Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-66-170/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-05
Bylos Nr.
II-66-170/2012
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-01698-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aldona Tumelionytė
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-66-170/2012
Proceso Nr. 4-03-3-01698-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2., 79.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant A.Mockaitei, dalyvaujant skundą padavusiam ir administracinėn atsakomybėn patrauktam D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-1676104-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto Sigito Kūjalio 2012-05-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-1676104-12 D. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 210 Lt (dviejų šimtų dešimties litų) bauda. D. P. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012-05-18 apie 01:20 val., vairuodamas automobilį Audi R8 4,2 FSI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į dešinę iš Klaipėdos gatvės į Pylimo gatvę neparodė posūkio signalo. Tuo pažeidė KET 88.2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu D. P. pateikė skundą ir teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyresniojo specialisto Sigito Kūjalio 2012-05-22 nutarimą Nr. 10N-1676104-12 ir bylą nutraukti. Nurodė, kad su nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi nutarimas surašytas nepagrįstai ir neteisėtai. Posūkis iš Klaipėdos gatvės į Pylimo gatvę yra reguliuojamoje „T“ formos sankryžoje, posūkis leidžiamas tik viena kryptimi – tik į dešinę į Pylimo gatvę. Jis sankryžoje prieš sukdamas į dešinę įspėjo apie manevrą dešinio posūkio signalu pajudindamas posūkio svirtelę ir posūkio signalas sumirksėjo tris kartus. Jis nesudarė kliūčių pėstiesiems ir kitoms transporto priemonėms. Jam pasukus į Pylimo gatvę manevras buvo pabaigtas ir posūkio signalas nemirksėjo. Tuo jis įvykdė KET reikalavimus signalizuoti prieš atliekamą manevrą ir baigti signalizuoti tuojau pat po manevro. Kelių policijos patrulio automobilis stovėjo apytiksliai už 115 metrų K.Kalinausko-Pylimo gatvių sankryžoje ir galėjo stebėti aplinką ir jo automobilį ne visą manevravimo laiką, todėl objektyviai galėjo nepastebėti jo posūkio signalo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas Sigitas Kūjalis atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo D. P. skundo netenkinti, nes policijos pareigūnų parodymai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, byloje nėra duomenų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. D. P. paaiškinimas vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad Klaipėdos gatve važiavo link Pylimo gatvės, o iš Pylimo gatvės norėjo pasukti į K.Kalinausko gatvę. Važiuojant Klaipėdos gatve yra „T“ formos sankryža į Pylimo gatvę, kur jam reikėjo sukti tik į dešinę pusę, kadangi į kairę pusę yra draudžiamas eismas – ten leidžiama važiuoti tik viešajam transportui. Privažiavęs prie sankryžos jis palietė svirtelę ir tris kartus parodė posūkio signalą į dešinę: tris kartus sumirksėjo priekinis, galinis ir vidurinis posūkio signalas. Policijos pareigūnų ekipažas stovėjo Pylimo gatvėje, apytikriai 100 m nuo Klaipėdos gatvės jam iš dešinės, t.y. toje pusėje, į kurią jis darė manevrą. Kai jis pasuko į Pylimo gatvę ir pavažiavo apie 100-130 m, išbėgo policininkas, jį sustabdė ir paprašė pateikti dokumentus. Jis policininkui pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos pažymėjimą. Pareigūnas jam pasakė, kad jis nerodė posūkio. Jis su policijos pareigūnu nesutiko ir pasakė, kad policininkai to matyti negalėjo. Jam surašė protokolą už pažeidimą, kurį jis tikrai nepadarė. Jis rodė posūkį, bet policijos pareigūnas nematė ir negalėjo matyti, kad buvo rodytas posūkio signalas, kadangi buvo visai kitoje gatvėje už 100 metrų. Ten stovi namas, todėl gal per tą namą pareigūnas negalėjo visko gerai matyti. Žemėlapyje, kuris pridėtas prie bylos, labai gerai matosi, kur tas namas stovi, kurioje vietoje stovėjo pareigūnas. Pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo rodyti posūkį prieš darydamas manevrą, t.y. prieš 3-4 sekundes, kad vairuotojas, galimai važiuojantis paskui jį, matytų, kokie jo tolesni veiksmai. Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad įspėjamieji signalai turi būti rodomi iš anksto, prieš manevrą. Jei jis išvažiavo į Pylimo gatvę, tai signalas jau neveikė, nes parodė manevrą prieš tai Klaipėdos gatvėje, nes buvo „T“ formos sankryža ir tiesiai jis važiuoti negali. Kai atvažiuoja prie sankryžos, įjungia posūkį, kuris sumirksi tris kartus ir išsijungia. Kai privažiavo sankryžą, mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Jo gatvė buvo šalutinė, jis įvažiavo į pagrindinę gatvę. Manevras prasideda kai sukamas vairas, kai ratai jau sukasi, kai darai posūkį į sankryžą, likus 2-3 metrams iki tos gatvės pradžios. Manevras prasidėjo pačioje sankryžoje, kai jis suko į dešinę pusę. Kai pradėjo daryti posūkį, buvo tamsu, pareigūnų nematė. Mano, kad jį stabdė todėl, kad jis vairavo gerą automobilį, bandė prie kažko prisikabinti. Teigia, kad pareigūnas bandė jį apkaltinti, kad nerodė posūkio. Jis pareigūnui pasakė, kad pats yra buvęs pareigūnas ir puikiai žino KET. Jeigu pareigūnas stovi už 100 metrų, už kampo, tamsoje ir sako, kad jis nerodė posūkio, nieko jo nepaprašo, pažiūri, kad diržas užsegtas, mobiliu telefonu nekalbėta, todėl sugalvoja, kad nerodė posūkio. Prašo teismo objektyviai įvertinti situaciją ir panaikinti nuobaudą, kadangi rodė posūkį prieš manevrą. Pareigūnas to nepastebėjo, nes jo automobilį užstojo namas.

Liudytojas Jurij Pliavgo teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba VPK Kelių patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu. Tą naktį stovėjo Pylimo g., netoli Klaipėdos g. - Pylimo g. sankryžos. Iki sankryžos buvo daugiausia 10 metrų. Netoli yra įvažiavimas į kiemą, jis su porininku jame ir sustojo. Stovėjo lauke prie 12-tu numeriu pažymėto namo ir žiūrėjo, kas pažeidinėja KET. Stabdė tuos, kas iš Klaipėdos g. suka į Pylimo g. ir nerodo posūkio signalo. Audi vairuotojas, sukdamas iš Klaipėdos g. į Pylimo g. neparodė posūkio signalo ir dėl to buvo sustabdytas. Už vairo buvo D. P., šalia jo sėdėjo keleivis. Priėjęs prisistatė, pasakė, kokį pažeidimą D. P. padarė. Vairuotojas paaiškino, kad pirmą kartą važiuoja šiuo automobiliu, kad jį iškvietė direktorius, kuris yra išgėręs, todėl gali būti, kad jis ir neparodė posūkio signalo. KET yra aiškiai parašyta, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, sukdamas į kairę, į dešinę, persirikiuodamas, privalo rodyti posūkio signalą. Vairuotojas, prieš važiuodamas į sankryžą jau turi rodyti posūkio signalą, turi baigti rodyti posūkio signalą, kai, užsukus į dešinę, vairo padėtis išsilygina ir posūkio signalas atsijungia. Sumirksėti triskart posūkio signalu galima tik lenkiant. Kai automobilis išvažiavo į Pylimo gatvę, jis jau nerodė posūkio signalo. Jie stovėjo prie pat kelio, jų automobilis tikrai matėsi.

Motyvuojamoji dalis

D. P. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

ATPK 20 str. nurodoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 str. 1 d. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (to paties straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 str. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.).

D. P. buvo nubaustas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 88.2 punkto reikalavimus prieš sukdamas į dešinę neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. KET 81 p. nustatyta, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. KET 92 p. nustatyta, kad įspėjamieji signalai (rodomi posūkių signalais) turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro.

Teismo posėdžio metu D. P. ir liudytojas J.Pliavgo nupiešė įvykio schemą. D. P. nupiešė, kad policijos pareigūnai stovėjo apie 100 metrų nuo sankryžos ir jie negalėjo matyti sankryžos, nes juos nuo sankryžos užstojo namas. Liudytojas J.Pliavgo ištaisė D. P. schemą ir parodė, kad jų automobilis stovėjo apie 10 metrų nuo sankryžos prie 12 numerio pažymėto namo, o jis stovėjo gatvėje prie šaligatvio ir viską matė. Pagal byloje esančio žemėlapio (b.l. 4) mastelį galima spręsti, kad policijos pareigūnai stovėjo apie 50 metrų nuo Pylimo-Klaipėdos gatvių sankryžos. Kadangi įvykis įvyko naktį, policijos pareigūnai buvo netoli sankryžos, todėl jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir jokia kliūtis, kaip teigia D. P., neužstojo juos nuo sankryžos.

Pagal KET 88.2 p. prieš sukdamas į dešinę vairuojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o KET 92 p. nustatyta, kad įspėjamieji signalai (rodomi posūkių signalais) turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro. D. P. teismo posėdžio metu nesutiko, kad pažeidė KET 88.2 p. Nurodydamas, kad prieš sukdamas į dešinę pajudino posūkio svirtį ir posūkio signalas sumirksėjo tris kartus, o manevras buvo pabaigtas jam pasukus į Pylimo gatvę ir posūkio signalas nemirksėjo. Tokiais savo veiksmais jis įspėjo apie manevrą dešinio posūkio signalu, nesudarė kliūčių pėstiesiems ir kitoms transporto priemonėms, bet nepažeisdamas KET, kad tuo metu kai manevras buvo baigtas, posūkio signalas jau nemirksėjo.

Iš UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ pažymos (b.l. 3) matyti, kad automobilyje Audi R8 4,2 FSI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmontuota dviejų padėčių posūkių įjungimo svirtis: 1 padėtis – pajudinus svirtelę posūkių indikacija sumirksi 3 (tris) kartus; 2 padėtis – įjungus svirtelę, posūkio indikacija mirksi tol, kol svirtelė bus automatiškai grąžinta į pradinę padėtį ištiesinus vairą po manevro arba svirtelė grąžinama į pradinę padėtį rankiniu būdu.

Pirmos padėties svirties posūkių indikacija sumirksi 3 (tris) kartus, t.y. apie 5 sekundes. Tokio laiko tarpo neužtenka baigti sankryžoje manevro, todėl kai išsijungė ši posūkių įjungimo svirtis D. P. manevro dar nebuvo pabaigęs, ką pripažino pats D. P., patvirtino liudytojas ir tuo įrodyta, kad D. P. pažeidė KET 88.2 p. reikalavimus.

Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu parodė, kad sumirksėti triskart posūkio signalu galima tik lenkiant. Šiuo atveju lenkimo nebuvo, todėl D. P. turėjo pradėti rodyti posūkio signalą prieš pradėdamas posūkį ir baigti rodyti posūkio signalą tik baigęs manevrą. Posūkio signalas išsijungia po manevro kai manevras yra baigiamas.

Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. D. P. paaiškinimas vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir todėl jis pagrįstai pripažintas pažeidus KET 88.2 p. reikalavimus ir jo veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Teismas konstatuoja, jog institucija D. P. atžvilgiu paskyrusi jam baudą įvertino visas faktines bylos aplinkybes vadovaudamasi ATPK normomis ir teisingai. Teismo vertinimu, D. P. paskirta šiek tiek aukščiau vidurkio 210 litų bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje padarymą, nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsižvelgta į administracinę atsakomybę sunkinanči aplinkybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nepažeidžiant LR ATPK straipsnių reikalavimų.. D. P. paskirta nuobauda (jos dydis) proporcinga padarytai administracinio teisės pažeidimo veikai. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, todėl švelnesnės nuobaudos paskyrimas patraukto administracinėn atsakomybėn asmens atžvilgiu, neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad institucija, priėmusi nutarimą teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 225 straipsnio 1 dalis), todėl pagrindo jo panaikinti nėra, atitinkamai skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

D. P. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto Sigito Kūjalio 2012-05-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-1667053-12, kuriuo D. P. buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 210 Lt (dviejų šimtų dešimties litų) bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Tumelionytė /parašas yra/