- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-874-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01053-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- S. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-874-278/2015
Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01053-2015-7
2015 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1391-839/2015 pagal pareiškėjos S. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., Daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Šlaitas“ dėl antstolio veiksmų ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. G. prašė panaikinti antstolės A. M. 2015-05-11 internetiniame tinklalapyje paskelbtas S. G. priklausančio turto – 3,0500 ha ploto žemės sklypo varžytines. Nurodė, kad sklypas yra asmeniškai jos paveldėtas pagal testamentą. Be to, teigė, jog priverstinių išieškojimo priemonių šiam turtui antstolė negalėjo imtis, nes skola yra ne jos vienos, o solidari abiejų sutuoktinių ir vienu metu gali būti taikoma tik viena priverstinio vykdymo priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas, yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė įgyta paveldėjimo būdu, tačiau tai nepanaikina jos, kaip solidariosios skolininkės prievolės grąžinti išieškotojui skolą pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Konstatavo, jog įvykdžius išieškojimą tik iš vieno solidaraus skolininko turto, pastarasis gali reikalauti iš kito solidaraus skolininko atlyginti už jį sumokėtą skolos dalį. Pareiškėjos teiginius dėl galimo tik vienos priverstinio vykdymo priemonės taikymo laikė nepagrįstais, nes įstatymas numato galimybę taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Pripažino antstolę pagrįstai skolos išieškojimą nukreipus ir į pareiškėjai priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą, nes byloje nėra duomenų, jog vykdant išieškojimą iš pensijos skola gali būti išieškoma per 6 mėnesius.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. G. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Nurodo, jog pagal antstolės patvarkymus vyksta reguliarūs pinigų išskaitymai solidariai skolai padengti iš abiejų skolininkų V. N. G. ir S. G. senatvės pensijų. Teigia, kad suinteresuotas asmuo DNSB „Šlaitas“ neturėjo ir neturi jiems pretenzijų dėl dengiamos skolos. Nurodo, kad antstolė jai nepranešė apie kitą skolos išieškojimo būdą, t.y., kad bus skelbiamos turto varžytynės. Mano, jog toks antstolės veiksmas dėl turto pardavimo iš varžytynių yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolė A. M., DNSB „Šlaitas“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2012-03-19 antstolės A. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0104/12/00401 pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2012-02-22 išduotą vykdomąjį raštą dėl solidarios skolos išieškojimo iš S. G. ir V. N. G. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šlaitas“ naudai (vykd. b. Nr. 0104/12/00401; b. l. 1-2, 4). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2015-05-11 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė A. M. informavo skolininkę S. G. ir išieškotoją DNSB „Šlaitas“ apie 2015-05-11 skelbiamas areštuoto turto - 3,05 ha ploto žemės sklypo, elektronines varžytynes (vykd. b., b. l. 194-196).
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 664 straipsnio nuostatos nustato išieškojimo eiles iš fizinio asmens turto (piniginių išmokų, kitų pajamų arba kilnojamojo bei nekilnojamojo turto), o 666 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 663 straipsnio 1 dalis nustato, jog skolininkui pateikus antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą. Byloje nustatyta, jog skolos išieškojimas vykdomas iš S. G. gaunamos pensijos, todėl kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl priverstinio skolos išieškojimo būdo pakankamumo, vykdant išieškojimą iš skolininkų gaunamų pensijų, nes skolos išieškojimas per 6 mėnesius iš skolininkų nėra galimas, todėl išieškojimas pagrįstai nukreiptas į apeliantei priklausantį turtą (CPK 624 str.). Tai, kad išieškotojas – suinteresuotas asmuo DNSB „Šlaitas“ nereiškia jokių pretenzijų dėl gaunamų sumų dydžio, nesuteikia pagrindo antstolei A. M. netaikyti kelių priverstinio vykdymo priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, todėl jų nekartoja.
Civilinio proceso kodekso 338 straipsnio nuostatos numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Atskirojo skundo turiniui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir apeliaciniam skundui (CPK 306 str.). CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad skunde turi būti nurodytos kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Atskirajame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-06-02 skundu pareiškėja S. G. nesutiko su antstolės A. M. veiksmais, paskelbiant elektronines varžytynes, motyvuodama areštuoto turto negalimumu parduoti varžytynėse ir priverstinių vykdymo priemonių taikymo ribojimu (b. l. 5-6). Atskirajame skunde apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia aplinkybe, kad antstolė A. M. jos neinformavo apie numatomas elektronines varžytynes, kas turto pardavimą iš varžytynių daro neteisėtu (b. l. 23-24). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajam skunde nurodyta aplinkybė nebuvo vertinta pirmosios instancijos teisme, todėl spręsti teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į nurodytą naują aplinkybę, neturi teisinio pagrindo (CPK 312 str.).
Dėl paminėto, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.