vyras R. S. iš pat ryto išėjo iš namų ir grįžo neblaivus. Tarp jųdviejų įvyko konfliktas, nes ji priekaištavo vyrui, kad šis grįžo neblaivus. Tada sutuoktinis ėmė ant jos šaukti ir varyti lauk iš namų. Manydama, kad sutuoktinis apsiramins, ji išėjo į lauką, ten kiek pabuvo, tačiau norėdama įeiti į namus nebeatidarė durų, nes R. S. jas buvo užrakinęs. Sūnui M. N. atrakinus duris ir jai įėjus į vidų, sutuoktinis ėmė ant jų šaukti, varyti lauk iš namų. Sūnus nuėjo į savo kambarį, o ji nuėjo į virtuvę, kai pamatė su kirviu rankose pareinantį sutuoktinį, kuris kirto juo į virtuvės stalą, sakydamas, kad nukirs abu, t. y., ją ir jos sūnų M. Po to iš koridoriaus atsinešė ten buvusį tuščią dujų balioną ir, laikydamas kirvį rankose, pagrasino, kad tuoj visi išlėks į orą. Tai išgirdęs sūnus M. N. atbėgo ir atėmė iš patėvio kirvį. Dėl sutuoktinio grasinimo kirviu buvo labai išsigandusi, manė, kad grasinimas gali būti realus. Dėl grasinimo susprogdinti, kai parsinešė dujų balioną, suprato, kad grasinimas nerealus, kadangi dujų balionas buvo tuščias (b.l. 8, 14, 17); asmens blaivumo testo Nr. 1269 duomenimis apie 2014-09-27, 10⁴⁹ val., R. S. nustatytą 1.98 ‰ girtumą (b.l. 18); kaltinamojo R. S. parodymais, kuriais jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad šeštadienio ryte apie 10⁰⁰ val. grįžo į namus, apsvaigęs nuo alkoholio. Posūnis M. N., gyvenantis kartu, ėmė jam priekaištauti dėl girtumo. Jis jam atsakęs, kad nesirūpintų ir žiūrėtų savo reikalų, o kaip viskas vyko toliau, tiksliai nepamena dėl girtumo. Pamena tik, kad, rankose laikydamas kirvį ir juo užsimojęs, grasino posūniui M. N., kad nukirs. Taip jis siekė pagąsdinti posūnį, jo nebūtų kirtęs. Kur tuo metu buvo žmona K. S., nepamena. Taip pat pamena, kaip iš koridoriaus į namus parsinešė dujų balioną ir, laikydamas kirvį rankose, pagrasino, kad susprogdins. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 24, 26).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., kadangi grasino nužudyti du žmones, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina bausmė.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu.
Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., skirti 1 metų trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės dydžiu (b.l. 37).
Skiriant bausmę R. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, duomenų apie administracines nuobaudas nėra, dirbantis, psichiatrijos ir priklausomybių ligų kabinete neregistruotas, Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip ūmaus, agresyvaus charakterio, R. ir K. S. šeima nuo 2007 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl abiejų tėvų girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, paprastai neskiriama, už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., ir teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir neskirtina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus. Įpareigoti nuteistąjį tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą sumažinti ? ir nustatyti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuonis) mėnesius. Įpareigoti nuteistąjį tęsti darbą.
Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-09-27 iki 2014-09-28 (vieną parą).
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti R. S., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.