Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-9479-1104/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
2-9479-1104/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01192-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-9479-1104/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01192-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 242,92 Eur skolos, 1,63 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. skolinga už šildymą 242,92 Eur.

3. Ieškovė nurodė, kad jai Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams, bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusi su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje.

4. Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. pradėjo teikti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Ukmergės rajono savivaldybei (b. l. 6). Atsakovė ir UAB „Ukmergės butų ūkis“, remdamasis Ukmergės rajono valdybos 2001 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Šia sutartimi nuomotojas suteikė nuomininkui, t. y. atsakovei J. S., ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą – butą su rūsiu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

5. Ieškovė su atsakove 2012 m. rugsėjo 6 d. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. ŠIL-6008 (b. l. 8-9).

6. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (b. l. 16). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

6. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

7. Ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio (b. l. 6). Minėtas butas, kuris nuosavybės teise priklauso Ukmergės rajono savivaldybei, nurodytu laikotarpiu buvo išnuomotas atsakovei (b. l. 10-11). Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., ieškovė priskaičiavo 242,92 Eur atsakovės skolą (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusią skolą būtų sumokėjusi (CPK 178 straipsnis).

8. Nors atsakovei butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių; mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), 6.5. punkte susitarta, jog už kiekvieną mėnesį suvartotą šilumos energiją butui ir kitoms pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti atsakovė sumoka ieškovei iki po ataskaitinio mėnesio paskutinės darbo dienos (b. l. 8-9). Atsakovės ir UAB „Ukmergės butų ūkis“ (duomenys neskelbtini) sudarytos Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti buto nuomos ir komunalinius paslaugų mokesčius Lietuvos Respublikos įstatymuose ir nutarimuose nustatytu laiku (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, nuomodamasi savivaldybei nuosavybės teise priklausanti butą, privalo iki kiekvieno po ataskaitinio mėnesio paskutinės darbo dienos atskirai sumokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl tenkintini, priteisiant ieškovei iš atsakovės 242,92 Eur skolos už nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl delspinigių priteisimo

10. Ieškovė prašo priteisti 1,63 Eur delspinigių. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) (6.6 punktu) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1,63 Eur delspinigius pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (244,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

14. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 20 Eur žyminį mokestį.

15. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), 242,92 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 92 ct) skolos, 1,63 Eur (vieno euro 63 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (244,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev