Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Byla Nr. ATP-75-211/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
ATP-75-211/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11567-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-75-211/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11567-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.5.;
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutarimo, kuriuo M. J. Z. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (28 EUR) dydžio bauda, o byla pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, nustatė :

Aprašomoji dalis

M. J. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-08-26 apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas į priekį, atsitrenkė į stovintį motociklą „Yamaha (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Mykolo J. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014-11-19 priėmė nutarimą Mykolui J. Z. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt (28 EUR) dydžio baudą, o bylą dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutarimą pakeisti ir Mykolui J. Z. pagal LR ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3000 Lt piniginę baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Nurodo nesutinkanti su teismo padaryta išvada, kad M. J. Z. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesuvokdamas, jog įvyko eismo įvykis, kadangi, institucijos teigimu, byloje surinktų rašytinių ir vaizdinių įrodymų visuma patvirtina, kad M. J. Z. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalinęs neteisėtai. Pasak Institucijos, vertindamas surinktų rašytinių įrodymų visumą teismas turėjo atsižvelgti į nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos I. J. parodymus, kuri nurodė, kad 2014-08-26 šviesiu paros metu (duomenys neskelbtini), šalia turgaus, jos akivaizdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis su motociklu. Pagal I. J. Subaru Impreza vairuotojas važiuodamas į priekį įsirėmė į stovintį motociklą, kuris nuo smūgio susvyravo. Transporto priemonių susidūrimo garsas akivaizdžiai girdėjosi liudytojai stovint gatvėje, jai šis garsas asocijavosi su lūžimo garsu. Atsitrenkęs į motociklą Subaru Impreza vairuotojas nuo smūgio sustojo, važiuoti toliau pradėjo tik po poros sekundžių. Taip pat Institucija atkreipia dėmesį, kad eismo įvykis įvyko M. J. Z. matomumo zonoje (važiuojant į priekį atsitrenkė priekine automobilio dalimi), todėl daro išvadą, kad turintis teisę vairuoti asmuo susidūrimą turėjo matyti, o susidūrimo garsą girdėti. Kontakto metu kietas motociklo duslintuvo metalas įlinko, Subaru Impreza buvo įbrėžtas priekinis bamperis ir išdaužtas posūkio žibintas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčią patvirtina ir kiti bylos įrodymai, M. J. Z. teisme duoti parodymai, jam pripažinus dalyvavus eismo įvykyje. Atsitrenkęs į Yamaha (duomenys neskelbtini) M. J. Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino skubiai, nukentėjusiajam asmeniui, ar policijai apie eismo įvykį nepranešė. Pasak Institucijos, tyčios požymiams asmens veikoje konstatuoti byloje surinktų duomenų teismui turėjo pakakti. Tokiu būdu, Institucijos nuomone, šiurkštų teisės pažeidimą padariusiam M. J. Z. turėtų būti paskirtos LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos minimalios administracinės nuobaudos 3000 Lt su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto Mykolo J. Z. atstovė adv. V. N. (toliau – atstovė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje M. J. Z. nuosekliais parodymais patvirtinta, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. 26 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepajuto ir nepastebėjo kaip kliudė stovinti motociklą „Yamaha (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes net neįtarė, kad kliudė motociklą, sėdėdamas automobilyje negirdėjo jokių pašalinių garsų, lauke lijo, buvo šlapia. Automobilyje buvusi S. Z. taip pat patirtino, kad automobilio variklis dirba labai garsiai, todėl jokių pašalinių garsų negirdėjo, smūgio nejautė, pašalinių garsų negirdėjo ir automobilyje buvusi J. Z.. Pasak atstovės, nuosekliais nubaustojo ir liudytojų parodymais byloje patvirtinta, kad nėra būtinojo administracinio pažeidimo sudėties elemento – tyčios. Nurodo, kad M. J. Z. turi didelį vairuotojo stažą, anksčiau dirbęs vairuotoju, niekada nebuvo sukėlęs eismo įvykio, administracine tvarka nė karto nebaustas, turtinį nuostolį už motociklo apgadinimą motociklo savininkui Ž. J. atlygino.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla M. J. Z. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, teismui nustačius, jog nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl M. J. Z. nubaudimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ginčo nėra, todėl teismas dėl šio pažeidimo nepasisakys.

LR ATPK 257 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad M. J. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl LR ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas surinktų rašytinių įrodymų visumą teismas turėjo atsižvelgti į nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos I. J. parodymus, kuri nurodė, kad transporto priemonių susidūrimo garsas akivaizdžiai girdėjosi jai stovint gatvėje, šis garsas jai asocijavosi su lūžimo garsu, o atsitrenkęs į motociklą Subaru Impreza vairuotojas nuo smūgio sustojo, važiuoti toliau pradėjo tik po poros sekundžių, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nesant byloje duomenų, jog vairuotojas M. J. Z. tyčia, t.y. suvokdamas, kad jis susijęs su eismo įvykiu, iš jo pasišalino, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t.y., norėjo taip elgtis.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apklaustas teismo posėdyje nubaustasis M. J. Z. neneigė buvęs protokole nurodytu laiku ir vietoje, tačiau nurodė jokio automobilio kontakto nepajautęs. Paaiškino, kad negirdėjo garso sėdėdamas automobilyje, tuo momentu nesuprato, kad kažką kliudė (b.l. 40). Teisme apklausta liudytoja S. Z. parodė, kad jų automobilio variklis labai garsiai dirba, jie išvažiuodami nepajautė jokio smūgio, todėl išvažiavo. Jokio susidūrimo nejautė ir negirdėjo, jokio garso išvažiuojant nebuvo. Ji sėdėjo šalia vairuotojo, nematė, kad motociklas pajudėtų, jokio smūgio nepajautė (b.l. 47-48). Teisme liudytoja apklausta J. Z. parodė, jog ji nepastebėjo, kad būtų ką nors kliudę, pati stebėjo išvažiavimą, automobilių nebuvo, jokių keistų garsų negirdėjo, tėvo automobilio yra sportiniai duslintuvai, labai garsiai dirba, be šių garsų pašalinių garsų negirdėjo, ji tikrai nematė, kad kažką kliudytų (b.l. 48). Taipogi, kaip matyti iš byloje esančių fotolentelių, bei pažymos apie transporto priemonių apgadinimų fiksavimą, abiejų transporto priemonių apgadinimai nėra žymūs, nukentėjusiojo Ž. J. motociklo subraižytas duslintuvas (b.l. 6, 19-21).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. J. Z. padarė šiurkštų pažeidimą, ir, nors teisme apklausta liudytoja I. J., tiesiogiai mačiusi įvykį, nurodė pamačiusi, kad automobilis įsiremia į motociklą, jis susvyravo, automobilis sustojo, po to automobilis pradėjo judėti, girdėjo lūžimo garsą (b.l. 40-41), tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, to nepakanka padaryti išvadai, kad M. J. Z. sąmoningai, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Tiek nubaustasis M. J. Z., tiek kartu su juo važiavę šeimos nariai patvirtino, kad įvykio dieną buvo sudėtingos oro sąlygos, lijo, buvo šlapia. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis Ž. J. (b.l. 48-49). Taip pat nagrinėjamu atveju svarbus yra nubaustojo elgesys po įvykio. Matyti, kad M. J. Z. nevengia administracinės atsakomybės, atlygino žalą nukentėjusiajam, savo kaltės neneigė, gailėjosi, kas buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme nukentėjusysis Ž. J. nurodė pretenzijų M. J. Z. neturintis, neatmetė galimybės, kad pastarasis galėjo ir nepastebėti nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės ir taip ją užkabinti, prašė pažeidėjui skirti minimalią nuobaudą (b.l. 49).

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad M. J. Z. sąžiningai klydo. Tokiu būdu, nesant vieno iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. sudėties elemento – kaltės, kuri pasireiškia tyčia, pagrįstai pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl šio pažeidimo M. J. Atžvilgiu nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutarimas paliktinas galioti, naikinti jo ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė