- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-374-120-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- T. P., A. K.
- Nukentėjusysis
- Z. J.
- Civilinis ieškovas
- L. J.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam T. P., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiam Z. J., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl 2010 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. nuteistas 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Tenkintas civilinis ieškinys ir solidariai iš T. P. priteista nukentėjusiojo atstovei civilinei ieškovei L. J. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų)- neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinto kaltu ir nuteisto A. K. atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrinių grupėje su A. K., 2009 m. spalio 18 d., apie 22.45 val., Partizanų gatvėje, prie namo Nr. 200, Kaune, A. K. panaudojus fizinį smurtą, sugriebus nukentėjusįjį Ž. J. už striukės, po to už šaliko, reikalaudami atiduoti mobilaus ryšio telefoną, sugriebę jį, pargriovę ant žemės ir ranka spaudžiant kaklą, T. P. grasinant turimu 8 mm kalibro, pusiau automatiniu dujiniu-garsiniu pistoletu „EKOL&VOLTRAN Tuna 635“ Nr. T6107622 (D kategorijos šaunamuoju ginklu), pagrobė iš nukentėjusiojo Ž. J., nukentėjusiajai L. J. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5200“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. P. prašo pakeisti 2010 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo, atžvilgiu naują nuosprendį, jo veiką kvalifikuojant pagal LR BK 180 str. 1 d. ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Nurodo, kad nei jo, nei kito nuteistojo A. K., nei nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nepatvirtino, kad tarp jo ir A. K. buvo koks nors susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį ir kad jie veikė pagal iš anksto numatytą veiksmų planą. Teismas nuosprendyje nieko nėra pasisakęs dėl išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį, buvimo, tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, tai dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).( LAT 2K-P-9/2009). Pateiktas bendrininkavimo apibūdinimas leidžia daryti išvadą, kad jų veiksmai bendrininkavimo instituto neatitiko, todėl teismas negalėjo jo jiems inkriminuoti kaip sunkinančią atsakomybę aplinkybę.
Nepagrįstai teismas bendrininkų grupėje padarytą A. K. veiką perkvalifikavo į BK 180 str. 1d. Kai plėšimą padaro bendrininkų grupė, BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis - šaunamojo ginklo panaudojimas - inkriminuojamas ne tik asmenims, tiesiogiai panaudojusiems tokį ginklą, bet ir asmenims, kurie jo neturėjo, tačiau pritarė jo panaudojimui arba, jei ir nepritarė, bet matydami (suvokdami), kad veika daroma panaudojant šaunamąjį ginklą, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus (LAT 2K-86/2009).
Pažymi, kad jis savo neteisėtus veiksmus pripažino pilnai, todėl teismas jo prisipažinimo lengvinančia aplinkybe nepripažino neteisėtai.
Teismas netinkamai byloje atliko įrodymų tyrimą, nes nieko nuosprendyje pasisakė apie tai, kad jis gyvena su sugyventine ir dukra bei, kad jis išlaiko šeimą, kad dirba sezoninį darbą- yra stogdengys. Netinkamai įvertinęs šiuos įrodymus, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
Skirdamas trejų metų laisvės atėmimo bausmę, teismas pažeidė LR BK 61 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisyklės, kadangi skiriamos bausmės dydis, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, t y. minimu atveju būtu 6 metai (2+ 10/2 = 6) ir plius jei yra sunkinančios atsakomybę aplinkybės arba minus jei yra lengvinančios atsakomybę aplinkybės, tačiau teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl jam yra skiriami treji metai, nors nuosprendyje nurodo, jog jo atsakomybę yra sunkinančių aplinkybių. Tokiu būdu teismas pažeidė bausmės skyrimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismui šią aplinkybę jis nurodo ne dėl per švelnios bausmės jam paskyrimo, bet kaip pavyzdį, kaip teismas pažeidė BPK normas ir todėl nuosprendis yra neteisėtu.
Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas apelianto padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 180 str. 3 d., baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir jam teismo paskirta bausmė savo dydžiu bei rūšimi taip pat nėra aiškiai neteisinga ir _ar) per didelė.
Nuosprendis nuteistojo A. K. atžvilgiu neapskųstas, tad jo atžvilgiu priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, kvalifikuojant jo veiką pagal BK 180 str. 1 d., netikrinamas ir nevertinamas.
Baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą laiko ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai nusikalstama veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).
Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą būtinas ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėties, numatytos konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje konstatavimas, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos (bendrininkavimo sudėtis), numatytos atitinkamų BK 24, 25 straipsnių nuostatose, konstatavimas. Todėl, kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas turi suvokti jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.
Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos darymo, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas Kiekvienu konkrečiu atveju tai parodo konkrečios bylos aplinkybes.
Pagal teismų praktikoje įsitvirtinusią nuostatą, bendrininkų susitarimas išreiškiamas ir žodžiu, ir raštu ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą nėra, būtinumo nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, nėra (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas ir visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Pasak T. P. duotų parodymų, jam einant su A. K., nukentėjusysis kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Praėjus pro jį, pastebėjo, kad A. K. atsilikęs ir atsisukęs pamatė šį ant žemės besigrumiantį su tuo vaikinu. priėjęs prie jų, išsitraukęs turimą garsinį pistoletą ir nukreipė jį į nukentėjusįjį, bet dėl girtumo nepamena, kokiu būdu nukentėjusio turėtas mobiliojo ryšio telefonas atsidūrė pas jį – ar nukentėjusysis pats jį jam atidavė, ar jis ištraukė jį iš nukentėjusiojo kišenės.
Tačiau nukentėjusio bei nuteistojo A. K. parodymai rodo, kad pradžioje nukentėjusįjį užpuolęs A. K. ir pargriovęs ant žemės, reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o po to priėjęs T. P., išsiraukęs ginklą ir nukreipęs jį į nukentėjusįjį bei juo grasindamas jam, iš nukentėjusio kelnių kišenės telefoną ištraukė pats ir padavė jį A. K..
Ši įvykio eiga rodo, kad A. K. siekiant atimti iš nukentėjusio telefoną, vartojant smurtą ir grumiantis su nukentėjusiuoju, T. P., priėjęs prie besigrumiančių ir, grasindamas nukentėjusiam pistoletu bei pats iš nukentėjusio kišenės ištraukdamas telefoną ir paduodamas jį A. K., aktyviais veiksmais prisijungė prie A. K. daromo nusikaltimo, toliau kartu su juo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį tęsė, siekdamas abiem jiems bendro tikslo – telefono užvaldymo vartojant smurtą ir pasiekė jį. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju susitarimas plėšimo būdu pagrobti iš nukentėjusio turtą – mobilaus ryšio telefoną, įvyko konkliudentiniais jų abiejų veiksmais. Vadinasi, darydami šią nusikalstamą veiką, nuteistasis A. K. ir apeliantas tikrai buvo bendrininkai, tad nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje apeliantui pagrįstai pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. 2009 m. gruodžio 1 d. specialisto išvados aktu nustatyta, kad nusikaltimo darymo metu apelianto T. P. panaudotas dujinis-garsinis pistoletas yra D. kategorijos šaunamasis ginklas (b.l.90-91). Tikslu atimti iš nukentėjusio telefoną grasindamas nukentėjusiajam šaunamuoju ginklu, apeliantas apiplėšė nukentėjusį panaudojęs šaunamąjį ginklą, tad jo veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 str. 3 d. ir pagrįstai nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tad pagrindo perkvalifikuoti jo veiką į BK 180 str. 1 d. bei panaikinti jo sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje, nėra.
Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, teigdamas, dėl girtumo įvykio neprisimenąs, apeliantas savo kaltę neigė. Bylos nagrinėjimo teisme metu, pareiškęs, jog kaltu pilnai prisipažįsta, taip pat tvirtino dėl to, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio aplinkybių neprisimena. Prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas gali būti tik kartu esant ir nuoširdžiam gailėjimuisi. Šiuo konkrečiu atveju byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, tad teismas pagrįstai nekonstatavo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.
Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad teismas paskyrė jam per griežtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir, kad ją paskirdamas, pažeidė LR BK 61 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles.
BK 180 str. 3 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas yra sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Sąlygų, taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, nėra. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis gyvena su sugyventine ir dukra, kad jis šiltuoju metų laiku dirba sezoninį darbą dengdamas stogus, pagrindo įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmę keisti kita bausme, neduoda. Apelianto skundo teiginiai, kad tik jis išlaiko šeimą, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti, tad skunde nurodytais motyvais apeliantui teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagrįstai ir pagrindo ją keisti kita bausme, nėra.
BK 61 straipsnis tikrai įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatyto jos vidurkio. Už BK 180 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų, tad josios vidurkis yra 6 metai [(2+ 10):2 = 6] Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra, o jo atsakomybę sunkina net 2 konstatuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas. Vadinasi, tiksliai vykdant BK 61 str. reikalavimus, apeliantui teismo paskirta bausmė turėjo būti didesnė už sankcijos nustatytos bausmės vidurkį. Teismo gi jam paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už BK 180 str. 3 d. nustatytos bausmės vidurkį, tad savo dydžiu ši bausmė apeliantui nėra aiškiai per griežta ir pagrindo ją mažinti, taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą: