- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- A11.-1995-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00184-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- R. Z.
- Advokatai
- Mantas Šriupša
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių klausimai
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Dainorai Gintautaitei-Bačėnienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. 2018 m. rugsėjo 21 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, Jonavos r. sav., neteisėtai, t. y. nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir AAD bei negavus leidimo pasiimti gyvūną ar jo dalis, pasisavino tauriojo elnio patelę. Tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.28 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Be kita ko, R. Z. 2018 m. rugsėjo 21 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patelę. Tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimą ir padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.
R. Z., medžiotojo bilieto Nr. 040781, administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2018 m. rugsėjo 21 d. 10.12 val. adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate, kuriame pagal nustatytus Veterinarinės priežiūros medžioklės reikalavimus neįrengta medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė, dorojo medžiojamuosius gyvūnus, tauriojo elnio patelę ir stirnos patiną, kai šie gyvūnai turi būti apdorojami aikštelėje arba apdorojimo patalpoje, neužtikrino, kad susidarę šalutiniai produktai, kailis, kojų dalys, vidaus organai, kraujas, būtų laikomi sandariose patalpose iki jų išgabenimo į gyvūninių atliekų duobę. Protokole nurodė, kad R. Z. tokiais savo veiksmais pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27, 28, 41 punktus ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.13 punktą bei padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Be kita ko, R. Z. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 18 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, Jonavos r. sav., sumedžiojo stirnos patiną, apie sumedžiotą gyvūną privalomai nepranešė medžioklės vadovui. Neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną, pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklės reikalavimus, dorojo adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Protokole nurodė, kad R. Z. tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklė Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 58.2.2, 58.2.3 punktų reikalavimus ir padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.
Teismo posėdžio metu R. Z. savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo pripažino iš dalies. Neginčija, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. pasisavino sumedžiotą tauriojo elnio patelę. Įvykio dieną miške buvo be ginklo, nemedžiojo. Vyko elnių ruja, išgirdo šūvį ir nuėjo link tos vietos. Buvo ankstyvus rytas, medžioklė tuo metu nevyko. Pamatė gulintį elnią, tačiau kadangi buvo ankstyvus rytas, niekam neskambino ir parsivežė elnio patelę jo tėvui priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Elnią nusivežė į tėvų sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Elnio patelę pradėjo doroti ūkiniame pastate. Tuo tarpu išdorotą stirnos patiną su galva 2018 m. rugsėjo 16 d. jam atidavė draugas V. Z., kuris yra kito būrelio (duomenys neskelbtini) medžiotojas. V. Z. sakė, kad stirnos patiną sumedžiojo rugsėjo 16 d. V. Z. būrelyje yra tokia tvarka, kad sumedžiotus gyvūnus pasiima tas, kas juos sumedžiojo. Pas R. Z. būrelyje medžiotojai sumedžiotus gyvūnus pasidalina. Apklausiamas pareigūnų pirminius parodymus jis davė netikslius, nes nenorėjo apdergti V. Z., kadangi manė, kad jis nepasidalinęs su kitais medžiotojais pasisavino sumedžiotą gyvūną. Jis V. Z. davė grūdų, o jis jam stirnos patiną. Specialistai atvykę pas jį rado tik elnio atliekas, o ne stirnos. Jis turi šunis, todėl dažnai iš medžioklių pasiima kanopas ir kailius, nes juos moko, dalyvauja su šunimis varžybose. Atvykus pareigūnams stirnos patinas jau buvo išdorotas, nebuvo nei menčių nei kumpių, tik šonkauliai, stuburas ir galva, kraštai buvo padžiuvę, nes gyvūnas kabėjo jau kelias dienas. Galimai su V. Z. buvę medžiotojai, kurie buvo kalbinti inspektorių, nedalyvavo lupime, todėl ir pasakė, kad stirnos patinas buvo su galva. Mano, kad apklausti medžiotojai apsiriko. Be paimto šautuvo namuose turi dar tris šautuvas. Pareigūnai paėmė ginklą, kuris buvo automobilyje, tačiau ne VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kitame automobilyje. Nesuprato kodėl pareigūnai paėmė būtent šį ginklą.
