Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) 2014-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2015-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme – 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamajam V. Š. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016-06-03 apie 18 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.42‰ girtumo laipsnis) konflikto metu pagrasino nukentėjusiajam tėvui B. A. Š. jį nužudyti – papjauti, taip pavojingai psichiškai nukentėjusįjį B. A. Š. veikė ir kėlė jam baimę, sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat, kaltinamajam V. Š. buvo pareikštas kaltinimas pagal 140 straipsnio 2 dalį dėl to, jog jis 2016-06-03 apie 18 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.42‰ girtumo laipsnis) konflikto metu pagrasinęs nukentėjusiajam tėvui B. A. Š. jį papjauti, ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam B. A. Š. į kairį petį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajam B. A. Š. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad tą vakarą grįžo namo išgėręs. Tėvas pradėjo aiškinti, kad jis pinigus leidžia į kairę ir į dešinę. Įvyko žodinis konfliktas, suduota į petį nebuvo. Grasinimų, kad papjaus ir užmuš – nebuvo. Jis jokio peilio neturėjo, neėmė ir negrasino. Jokio smūgio jis nesudavė. Namie konflikto metu buvo ir motina. Jei jis būtų sudavęs, motina būtų iš karto atbėgus. Policiją iškvietė tėvas. Jis pastoviai kviečia pareigūnus. Kartą jis tiesiog savo kambaryje buvo su sugyventine ir tėvas iškvietė pareigūnus. Iš tėvų neturiu galimybės išeiti. Motina nori nupirkti jam butą, bet tėvas iš to juokiasi.

Nukentėjusysis B. A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiksliai visko nepamenu, nes tai buvo senai. Sūnus kasdien ateina girtas ir kiekvieną dieną budina visą šeimą, liepia motinai keltis, daryti jam valgyti nakties metu ir „skandalina“, kad jam pirktų dviejų kambarių butą. Iš kur motina nupirks – jie yra pensininkai, iki 40 m. jį maitina, jis niekur nedirba, dabar gal ir dirba. Jis 40 metų išgyveno ir jokio stažo neturi. Iš ankstesnių darbų jį išmesdavo už gėrimą darbe. Tą vakarą jis jam sudavė į petį ir grasino jį nužudyti. Su motina jam sakė, kad jis kasdien girtas, rėkia, o kaimynai su vaikais visa tai girdi.

Siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus teismas pagarsino nukentėjusiojo B. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. A. Š. nurodė, kad jo sūnus V. Š. grįžo į namus 2016-06-03 apie 16 val. ar tai 17 val., tiksliai nežino, (duomenys neskelbtini), į trijų kambarių butą, neblaivus ir pradėjo daužyti duris. Butas prikaso jam ir žmonai. Žino, kad V. Š. durų tikrai nesugadino į jas daužydamas, tik kėlė triukšmą. Jis tuo metu namuose buvo su savo žmona T. Š.. Tuomet buto duris atidarė žmona T. Š.. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, kai į jo kambarį atėjo sūnus V. Š. ir pradėjo jam priekaištauti žodžiais, kad jis jam duotų pinigų alkoholiui. Jis sūnui nedavė ir tuomet sūnus jam, būnant jo kambaryje, pagrasino, kad jį papjaus, bet rankoje jis jokio peilio neturėjo. Jis tokių sūnaus grasinimų bijo, nes sūnus anksčiau taip pat jam grasino ir buvo jį sumušęs. Be grasinimo papjauti, jokių kitokių grasinimų sūnus neišsakė. Po ko priėjo prie jo ir vieną kartą trenkė jam kumščiu į kairį petį, jis pajuto fizinį skausmą. Jis nenukrito, liko toliau stovėti. Žino, kad konflikto metu buvo su sūnumi savo miegamajame kambaryje, tuo tarpu žmona T. Š. buvo virtuvės kambaryje, dėl to ji konflikto nematė, tik girdėjo triukšmą, nes sūnus V. Š. rėkė garsiai ant jo. Be jo, žmonos ir sūnaus namuose nieko nebuvo, dėl to niekas konflikto nematė. Žino, kad sūnus prieš žmoną fizinės prievartos nenaudojo, tik prieš jį, jai sūnus negrasino. Žino, kad žmona T. Š. yra prastos sveikatos, jai yra 80 metų ir jai labai skauda kojas, dėl to ji tikrai į apklausą negali atvažiuoti. Žino, kad po to, kai sūnus jam trenkė į petį, jis pats pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir iš jo paskambino 112 ir iškvietė policiją. Sūnus V. Š. nieko negirdėjo ir nematė, kaip jis skambino į policiją. Palaukė ir po kurio laiko pamatė per langą atvykstant policijos pareigūnus, tuomet priėjo prie buto lauko durų ir jas atrakino. Kai tik atidarė duris, jau tarpduryje stovėjo pareigūnai, kurie ir sulaikė sūnų V. Š. ir išsivežė. Dar pareigūnai pasiteiravo, ar jis rašys pareiškimą ant sūnaus, jis atsakė, kad rašys. Taigi, parašė pareiškimą ir padavė pareigūnams. Be minėto smūgio į kairį petį ir grasinimo papjauti sūnus V. Š. daugiau jam nieko nepadarė ir nepagrasino. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 33).

Pagarsinus nukentėjusiojo paaiškinimus, pastarasis papildomai nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu surašyti teisingai, taip ir buvo viskas. Grasino ir sudavė jam į kairį petį. Kaltinamasis prašo iš visų pinigų, o iš motinos reikalauja buto, kitaip jis iš jų namų neišeis. Jis grasino, kabinosi už pakarpos, trenkė, o grasina jis visą laiką. Jis iškvietė pareigūnus ir pats surašė pareiškimą, pareigūnas tik diktavo. Atvažiavo du pareigūnai: moteris ir vyras. Jam jau 80 metų ir jis daug ko nepamena. Žmona vaikšto, bet sunkiai, į teismą atvykti negalės.

Liudytoja T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis yra jos sūnus, o nukentėjusysis – vyras. Namie buvo nedidelis skandalas ir tėvas iškvietė policiją. Niekas nieko nesumušė, nieko tokio nebuvo. Barnis įvyko žodis po žodžio iš abiejų pusių, bet muštynių nebuvo. Ji buvo namie ir matė kaip jie pykosi. Ji nematė, bet girdėjo kaip jie barėsi, tačiau, kad sūnus grasintų tėvui negirdėjo. Sūnus tėvui nesudavė, kažkada prieš 2-3 metus buvo sudavęs, bet šį kartą muštynių nebuvo.

Siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus teismas pagarsino liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirbo su vyriausiuoju patruliu A. L., kai 2016-06-03 apie 18 val. gavo iškvietimą iš VPK OVS vykti į (duomenys neskelbtini), nes į buto duris daužosi neblaivus sūnus. Atvykus minėtu adresu ir pakilus į 6 aukštą, prie 57 buto durų sutiko minėtą pagyvenusio amžiaus vyriškį, kuris prisistatė kaip tėvas B. A. Š. ir šalimais stovėjo pagyvenusi moteris, kuri prisistatė kaip T. Š., V. Š. mama. Visi trys asmenys stovėjo bendrojo naudojimo koridoriuje, laiptinės patalpoje. V. Š. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. B. A. Š. jiems paaiškino, kad grįžo neblaivus sūnus V. Š. ir pradėjo daužyti į buto duris, reikalaudamas jį įsileisti į butą. Taip pat, kad sūnus B. A. Š. grasino jį papjauti, bet B. A. Š. nurodė, kad V. Š. jokio peilio rankoje grasindamas nelaikė. Kur V. Š. išsakė minėtus grasinimus, B. A. Š. nenurodė, ar bute, ar koridoriuje, tiksliai nurodyti negali. Taip pat, B. A. Š. jiems minėjo, kad sūnus mėgino su rankos kumščiu smogti, kur tiksliai, B. A. Š. nenurodė, tik paaiškino, kad jis išvengė minėto smūgio. Kas kvietė policijos pareigūnus, tiksliai pasakyti negali, šiuo metu nepamena. Taip pat, B. A. Š. paaiškino, kad sūnus jau ne pirmą kartą juos psichologiškai terorizuoja ir reikalauja duoti V. Š. pinigų. Motina T. Š. buvo labai susijaudinusi, verkė, nieko jai nepaaiškino. B. A. Š. buvo labai susijaudinęs ir jos paprašė parašyti pareiškimą. Jis jai visą pareiškimo tekstą diktavo dėl to, kad blogai rašo lietuviškai. Jai sutikus ir buto virtuvės patalpoje surašius pažodžiui viską, ką B. A. Š. jai sudiktavo, pateikė minėtą pareiškimą B. A. Š. dar kartą perskaityti, ką jis ir padarė, po ko minėtame pareiškime jis po tekstu pasirašė. Žino, kad dar prieš priimant iš B. A. Š. pareiškimą, sūnus V. Š. tapo labai agresyviai nusiteikęs, jis pradėjo šaukti, tai pastebėjus buvo iškviestas dar vienas papildomas ekipažas į pagalbą. Kai atvyko dar vienas ekipažas, ji priėmė pareiškimą iš B. A. Š., buvo sulaikytas sūnus V. Š. ir pristatytas į 1 PK. Ant B. A. Š. jokių smurto pėdsakų vizualiai nesimatė, buto patalpoje išmėtytų daiktų nepastebėta. Taip pat buvo pasiteirauta T. Š. ir B. A. Š., ar jiems yra reikalinga GMP, jie abu atsisakė nuo GMP (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad B. A. Š. skambino bendrajam pagalbos centrui ir nurodė, kad namie „škandalina“ sūnus, laužo viską, daužosi į buto duris (b. l. 10, 11).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus policijos pareigūnams B. A. Š. nurodė, jog sūnus daužė buto duris, grasino susidorojimu su tėvu ir motina, t. y. papjaus ir nužudys. Kai jis atidarė buto duris, sūnus užsimojo ir bandė jam suduoti, tačiau jis išsisuko nuo smūgio. Tuomet jis pradėjo įžeidinėti savo motiną, grasino ją papjauti (b. l. 16, 17).

