Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas –

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2025 m. balandžio 18 d. apie 18.00 val., būdamas prie gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine A. D. metu, kojos keliu trenkė jai vieną kartą į jos dešinės kojos blauzdą, po ko dešinės rankos delnu trenkė jai ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tokiais smurtiniais veiksmais sukeldamas A. D. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. T. savo kaltę pagal jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai, patvirtino jame nurodytų aplinkybių teisingumą. Paaiškino, kad kaltu prisipažino savanoriškai, nieko neverčiamas. Veikos įvykdymo metu buvo blaivus. Narkotikų nevartoja. Dėl ankstesnių teisumų – buvo laiko tarpas, kai grįžęs į Lietuvą parūkė, atsidūrė netinkamoje vietoje, netinkamu laiku. Dėl po nagrinėjamoje byloje pareikštų įtarimų dėl grasinimo – ten nėra grasinimo, ten buvo viskas pasakyta dėl vaiko, po skyrybų jis gėrė labai daug alkoholio, dėl ko kilo agresija. Gailisi, ką padarė, daugiau smurtinių veiksmų nebus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2025 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su A. D. gyvena (duomenys neskelbtini) m. ir nuolat pykstasi. Turi bendrą vaiką, kuriam (duomenys neskelbtini). Nuolatiniai pykčiai kyla dėl to, kad tai ji išgeria ir pradeda nesąmones daryti, tai jis išgeria ir pradeda nesąmonės daryti. Nesąmones, turi omeny – pykčius, kivirčus, nesutarimus be fizinio smurto. Abu karšto būdo, o kai išgėrę, būna dar blogiau. 2025 m. balandžio 19 d. vakare norėjo grįžti į namo, adresu (duomenys neskelbtini). A.jo neįleido į namus, nes prieš tai ji buvo pas draugę, su kuria vartojo alkoholį. Todėl ją eilinį kartą paveikė alkoholis. Ji tiesiog po draugės grįžo namo ir nusprendė jo neįsileisti. Jis beldėsi, prašė, kad įleistų, tačiau ji neįleido, ir dėl to jis iškvietė policiją. Policijai pavykus patekti į butą, ji buvo su jų bendru vaiku ir dar kitu jos vaiku. Pareigūnai akivaizdžiai matė, kad ji neblaivi, nes ji pradėjo pulti ir juos, ir GMP medikus. Dėl šių veiksmų ją net išsivežė policija. A. bendravimo su pareigūnais metu pradėjo sakyti, kad 2025 m. balandžio 18 d. jis ją sumušė, dėl ko pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kalbant apie 2025 m. balandžio 18 d., jis buvo su A. ir jų vaiku sandėlyje darbo reikalais, ir jie jau ten pradėjo pyktis dėl kažkokių smulkmenų. Po to ji išėjo su vežimėliu ir vaiku. Gavo nuo jos tik SMS žinutę, kad ji jo nemyli, o myli savo buvusį. Tokiu būdu ji bandė jį sunervinti. Po kažkiek laiko jis grįžinėjo namo, sutiko ją su vaiku netoli namų. Ji buvo lauke. Priparkavo automobilį, išlipo iš jo ir priėjo prie A. Pradėjo klausinėti, ką ji jam čia rašinėja, ką ji ten myli? Prisimena, kad atstūmė ją rankomis, t. y. atvirais delnais ištiestomis rankomis vieną kartą nestipriai ją nustūmė nuo savęs, gali būti, kad pataikė į veidą. Nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, tiesiog buvo labai piktas ant jos, kad ji tyčia bando jį provokuoti. Ar trenkė jai iš kojos – tikrai negali pasakyti, nes iš tikrųjų neprisimena. Tuo metu buvo blaivus, tačiau nenori melagingai kažko pasakyti, todėl sako, kad dėl kojos neprisimena. Ji nuėjo link savo mamos, kuri gyvena netoliese. Jis arba nuvažiavo, arba nuėjo paskui ją ir pasiėmė iš jos vaiką, jokio smurto jau tada nebuvo, tiesiog paėmė ir išvažiavo/išėjo. A. gali prisigalvoti daug nebūtų dalykų, gavo orderį aną ketvirtadienį, prieš pusę metų dar buvo gavęs, kurį apskundus, panaikino. O aną ketvirtadienį buvo taip, kad jis atvyko pasimatyti su vaiku, užėjo į namus. Ji iš karto pradėjo rėkauti, jis pradėjo žaisti su M., o po kažkiek laiko atėjo A. mama. Jos abi nusprendė iškviesti policiją. Policijos pareigūnai uždavė A. tokius klausimus: „Ar jūs jo bijot?“ ir pan., ir jis vėl gavo orderį, kurį ketina skųsti. Žinant, kokia yra A., pradėjo visus bendravimus su ja įrašinėti telefonu. Jo mama jau šiandien rašė pareiškimą ant A., nes A. jo mamai grasina, užgaulioja, įžeidinėja ir pan. Situacija labai prasta, nes dabar vyksta reikalai dėl vaiko auginimo ir pasidalinimo tvarkos, o jis su A. labai smarkiai nesutaria, o tai viską labai apsunkina. Taigi, dėl to, kuo yra įtariamas, pripažįsta, kad galėjo ją vieną kartą rankomis atstumti pataikydamas jai į galvą, ar iš kojos jai trenkė – neprisimena. Abejoja, tiksliai nežino. Šiuo metu yra apsistojęs pas savo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 82–84).

2025 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. T. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, nepripažino. Jam naujai įteiktas pranešimas apie įtarimą mažai kuo skiriasi nuo to, kuris jam įteiktas 2025 m. gegužės 19 d., todėl naujų parodymų ar aplinkybių nenurodys, nes apie šį įvykį davė tikrai išsamius parodymus praeitoje apklausoje, kuri įvyko 2025 m. gegužės 19 d. Lieka prie savo pirminių parodymų, kad priėjęs prie A., kilus žodiniam konfliktui, jis ją atstūmė savo rankomis, t. y. tiesiog atvirais delnais ištiestomis rankomis vieną kartą ją nestipriai nustūmė nuo savęs, gali būti, kad pataikė jai į veidą. Fizinio skausmo jai sukelti nenorėjo. Ar trenkė jai iš kojos, neprisimena. Gali būti, kad ir ji jam trenkė, to neprisimena ir dėl to pretenzijų neturi, nes tai vyksta ne pirmą kartą. Dėl to, kad trenkė jai ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, nepripažįsta, to nebuvo. Kaip ir minėjo, šiuo metu (duomenys neskelbtini), bando dalintis jų bendro vaiko priežiūra, bet su A. sunkiai sutaria, vyksta nuolatiniai ginčai (b. l. 95–97).

2025 m. balandžio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. D. parodė, kad ji su R. T. yra sugyventiniai. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini) m., turi bendrą vaiką, veda bendrą ūkį. 2025 m. balandžio 20 d. apie 00.30 val. jos sugyventinis iškvietė policiją, kad ji neįsileidžia jo į butą, kuriame jie kartu gyvena. Kai atvyko policija, ji pasakė priežastį, dėl kurios ji taip elgėsi. 2025 m. balandžio 18 d. apie 18.00 val. ji buvo išėjusi pasivaikščioti su savo sūnumi M. Kai jau buvo pakeliui namo, (duomenys neskelbtini), su automobiliu atvažiavo jos sugyventinis R., privažiavo prie pat vaiko vežimėlio, išlipo ir pradėjo kažką rėkauti. Ji buvo šoke, todėl nepamena, ką tiksliai jis rėkė, bet konflikto esmė buvo tokia, kad jis kažkodėl susigalvojo, jog ji iš jo pavogė 100 Eur. Dar minėjo, kad jo nemyli. Vyko žodinis konfliktas, jie stovėjo vienas priešais kitą nedideliu atstumu, jis vieną kartą koja trenkė jai per dešinės kojos blauzdą, ji nenukrito, bet skausmą juto. Iš karto po to jis dešinės rankos delnu arba kumščiu trenkė jai į galvos sritį, tikslios vietos nenurodys, nes buvo šoke, bet tikrai pamena, kad trenkė į galvą. Jai net akyse sumirgėjo. Pajuto skausmą. Tą dieną buvo blaivi. Po to jis iš karto atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, o ji pradėjo eiti pas savo mamą, nes ji gyvena šalia. Ėjo palei namus su vėžimėliu, o kai priėjo prie reikiamo namo, pamatė, kad R. vėl atvažiavo ir pradėjo bėgti link jos. Ji išsigando dėl to, ką jis vėl gali padaryti, kelis kartus apibėgo aplink kažkokį svetimą automobilį ir po to pamatė, kad šalia yra kažkurio namo atidarytos laiptinės durys, įbėgo pro jas ir uždarė, kad jis negalėtų jų atidaryti (durys kodinės). Sūnų M. paėmė R. su vežimėliu ir išėjo namo. Žinojo, kad prieš vaiką jis tikrai nesmurtaus, nes jį labai myli. Nori paminėti, kai jis jai trenkė į koją ir į galvą, matė kaimynai, kurie buvo jų namo balkone. Nežino kaimynų duomenų, todėl nurodo tik buto numerį, šnekėjo su jais, jie siūlėsi paliudyti, jeigu reikės. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą sužalojimų išsitirti nevyko, GMP jos neapžiūrėjo, į gydymo įstaigas nevyko. Apie teisę reikšti civilinį ieškinį buvo informuota, atsisako tai daryti. Taikytis su R. T. nesutinka, kartu nebegyvena, padavė jį alimentams, nenori palaikyti su juo jokių ryšių. Anksčiau su R. yra turėję daug konfliktų, yra ne kartą kvietusi policiją, tačiau vėliau tiesiog pavargo, nes vaikų teisės visada kreipdavosi į ją dėl nepilnamečio vaiko, todėl galiausiai tiesiog nustojo skambinti policijai. 2025 m. balandžio 20 d. nenorėjo R. T. įsileisti, nes jo bijo (b. l. 29–31).

2025 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. Č. parodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. 18.00 val. vienas sėdėjo balkone. Tuo metu kažkoks automobilis dideliu greičiu atvažiavo į kiemą. Nusprendė pasižiūrėti, kas ten vyksta. Iš automobilio išlipo jo kaimynas. Vyras atrodė agresyvus, pradėjo eiti link moters, kuri stovėjo šalia mokyklos tvoros. Ta moteris irgi yra jo kaimynė. Moteris buvo su vežimėliu, kuriame gulėjo vaikas. Vyras, kuris priėjo prie moters, galėjo jai trenkti koja. Paties smūgio pilnai nematė, taip sprendžia tik iš vyro pozicijos. Jeigu vyras jai trenkė, tai įvyko tik vieną kartą. Tada, reaguodama į vyro veiksmą, moteris užsimojo ranka ir trenkė jam vieną kartą kumščiu į žandą. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Tiksliai negirdėjo, dėl ko jie susiginčijo. Tada kaimynas, atrodo, kairės rankos delnu, vieną kartą trenkė kaimynei į veido sritį, jam rodos, į žandą, po šito veiksmo kaimynė pradėjo dengtis rankomis savo veidą, po ko tas vyras dar 2 ar 3 kartus bandė delnu smūgiuoti jai į veidą, bet nežino, ar pataikė, nes ji dengėsi veidą. Tada moteris galimai kažką pamatė iš žmonių, nes garsiai pasakė rusiškai sakinį: „O, pagaliau kažkas matė“. Tada vyras atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, o ji, paėmusi vežimėlį, pradėjo eiti kažkur už namo. Jis pro balkoną paklausė moters: „Ar jūs kviesite policiją?“ Ji atsakė: „Ne, aš su vaiku“. Po maždaug 30 min. vyras grįžo su automobiliu, iš jos paėmė kūdikį ir nuėjo į savo namo laiptinės pusę. Visą tą pusvalandį jis pats prabuvo balkone, nebuvo, kad labai stebėtų, kas vyksta lauke, tačiau iš karto pastebėjo, kaip vyras grįžo. Moters nepamatė, o po to ir jis nebebuvo balkone. Apie šią šeimą nieko negali papasakoti, negirdėjo, kad būtų smurtaujama, policijos irgi nematė, bet iš kitų kaimynų girdėjo, kad jie abu keistesni, bet tai gali būti tik kaimynų žodžiai (b. l. 21–23).

2025 m. gegužės 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. K. parodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie18 val. buvo savo namuose. Gyvena su vaikais. Tuo metu vienas iš vaikų buvo lauke, kitas – namuose. Jai būnant namuose, išgirdo kažkokį garsą, lyg automobilis būtų susidūręs su kitu automobiliu. Išėjusi į balkoną pamatė kaimyną, kuris gyvena su sugyventine ir vaiku. Pamatė, kaip tas vyras lauke išlipo iš automobilio ir priėjo prie savo sugyventinės, kuri stovėjo su vežimėliu. Priėjęs jis, atrodo, keliu trenkė į sugyventinės koją. Po šio smūgio moteris atviru delnu ne mažiau trijų kartų sudavė jam per galvą į įvairias galvos sritis. Matėsi iš jo veido išraiškų ir gestų, kad jie kažką šnekėjosi. Tuomet vyras vėl savo ranka ne mažiau trijų kartų trenkė moteriai į galvos sritį, ji bandė savo rankomis dengtis. Po šių smūgių jie, atrodo, pradėjo eiti atskirai, moteris – į vieną pusę, o vyras – į automobilio pusę. Eidama moteris dar rusiškai pradėjo šaukti: „O, pagaliau yra liudininkai“. Iš to suprato, kad smurtas pas juos greičiausiai ne pirmą kartą, tačiau ji pati nieko neatsakė tai moteriai, tiesiog toliau viską stebėjo. Tada vyras ir moteris pradėjo eiti į atskiras puses, po ko ji girdėjo, kaip kažkoks kaimynas iš gretimo buto balkono paklausė tos moters, ar nereikia iškviesti policijos, tačiau moteris atsakė, kad ne, nes ji su vaiku. Negali spekuliuoti, kodėl moteris taip atsakė. Moteris nuėjo kažkur už jų namo, o vyras išvažiavo su mašina kažkur į priešingą pusę. Po maždaug 5 min. vėl pamatė juos abu einančius kartu su vežimėliu ir vaiku. Vyras stūmė vežimėlį ir tuo pačiu viena ranka laikė moteriai už alkūnės, atrodė, kad šiek tiek per prievartą, nes ji nenorėjo eiti kartu su juo, tačiau kažkuriuo metu ji atsiskyrė. Vyras iš moters rankinės pasiėmė raktus ir nuėjo su vežimėliu kažkur link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tačiau nežino, ar į ją užėjo, nes nebematė, o moteris nuėjo vėl kažkur viena už buto. Negirdėjo, kad jie būtų kažką rėkę, tačiau matėsi, jog dėl kažko nesutarė. Apie šiuos kaimynus negali kažko papildomai pasakyti, nes nepažįsta jų, nežino, ar jie anksčiau konfliktuodavo, nematė, kad būtų atvykusi policija (b. l. 25–27).

2025 m. balandžio 19 d. policijos ataskaitos žiūryklėje, be kita ko, užfiksuota, kad A. D. dar būdama bute bandė paaiškinti, jog 2025 m. balandžio 18 d. namo kieme R. T. ranka trenkė jai į kairę veido pusę (kuria ranka ir kiek kartų, nepatikslino), į dešinę koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tą dieną kviesti policiją atsisakė, nes buvo lauke su M. (jos (duomenys neskelbtini) vaiku), o papildomų problemų su vaikų teisėmis jai nereikėjo. Šį įvykį matė J. J. ir kiti kaimynai iš 4 aukšto. J. J. galės nurodyti kaimynus, kurie šį įvykį matė. Dėl šio įvykio buvo supildytas tarnybinis pranešimas ir įvykio vietos apžiūros protokolas. R. T. ir A. D. buvo įteikti šaukimai. Ant moters kūno akivaizdžių fizinio smurto žymių nepastebėta. Filmuota viena BODY (kūno) kamera, nes kita buvo išsikrovusi (b. l. 4–6).

2025 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad A. D. nurodė, jog 2025 m. balandžio 18 d. nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo daugiabučio kieme, sugyventinis R. T., gim. (duomenys neskelbtini), su ranka trenkė jai į kairę veido pusę ir dešinę koją (kuria ranka trenkė ir kiek kartų, nepatikslino), dėl nurodytų R. T. veiksmų A. D. patyrė fizinį skausmą. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 7–8).

Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užregistruotas pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog 2025 m. balandžio 18 d., nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo daugiabučio namo kieme, sugyventinis R. T., gim. (duomenys neskelbtini), su ranka trenkė jai į kairę veido pusę ir į dešinę koją (kuria ranka trenkė ir kiek kartų, nepatikslino), dėl nurodytų R. T. veiksmų A. D. patyrė fizinį skausmą. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 40).

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2025 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 41–44).

2025 m. birželio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra žvyro skalda tiestas takelis, kuris yra šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 14–19).

2025 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas BPC skambučio garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 58–59).

2025 m. gegužės 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2025 m. balandžio 20 d. pareigūnų kūno kamerų įrašai, pavadinimais: PSS-20250420-001930UTC+0300, PSS-20250420-004931UTC+0300, PSS-20250420-011931UTC+0300, PSS-20250420-014931UTC+0300, PSS-20250420-021931UTC+0300, PSS-20250420-022814UTC+0300, PSS-20250420-025814UTC+0300. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 60–62).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir parodė, kad jis, 2025 m. balandžio 18 d. apie 18.00 val., būdamas prie gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine A. D. metu, kojos keliu trenkė jai vieną kartą į jos dešinės kojos blauzdą, po ko dešinės rankos delnu trenkė jai ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tokiais smurtiniais veiksmais sukeldamas A. D. fizinį skausmą.

Be kaltinamojo R. T. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios A. D. ir liudytojų L. Č. ir T. K. parodymai, 2025 m. balandžio 19 d. policijos ataskaitos žiūryklės duomenys, 2025 m. balandžio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užregistruotas pranešimas, 2025 m. balandžio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2025 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. birželio 20 d. apžiūros protokolai, 2025 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. T. smurtaudamas tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas R. T. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus – savo sugyventinės – sveikatai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai iš viso ne mažiau nei keturis smūgius, iš jų tris į galvą – gyvybiškai svarbią kūno dalį.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė besigailintis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir iš pradžių teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė, todėl jo vėlesnis gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu, o laikytinas išsakytu dėl byloje surinktų įrodymų visumos, siekiant sušvelninti gresiančią atsakomybę.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 69–71), per trejus metus administracine tvarka baustas 9 kartus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 72–75), dirbantis (b. l. 68), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos trukmę nustatant artimą, bet mažesnę, už vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant R. T. tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per švelni ar per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją užbaigti per septynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog R. T. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85–86), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – 2 vnt. kompaktinės laikmenos, prisegtos prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. T. (R. T.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

R. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – 2 vnt. kompaktines laikmenas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

R. T. kartu su šiuo teismo nuosprendžiu išsiųsti laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.