Teismo posėdžio metu R. Z. atstovas advokatas Mantas Šriupša nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. pripažįsta savo kaltę dėl elnio pasisavinimo, o administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį prašo nutraukti. Nurodė, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina stirnos patino sumedžiojimo. Pažymėjo, kad V. Z. idealiai tiksliai apibūdino sumedžiotą stirniną, objektyviai apsiriko tik dėl ragų ir kelmelių.
Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Dainora Gintautaitė-Bačėnienė nurodė, kad palaiko protokole nurodytas aplinkybes ir suformuluotą kaltinimą. Papildomai pažymėjo, kad ūkinėje patalpoje buvo rastas tiek stirnos, tiek ir elnio kailis ir galūnės. R. Z. stirną sumedžiojo neteisėtai ir neįrašė to į medžioklės lapą. Vėliau R. Z. pakeitė parodymus ir nurodė, kad stirnos patiną jam atidavė V. Z.. Patinas, kuris buvo rastas pas R. Z., nėra tas pats stirnos patinas, kurį turėjo V. Z. Kiti su V. Z. buvę medžiotojai, kurie dalyvavo rugsėjo 16 d. medžioklėje, apklausti nurodė, kad buvo sumedžioti du gyvūnai ir jie buvo išdoroti tą pačią dieną medžioklės dorojimo aikštelėje Upininkų sen., gyvūnų galvos buvo nupjautos, o atliekos sumestos į atliekų duobę. O pas R. Z. rastas gyvūnas buvo nebaigtas doroti, su galva. Šios aplinkybės rodo, kad R. Z. laikosi gynybinės pozicijos, o jo pirminis prisipažinimas yra teisingas. Gyvūnas buvo sumedžiotas R. Z. graižtviniu šautuvu, kuris yra sulaikytas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. M. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos vyriausiuoju specialistu. 2018 m. rugsėjo 21 d. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), dorojama nelegaliai sumedžiota stirna. Pranešėjas nurodė, kad brakonieriaujama sistemingai. Apžiūrėjus elnio patelės kailį, kulkos skylę rado kakle, kulkos nebuvo. Medžioklės vadovas D. N. pateikė medžioklės lapą ir jame nebuvo įrašų apie 2018 m. rugsėjo 18 d. sumedžiotą stirnos patiną. Jis surašė apklausiamo V. Z. atsakymus, nes V. Z. buvo sunku rašyti. Netyrė paimto šautuvo, nes nebuvo rasta kulka, todėl jam nebuvo įdomu kada šauta paskutinį kartą. Stirnos kailio ir galūnių neėmė, nes pasitikėjo R. Z. paaiškinimais. Pagal likučius vizualiai nustatė, kad buvo sumedžiota stirna. 2018 m. rugsėjo 21 d. dar neturėjo duomenų ar stirna sumedžiota teisėtai ar neteisėtai. Stirnos mėsą paėmė kaip objektą, bet su tuo objektu neatliko jokių tyrimų.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos vyriausiuoju specialistu. 2018 m. rugsėjo 21 d. ūkiniame pastate pas R. Z. rado pradėtą doroti elnio patelę ir stirnos patino griaučius. Su šautuvu jokie veiksmai nebuvo atliekami, nes nebuvo rastos kulkos. Neteisėtą sumedžiojimo versiją grindė pirminiais R. Z. parodymais. Stirnos kailio ir kanopų neėmė, nes nemanė, kad tai svarbu. Negali nurodyti kokiu ginklu buvo sumedžiotas stirnos patinas. Sumedžiojimo laiką nustatė remdamasis pirminiais R. Z. parodymais.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. 2018 m. rugsėjo 21 d. nuvykęs apžiūrinėjo įvykio vietą. Neteisėto stirnos patino sumedžiojimo faktą patvirtino R. Z. Neprisimena ar aiškinosi kur ir kada buvo sumedžiotas stirnos patinas. Elnio patelės kailyje buvo rasta šautinė skylė.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Z. parodė, kad su R. Z. yra pažįstami apie 20 metų, abu yra medžiotojai. Kartais R. Z. jam padėdavo grūdais, vėliau jis jam duodavo grūdų. Jo būrelyje tvarka tokia, jog tas, kas nušauna stirną – pasiima mėsą, o stambius gyvūnus dalinasi tarp medžiotojų būrelio narių. 2018 m. rugsėjo 16 d. rytinėje medžioklėje nušovė stirniną, kurį pasiėmė. Medžioklės vadovas nušautą gyvūną užregistravo. Tada jis atsivežė stirniną iki išdorojimo aikštelės ir pradėjo lupti stirniną. Nulupo kailį, išleido žarnas, o kūną pasidėjo į bagažinę ir išvažiavo namo. Atvažiavo R. Z., pasikalbėjo, kad jis gali duoti dar 4-5 maišus grūdų, todėl jis R. Z. atidavė stirniną su galva. R. Z. žadėjo nuvirti galvą ir atiduoti jam. Medžioklei vadovavo T. Z., tačiau jis negalėjo matyti ar galva nupjauta ar ne. Mano, kad sumedžiojo selekcinį patiną iki 2 metų amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kalte administracinių nusižengimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais.
Nagrinėjamu atveju, R. Z. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. Z. pripažino savo kaltę tik dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. kad 2018 m. rugsėjo 21 d., Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, Jonavos r. sav., neteisėtai, t. y. nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir AAD ir negavus leidimo pasiimti gyvūną ar jo dalis, pasisavino tauriojo elnio patelę ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.28 punkto reikalavimus. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir inkriminavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui byloje nėra. R. Z. kaltę patvirtina jo paties parodymai, teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, vaizdo medžiaga, 2018 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos gyvosios apsaugos inspekcijos patikrinimo akte Nr. 185 (b. l. 11), 2018 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pranešimo tyrimo akte (b. l. 30-33) užfiksuoti duomenys ir kita bylos medžiaga, todėl įrodžius jo kaltę, R. Z. baustinas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.
Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo konkrečiu atveju, R. Z. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad jis ūkiniame pastate, kuriame pagal nustatytus Veterinarinės priežiūros medžioklės reikalavimus neįrengta medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė, dorojo medžiojamuosius gyvūnus, tauriojo elnio patelę ir stirnos patiną, kai šie gyvūnai turi būti apdorojami aikštelėje arba apdorojimo patalpoje, neužtikrino, kad susidarę šalutiniai produktai, kailis, kojų dalys, vidaus organai, kraujas, būtų laikomi sandariose patalpose iki jų išgabenimo į gyvūninių atliekų duobę ir tokiais savo veiksmais pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27, 28, 41 punktus. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu (2018 m. rugsėjo 21 d.) galiojo Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų redakcija, kurios 11 punktas numatė, kad sumedžiotas medžiojamasis gyvūnas dorojamas tik aikštelėje, įrengtoje pagal II skyriaus reikalavimus. Tuo tarpu Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27 punkte (aktuali redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad aikštelėje arba apdorojimo patalpoje turi būti atliekamas sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų, kurie pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie stambiosios medžiojamosios faunos (toliau – stambieji medžiojamieji gyvūnai), pirminis apdorojimas (nepriklausomai nuo to, ar jų mėsa bus naudojama maistui, ar ne), išskyrus sumedžiotus elninius gyvūnus (briedžius, tauriuosius elnius, dėmėtuosius elnius, danielius, muflonus, stirnas) ir paukščius, kuriems galima nuleisti kraują, pašalinti skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus sumedžiojimo ar radimo (kai medžioklės metu sužeistas elninis gyvūnas pabėga iš sumedžiojimo vietos ir žūsta kitoje vietoje arba randamas nušautas medžiojamasis paukštis) vietoje (toliau – sumedžiojimo ar radimo vieta). Vadinasi, naujoji Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų redakcija nustato, kad elnio patelė ir stirnos patinas galėjo būti dorojami ir ne aikštelėje ar apdorojimo patalpoje. Pažymėtina, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis), todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikytina Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad tiek iš R. Z. parodymų, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys liudytojo V. Z. parodymams, tiek ir iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. T. parodymų, kuris nurodė, kad buvo rasti stirnos patino griaučiai, galima daryti išvadą, kad stirnos patinas, rastas ūkiniame pastate, jau buvo išdorotas. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ūkiniame pastate rastos galūnės ir kailis buvo būtent šio stirnos patino, kadangi byloje surinktais duomenimis nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis iš medžioklių dažnai namo parsineša sumedžiotų gyvūnų galūnes, kadangi augina šunis ir juos dresuoja. Taigi, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir nenustačius R. Z. veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių, byla pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį R. Z. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtina atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkte nustatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Z. neginčijo, kad ūkiniame pastate dorojo sumedžiotą (nušautą) tauriojo elnio patelę. Duodamas paaiškinimus jis nurodė, kad įvykio dieną buvo ankstyvus rytas, medžioklė nevyko, vyko elnių ruja ir jis išgirdęs šūvį nuėjo link šūvio vietos ir rado elnio patelę. Pirminiame paaiškinime (b. l. 13) nurodė ir tai, jog eidamas link šūvio vietos matė nuvažiuojantį automobilį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtai sumedžioto kanopinio žvėries dorojimas yra laikomas vienu šiurkščiausiu Medžioklės taisyklių pažeidimu (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.1 punktas), juo labiau, įvertinus tai, kad medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Z. pagal savo gyvenimišką patirtį bei medžiojimo praktiką, įgytas specialias žinias, turėdamas išmanyti medžioklės taisykles reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir žinodamas atsakomybę už atitinkamų reikalavimų pažeidimus, būdamas pakankamai atsakingas ir rūpestingas, privalėjo suprasti, kad elnio patelė sumedžiota neteisėtai (nežinomo asmens, kuris nėra žinoma ar turėjo teisę medžioti), kadangi medžioklė minimame plote nevyko, jis matė nuvažiuojantį automobilį ir išgirdo šūvį, apžiūrinti kailį matė šautinį sužalojimą, todėl žinojo ir suprato, kad doroja neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patelę. R. Z. kaltę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, be jo paties paaiškinimų apie įvykio faktines aplinkybes, įrodo ir ši bylos medžiaga – tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, vaizdo medžiaga, 2018 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos gyvosios apsaugos inspekcijos patikrinimo akte Nr. 185, 2018 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pranešimo tyrimo akte užfiksuoti duomenys, įvykio vietos schema ir kita bylos medžiaga. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visumą, daroma išvada, jog R. Z. 2018 m. rugsėjo 21 d., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patelę, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
Be kita ko, R. Z. kaltinamas ir tuo, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, Jonavos r. sav., sumedžiojo stirnos patiną, apie sumedžiotą gyvūną privalomai nepranešė medžioklės vadovui ir neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną, pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklės reikalavimus, dorojo adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate. Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. kategoriškai neigė savo kaltę nurodydamas, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. jis nieko nesumedžiojo, o stirnos patiną jam padovanojo draugas medžiotojas V. Z., kuris stirnos patiną sumedžiojo rugsėjo 16 d. medžioklės metu. Nurodė, kad pirminiuose parodymuose teigė, kad pats sumedžiojo stirnos patiną, nes bijojo pakenkti V. Z. ir jo santykiams su būrelio medžiotojais, kadangi nežinojo apie sumedžiotų gyvūnų dalinimosi tvarką V. Z. būrelyje. Teisme apklaustas liudytojas V. Z., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, jog jis padovanojo R. Z. 2018 m. rugsėjo 16 d. sumedžiotą stirnos patiną. Paaiškino, kad jie tarpusavyje yra seni pažįstami, R. Z. dažnai jam duoda grūdų, jų pažadėjo ir už stirnos patiną. Aplinkybę, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, Jonavos r. sav., nebuvo sumedžiotas stirnos patinas patvirtina 2018 m. rugsėjo 6 d, medžioklės lapas Nr. BMB-9 (b. l. 12). Tuo tarpu iš byloje esančio Lietuvos medžiotojų draugijos Jonavos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės lapo Nr. 18 (b. l. 18) matyti, kad V. Z. 2018 m. rugsėjo 16 d. sumedžiojo stirnos patiną. Aplinkybę, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. buvo sumedžiotas stirnos patinas patvirtino ir tyrimo metu apklausti kartu su V. Z. medžioję medžiotojai – T. Z. (b. l. 19), L. K. (b. l. 24), R. Č. (b. l. 25). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje be pirminio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, daugiau nėra jokių kitų duomenų, kurie pavirtintų, kad būtent R. Z. sumedžiojo stirnos patiną. Teismo posėdžio metu apklausti institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnai M. T., A. M., patvirtino, jog neteisėto stirnos patino sumedžiojimo faktas buvo grindžiamas paties R. Z. pirminiais paaiškinimais. Byloje nebuvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtintų kokiu ginklu buvo nušautas stirnos patinas, o vien ta aplinkybė, kad V. Z. nurodė sumedžiojęs galimai iki 2 metų stirnos patiną, o Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos išvada nustatyta, kad stirna buvo 2,5 metų amžiaus, nesant kitų objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais R. Z. ir liudytojo V. Z. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų aplinkybę, kad būtent R. Z. nušovė stirnos patiną ir paneigtų versiją, kad stirnos patiną jam padovanojo V. Z.
Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad administracinių nusižengimų tyrimo procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija; asmuo negali būti nubaustas administracine nuobauda, nutarimą administracinio nusižengimo byloje grindžiant prielaidomis, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-990/2006, N63-781/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytą, esant abejonėms, kurios negali būti pašalintos ir privalo būti vertinamos R. Z. naudai, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad R. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje (neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną ir vėliau dorojo neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną), dėl ko byla šioje dalyje pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį jo atžvilgiu nutrauktina.
R. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. Z. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. Z. už padarytus nusižengimus paskyrus ANK 290 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 290 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Nustatydamas administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti, atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į R. Z. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, kad jis anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžia, kad R. Z. skirtinas minimalus teisės medžioti atėmimo terminas – 1 (vieneri) metai.
Administracinio poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusižengimą formų, turinčios padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnis). Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 8 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių ar kitų nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018). Šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad iš R. Z. paimtu graižtviniu šautuvu (b. l. 48, 49) buvo sumedžiotas stirnos patinas, todėl minėtas ginklas nelaikytinas nusižengimo padarymo įrankiu ir jo konfiskavimas nėra tikslingas. Tuo tarpu R. Z. rasta elnio patelė buvo gabenta į ūkinį pastatą transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis minėta transporto priemonė priklauso R. L., o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad automobilis priklauso jo tėvui. Manytina, kad konfiskavus šią transporto priemonę žala būtų padaryta ne pačiam administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o transporto priemonės savininkui, kuris negalėjo žinoti, kad R. Z. ras neteisėtai sumedžiotą elnio patelę ir parsigabens ją į ūkinį pastatą dorojimui. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina ir į administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, R. Z. charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad praeityje jis nebuvo baustas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų, todėl šio nusižengimo padarymas buvo labiau atsitiktinis, bei sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo skyrimas neatitiktų padaryto nusižengimo pobūdžio ir sunkumo, todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir ši administracinio poveikio priemonė neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
R. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje (tauriojo elnio patelės pasisavinimas) numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam įspėjimą.
R. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje (neteisėtai sumedžiotos tauriojo elnio patelės dorojimas) numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 800 (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, R. Z. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams.
R. Z. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 8 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19103157855. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.