Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. U. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-1476-985/2019, suinteresuotas asmuo A. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad teisme 2019 m. kovo 6 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1476-985/2019 pagal A. U. ir M. U. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje 2019 m. kovo 6 d. sprendimu (toliau – sprendimas) patvirtinta šalių 2019 m. sausio 29 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis). Nustatyta, kad sutarties 6 punkte 6.4. – 6.7. papunkčiuose ir 7-11 punktuose šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su šalių sūnumi M. U., gimusiu 2016 m. balandžio 29 d., tvarkos:

„6.4. Sutuoktinis M. U. bendrauja su sūnumi kas antrą nelyginį metų savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 17 val., su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus;

6.5. Sutuoktinis M. U. kartu su sūnumi švenčia kas antrą lyginį sūnaus gimtadienį, pasiimdamas vaiką 10 val., iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus, jeigu vaiko gimimo diena - darbo diena, tai sutuoktiniui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 19 val.;

6.6. sūnus su sutuoktine ir sutuoktiniu šventes praleidžia tokia tvarka:

• poriniais metais - su motina;

• neporiniais metais- su tėvu.

6.7. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) ir šv. Velykas:

• poriniais metais - su tėvu;

• neporiniais metais- su motina.

7. sūnus su tėvu kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama - motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį);

8. vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.;

9. jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį. Jei sutuoktinis vėluoja pasiimti sūnų nustatyta tvarka daugiau kaip valandą, tokiu atveju tos dienos bendravimo tvarka negalioja;

10. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

11. atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra, dalinant atostogas į dvi lygias dalis. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su kita šalimi kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja; vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant abiejų tėvų sutikimui.“. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Pareiškėjas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad A. U. nevykdo susitarimo sąlygų dėl nustatytos bendravimo tvarkos, manipuliuoja. Suinteresuotas asmuo A. U. pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, nes tai nebuvo įmanoma padaryti dėl pareiškėjo darbo grafiko. Nurodė, kad susitikdavo su vaiku bendru nutarimu arba kada norėdavo vaikas, dažniausiai jie susitardavo tarpusavį telefonu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas konkrečiai (kada ir kokiais veiksmais) nenurodė kaip suinteresuotas asmuo nevykdo sprendimu patvirtinto sutarties sąlygų dėl vaiko bendravimo su tėvu. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai traktuojamos kaip suinteresuoto asmens taikos sutarties sąlygų nevykdymas.

Vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką jų vykdymą, bet ir vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs abiejų - pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes sprendžia, kad abu tėvai nevisiškai įgyvendina savo pareigą kooperuotis dėl bendravimo su vaiku vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes bei motyvus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo piktybiškai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties ar kad sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos realiai buvo netinkamai vykdomas išimtinai dėl suinteresuoto asmens A. U. kaltės, todėl, pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkinamas (CPK 646 straipsnis).

Išaiškintina, kad esant šalių nesutarimams dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, darbo grafikui neleidžiant bendrauti pagal sutarties nuostatas ir nepavykstant susitarti, jie turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pakeitimo. Pažymėtina, kad tėvai pirmiausia turėtų stengtis atsižvelgti į vaiko interesus bei prigimtinės vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais ir stengtis vaiko interesų nenaudoti galimiems tarpusavio konfliktams dėl bendravimo tvarkos spręsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646–647 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. U. prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.