Akistatos metu 2016-06-28 nukentėjusysis B. A. Š. nurodė, kad neatsimena, kas atsitiko 2016-06-03, nes ginčai kyla nuolat, kai sūnus yra girtas, nori, kad sūnus negertų ir nesišlaistytų naktimis gatvėmis, šį kartą nori atleisti sūnui V. Š. dėl konflikto. Įtariamasis V. Š. nurodė, kad tą dieną nieko nebuvo (b. l. 65, 66).

Kaip matyti iš byloje surinktų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintų įrodymų, tarp B. A. Š. ir jo sūnaus, kaltinamojo V. Š., 2016-06-03 įvyko konfliktas. To neneigia nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. Kad įvyko konfliktas patvirtino ir liudytoja T. Š.. Tačiau tai, kad V. Š. sudavė nukentėjusiajam į kairį petį ir jam grasino nužudymu, nurodo tik nukentėjusysis B. A. Š., jokiais kitais bylos duomenimis tai negrindžiama. Be abejonės, nukentėjusiojo parodymais galima grįsti kaltinamojo kaltę, tačiau jie turi būti visapusiškai įvertinti, kruopščiai patikrinti, parodymai turi atitikti kitus bylos duomenis. Šiuo gi atveju teismas nukentėjusiojo parodymus vertina kaip prieštaringus, neatitinkančius kitų bylos duomenų ir neįtikinančius. Nukentėjusiojo išsakyti teiginiai dėl jo sumušimo ir grasinimo nužudymu nėra paremti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis B. A. Š. teismo posėdžio metu jokių konkrečių detalių apie jo atžvilgiu padarytus nusikaltimus nurodyti negalėjo, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių (81 m.), yra suprantama. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus (2016-06-04 ir 2016-06-09) ir nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes. Apklaustas antrą kartą jis nurodė, kad betrankant buto duris, pastarąsias atidarė jo žmona. Jis tuo metu buvo savo kambaryje ir kaltinamasis atėjo į jo kambarį, jam sudavė, grasino nužudyti, o jis iškvietė policiją. Tačiau tokių aplinkybių jis nenurodė nei pirmos apklausos metu, nei atvykusiems policijos pareigūnams. Atvykus pareigūnams jis apskritai neužsiminė apie tai, kad jam buvo suduotas smūgis, nurodė, kad duris atidarė pats, kad grasino susidorojimu dar būdamas už durų, prieš jį įleidžiant. Kad nukentėjusiojo sūnus nemušė, patvirtino ir liudytoja T. Š.. Antroje apklausoje nukentėjusysis nurodo, kad bendrajam pagalbos centrui jis skambino po to, kai jam, jo kambaryje, smūgį sudavė sūnus. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo pokalbio su bendruoju pagalbos centru, nukentėjusysis skundžiasi tik dėl to, kad sūnus tranko duris, tai girdėti ir garso įraše, o apie grasinimą ar jo mušamą nieko nenurodo. Antroje apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad jo žmona grasinimų ir muštynių nematė ir negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje, o pareiškime policijai jis nurodė, kad kaltinamasis keikėsi necenzūriniais žodžiais ir žmonos atžvilgiu, grasino ją nužudyti, tačiau tokias aplinkybes teismo posėdžio metu T. Š. vienareikšmiškai paneigė. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nepaisant to, kad kaltinamasis daužė buto duris ir grasino susidorojimu, jis buvo įleistas į butą, kas rodo, kad realiai dėl savo sveikatos B. A. Š. nesibaimino.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Vien prieštaringų nukentėjusiojo parodymų pagrįsti kaltinamojo kaltei nepakanka. Atsižvelgiant į tai, dėl inkriminuojamų veikų kaltinamasis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą