- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-62-458-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – Institucija) pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kuriuo prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. V. atžvilgiu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pareiškime Institucija nurodo, kad K. V. įmonė (toliau - ir įmonė), kurios savininkas yra K. V., nevykdo teisės aktais nustatytų privalomųjų mokėjimų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl šios įmonės skola 2008 m. gruodžio 29 dienai sudaro 9640,87 Lt, iš kurių 9577,76 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 63,11 Lt delspinigių. Taip pat nurodo, kad įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo nustatyto eiliškumo ir, turėdama įsiskolinimų Institucijai, sumokėjo 551,5 Lt už paslaugas ir prekes. Institucija mano, kad įmonė yra nemoki, nes nekilnojamojo turto neturi, 1989 m. gamybos automobilis „Audi 80“ jau yra areštuotas antstolio, 2008 m. gruodžio 29 d. įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose Lietuvos Respublikos bankuose, pinigų nebuvo, kiek yra pinigų įmonės kasoje, neturi galimybės nustatyti, nes kasos dokumentai nebuvo pateikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Institucija mano, kad K. V. privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau nepateikė, todėl pažeidė Institucijos, kaip kreditoriaus, teises.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 5 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. V. – K. V. įmonės savininko – atžvilgiu, nustatant administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį – K. V.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį K. V. atžvilgiu nutraukė nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad privalomų įmokų Institucijai nesumokėjo, nes jam pačiam nebuvo grąžintos skolos. Iš to teismas padarė išvadą, jog K. V. yra pasyvaus turto turėtojas, taip pat, kad skolininkams grąžinus skolas, jis ketina sumokėti įsiskolinimą Institucijai, t. y. jo subjektinė pažeidimo pusė – suvokimas, kad įmonė yra nemoki ir dėl to jam, kaip įmonės vadovui, privaloma kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra neginčijamai nustatyta. Be to, pati Institucija pranešė K. V. įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei nebus likviduotas įsiskolinimas, kas rodo būtent Institucijos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, kad skolininkas žinodamas, jog yra skolingas Institucijai, sumažino turtinę masę ar kitaip pažeidė kreditoriaus teises, nepateikta.
II.
Institucija, nesutikdama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė K. V. teiginiais apie ketinimus sumokėti įsiskolinimą Institucijai, kai jo skolininkai grąžins jam skolas, nes jokie šiuos teiginius patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Taip pat Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisus teigdamas, jog nėra duomenų, kad skolininkas žinodamas, jog yra skolingas Institucijai, sumažino turtinę masę ar kitaip pažeidė kreditoriaus teises. Institucijos teisės yra pažeidžiamos, nes skolininko skola kreditoriui nuolat auga: 2008 m. sausio 1 d. sudarė 603 Lt, 2008 m. balandžio 1 d. – 1271,65 Lt, 2008 m. liepos 1 d. – 4064,7 Lt, 2008 m. spalio 1 d. - 9640,87 Lt, 2009 m. sausio 1 d. – 12590,09 Lt. Institucija mano, kad įmonė negalėjo ir negalės atsiskaityti su Institucija, todėl įmonės savininkas (dabartinės UAB „Auštaras“ vadovas) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadarydamas pažeidė Institucijos, kaip kreditoriaus, teises.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
K. V. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą K. V., K. V. įmonės savininko, atžvilgiu nutraukė nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. subjektinės pažeidimo pusės – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens suvokimo, kad įmonė yra nemoki, dėl ko jam, kaip įmonės vadovui, kyla prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad Institucija pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo K. V. įmonės savininko K. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismui paruošė 2009 m. sausio 9 d., kai tuo tarpu dar 2009 m. sausio 8 d. VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti duomenys apie šios individualios įmonės pertvarkymą į UAB „Auštaras“. Apie uždarosios akcinės bendrovės valdymo organus (administracijos vadovą, administratorių) jokių duomenų byloje nėra (uždarosios akcinės bendrovės įstatų, direktoriaus paskyrimo dokumentų, išrašų iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės ar kt.), todėl kyla abejonių dėl asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, tinkamumo, t. y. tikrojo administracinio teisės pažeidimo subjekto.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje K. V. yra kaltinamas tuo, kad privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, to nepadarė, todėl pažeidė kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ, 2008 m. liepos 1 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“ Šiuo atveju faktas, kad įmonė nevykdė įsipareigojimų Institucijai yra nustatytas, to neginčijo ir pats K. V., tačiau įmonės nemokumui nustatyti taip pat yra reikalingos įmonės finansinės ataskaitos (tame tarpe ir balansas) bei duomenys apie pradelstus įmonės įsipareigojimus. Šių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas jų taip pat neišsireikalavo, kas trukdo nustatyti, ar įmonė buvo nemoki.
Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas Institucijos 2008 m. rugsėjo 9 d. įspėjimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. IB-105 (b. l. 10), kuriuo K. V. yra įspėjamas, jog nelikvidavus įsiskolinimo per 30 dienų nuo šio rašto įteikimo dienos, Institucija kreipsis į teismą ir pateiks ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šis įspėjimas K. V. buvo įteiktas 2008 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 11), todėl Institucija įgijo teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2008 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar K. V. galėjo nežinoti, kad bankroto bylos iškėlimas nėra inicijuotas, taigi analizuojamos pareigos kilimo pagrindai detaliai netirti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, konstatuoja, kad bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti yra reikalinga surinkti įrodymus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.