- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-333-357/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 121.18
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. ieškiniu prašė iš atsakovo R. Š. priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurios patikslintas dydis sudaro 13513,13 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – D. Š. iš R. Š. priteisė 7087,26 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 557 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal šalių susitarimą gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko D. Š. nuosavybėn, tačiau atsakovas R. Š. liko jame gyventi dar pusę metų nuo D. Š. asmeninės nuosavybės teisės į nekilojamąjį daiktą įregistravimo. Atsakovas R. Š. turėjo elgtis atsakingai, kad nebūtų padaryta žala kito asmens – ieškovės turtui. Atsakovas išsikeldamas iš namo 2008-06-01 turėjo pranešti apie išsikėlimą ieškovei ir perduoti turtą, tačiau R. Š. nepranešė ieškovei apie išsikėlimą iš gyvenamojo namo. Ieškovei D. Š. nuvykus į gyvenamąjį namą po R. Š. išsikėlimo, antstolė užfiksavo gyvenamajam namui padarytus pakenkimus – šlapias sienas, lubas ir grindis ir kt. Ieškovės aiškinimą, kad gyvenamasis namas buvo užlietas naujai, vienu užliejimu, patvirtino liudytojai L. G. , V. B. , R. B. , bei nuotraukos. Atsakovas R. Š. pripažino iš namo išsivežęs hidroforą, t. y. jis sugadino namo vietinio vandentiekio sistemą. Ieškovė D. Š. , patekusi į gyvenamąjį namą, rado betonu užpiltus kanalizacijos vamzdžius, t. y. sugadintą namo kanalizacijos sistemą. Visi liudytojai, tame tarpe ir R. Š. pakviesti liudytojai R. S. ir G. S. paaiškino, kad prieš R. Š. išsikėlimą iš gyvenamojo namo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemos veikė. Šių parodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad šios sistemos buvo sugadintos R. Š. paliekant gyvenamąjį namą.
Teismas nurodė, kad ieškovei D. Š. padarytos žalos dydis yra apskaičiuotas Lokalinėje sąmatoje, ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimo 13513,13 Lt, t. y. žalą nurodytą sąmatos eilutėse Nr. 4-11 – dėl patalpų perdažymo, 13-15 – dėl antro aukšto virtuvės remonto, 24-25 – dėl naujo hidroforo įrengimo, 28-36 – dėl radiatoriaus, kanalizacijos vamzdžių keitimo. Visų šių darbų atlikimo su medžiagomis ir mechanizmais suma sudaro 4719,39 Lt, iš to skaičiaus už darbą paskaičiuota suma 3229,75 Lt. Darbai yra apmokami 31 % soc. draudimo mokesčiu, kas sudaro 1001,22 Lt. Gaunama 5720,61 Lt žalos atlyginimo suma, kuri apmokestinama 18 % PVM mokesčiu, t. y. 1029,71 Lt, todėl bendra žalos atlyginimo suma priskaičiuojama 6750,31 Lt. Sąmatoje nurodytos papildomos sumos – pelnas, statybinės išlaidos, pridėtinės išlaidys yra nepriteistinos, nes kai kurie darbai jau yra atlikti, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad šios išlaidos buvo turėtos. Ieškovė sumokėjo už R. Š. sunaudotą elektros energiją 136,95 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Ieškovė pagrįstai kvietė antstolę, kad būtų užfiksuotos faktinės aplinkybės ir sumokėjo jai už darbą 200 Lt, ši suma priteistina iš atsakovo.
Teismas pažymėjo, kad CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi tarp šalių yra ginčas dėl priklausančios mokėti sumos, todėl šios palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kai bus neginčijama žalos atlyginimo suma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą dalyje, kuria iš R. Š. priteista 7087,26 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 557 Lt bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinę žalą privalėjo konstatuoti, kuo pasireiškė apelianto neteisėti veiksmai, nustatyti, ar iš viso yra padaryta žala gyvenamajam namui, ar žala tikrai atsirado būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų, konstatuoti, kokiais apelianto veiksmais buvo padaryta žalos, ar apeliantas yra kaltas dėl namo trūkumų, nurodyti faktus, kuriais remiantis buvo nustatytos aplinkybės, lėmusios apelianto civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Remiantis minėtu reglamentavimu, ieškovė turėjo pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, jog jos reikalaujama turtinė žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, buvo jų pasekmė, o ne remtis tik prielaidomis. Tuo tarpu bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala namui buvo padaryta būtent apelianto neteisėtais veiksmais, priešingai, byloje esantys įrodymai rodo, kad namo trūkumai nėra apelianto veiksmų rezultatas.
Ieškovei priklausantis namas yra senos statybos. Per ilgą laiką namas nebuvo rekonstruotas ar kitaip kapitališkai remontuotas. Akivaizdu, jog per daugelį metų namo konstrukcijos bei įrengimai yra pasenę, natūraliai susidėvėję, reikalaujantys remonto bei atnaujinimo. Dar apeliantui gyvenant su ieškove santuokoje abiems buvo žinoma, jog namo kaminas yra su aptrupėjusiomis plytomis, prie kamino dažnai nubėgdavo vanduo. 2008 m. birželio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė Eurika Rulienė būtent ir konstatavo, kad kaminas iš vieno šono yra su nutrupėjusiu tinku bei aptrupėjusiomis plytomis. Šių svarbių aplinkybių pirmosios instancijos teismas ginčo teisingam sprendimui neaptarė ir neįvertino. Gyvendami kartu apeliantas su ieškove buvo įsikūrę pirmame namo aukšte, o antrojo beveik nešildydavo, dėl ko normaliai nešildomose patalpose lubos bei sienos nuolat būdavo drėgnos. Apie tai, jog name buvo ir kitų nuo ilgos jo eksploatacijos atsiradusių pakenkimų paliudijo ir liudytojas L. G. , ieškovės prašymu name atlikęs santechnikos darbus. Darytina išvada, kad sename, kapitališkai nesutvarkytame name buvo ne vienas potencialus šaltinis, niekaip nesusijęs su apelianto veiksmais, lėmęs namo būklės blogėjimą. Tai, kad 2005 metais veikė kanalizacija, kaip nurodė liudytoja S. V. , neįrodo, kad kanalizacija užsikimšo dėl apelianto neteisėtų veiksmų.
Ieškovė žinojo, jog 2008 m. birželio 1 d. apeliantas turėjo išsikraustyti iš namo, tačiau ji tada nesikreipė į apeliantą dėl namo priėmimo, o vėliau nuvyko į namą jau ne viena, o su antstole. Aplinkybės, kad ieškovė į namą iš karto vyko jau su antstole, nors tokiam veiksmui nebuvo jokių priežasčių, pirmosios instancijos teismas visumoje su kitais įrodymais be pagrindo nevertino. Be pagrindo teismas iš apelianto priteisė 200 Lt ieškovės išlaidų už antstolės darbą.
Nė vienas liudytojas neparodė, kad būtent apeliantas sugadino vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti tokią išvadą remiantis liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti ir asmenį, sudariusį namo remonto sąmatą, kuria remiantis teismas skaičiavo turtinę žalą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą faktinių aplinkybių dalyje netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialines teisės normas, todėl kolegija vertindama faktines bylos aplinkybes bei teisės taikymą sprendimą pakeičia.
Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sutinka padengti skolą už suvartotą elektros energiją 136,95 Lt ir pripažįsta name buvusį hidroforą (vandens siurblį) išėmęs bei išmetęs, o išsikeldamas iš namo vandens siurblio neatstatęs į pirminę padėtį (b.l.79). Ieškovė nurodė, kad dėl vandens siurblio trūkumo neveikė vietinio vandentiekio sistema, todėl turėjo pirkti naują. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje hidroforo (vandens siurblio) vertė nurodoma 685 Lt, montavimas 203,76 Lt, tačiau iš byloje esančio vandens siurblio pirkimo kvito matyti, kad ieškovė jį pirko už 431 Lt (b.l.47). Atliktų santechnikos darbų sąraše nėra vandens siurblio montavimo kainos, pateiktoje lokalinėje sąmatoje yra preliminari montavimo kaina 203,76 Lt, o liudytojas L. G. nurodė montavęs hiodroforą (b.l.95). Todėl kolegija vertina, kad vandens siurblio montavimo darbai atlikti ir jų vertė nustatytina pagal ieškovės pateiktą sąmatą (b.l. 42,45).Tokiu būdu, kolegija šioje dalyje keičia sprendimą ir iš atsakovo priteisia ieškovei skolą už elektros energiją, nuostolius už vandens siurblį (vertę), montavimo darbų vertę - viso 771,71 Lt.
Bylos dokumentais nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2007m.lapkričio 14d. sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ieškovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise priteistas gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. Š. priteista 100 000 Lt kompensacija už bendrą sutuoktinių turtą ir sprendimu nustatyta teisė neatlygintinai naudotis pastatais bei prievolė išsikelti iki 2008m. birželio 1d.(b.l.8).Be to nurodyta, kad D. Š. neturi jokių turtinių pretenzijų atsakovui. Šalių parodymai ir kita bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas įvykdė sprendimą gera valia ir išsikėlė iš pastato iki 2008m. birželio 1d.(b.l.79,93).Nepagrįstas ieškovės motyvas, kad atsakovas turėjo rašytiniu aktu perduoti patalpas, raktą ar atlikti kitus veiksmus, nes perdavimo būdas yra šalių susitarimo reikalas. Bylos įrodymai leidžia spręsti, kad po 2007m. lapkričio 14d. teismo sprendimo įsiteisėjimo pastato būklė nebuvo įvertinta, ieškovė D. Š. nebuvo atlikusi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros ir perdavusi pastatą rašytiniu aktu naudotis atsakovui. Nėra byloje duomenų, kad šalys tarėsi raštu ar žodžiu dėl pastato perdavimo bei grąžinimo būdo, be to D. Š. pripažino neatvykusi iki 2008m.birželio 1d. termino perimti pastatų. Teismo motyvas, kad atsakovas išsikeldamas turėjo perduoti turtą aktu nėra teisingas, nes nesant šalių kitokio susitarimo ir civiliniuose santykiuose taikant protingumo kriterijų, šalys kokiu būdu turtą perdavė tokiu būdu ir turėjo grąžinti t.y. konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Civilinis procesas leidžia šalims teismo sprendimą įvykdyti geruoju t.y. vienai šaliai išsikeliant su daiktais iš patalpų, o kitai šaliai galint patekti ir disponuoti patalpomis. Antstoliai vykdo tik priverstinį sprendimo vykdymą ir šiuo atveju geruoju įvykdžius sprendimo įpareigojimą išsikelti bei išsikėlus su daiktais iš pastatų, kreiptis į antstolius atsakovas neprivalėjo.
Apeliantas pagrįstai grindžia skundo argumentus, kad teismas sprendime neanalizavo ir nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų numatytų CK 6.245 – 6.248 straipsniuose kurioms esant atsiranda pareiga atlyginti žalą (nuostolius). Byloje neįrodyti atsakovo R. Š. neteisėti veiksmai dėl kitų ieškinyje nurodytų nuostolių padarymo, nes ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių kokiais atsakovo veiksmais padaryta žala turtui, kuo šie veiksmai pasireiškė bei kokį priežastinį ryšį turėjo namo būklės pablogėjimui. Byloje yra išsakyta tik ieškovės ir liudytojo V. B. prielaida, kad iš namo palėpės per žarną specialiai paleistas vanduo ar tyčia cementu užpilti vamzdžiai ir ši prielaida yra nelogiška bei visiškai neįrodyta. Ieškovė neįrodė, kad 2008 m. birželio 16d.(b.l.15) nustatytas patalpų stovis atsirado dėl atsakovo patalpų eksploatavimo ir per sprendime nustatytą laikotarpį. Iš nekilnojamojo daikto registracijos pažymėjimo, turto vertinimo išvados, prijungtos civilinės bylos matyti, kad gyvenamasis namas senos statybos, nerekonstruotas ir kapitališkai neremontuotas, fotonuotraukose matyti seni, sutrūniję vamzdžiai (b.l.84). Liudytojai G. S. ir R. S. parodė, kad sienos, lubos, kaminas buvo sutrupėję bei drėko iki ginčo laikotarpio, sienos klijuotos senais tapetais, buvo reikalingas remontas. Ieškovė neneigė aplinkybės ir liudytojai V. B. , R. B. patvirtino, kad antras aukštas buvo negyvenamas ir nešildomas. 2007 05 23 nustatant turto vertę fotonuotraukose matyti tapetais klijuotos sienos, kurios per laiką iki 2008m.birželio mėnesio galėjo sudrėkti dėl natūralių medžiagų susidėvėjimo procesų, bet ne dėl atsakovo tyčinių veiksmų. Apeliantas pagrįstai motyvuoja, kad kapitališkai nesutvarkytame name daugelis priežasčių lėmė namo būklės blogėjimą.
Ieškovė šioje reikalavimo dalyje neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo veiksmų kuriuos įstatymai draudžia atlikti, žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės. Kolegija pasisako ir dėl ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio bei apimties nepagrįstumo. Dalį žalos ieškovė prašo priteisti pagal lokalinę sąmatą pateiktą P.Račkausko įmonės, kuri yra preliminari, sudaryta atsitiktinės įmonės su kuria nėra paslaugų atlikimo sutarties, neatlikus kelių paslaugas atliekančių įmonių apklausos ir įkainiai ženkliai skiriasi nuo pateiktų I.Šimkaus įmonės įkainių (b.l.40,45). D. Š. pateikė įrodymus apie atliktą patalpų remontą - I.Šimkaus įmonės atliktų santechnikos darbų sąrašą, tačiau kolegija konstatuoja, kad neįrodžius CK 6.245 str. nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, atsakovas R. Š. neprivalo atlyginti šių ieškovės išlaidų.
Tokiu būdu, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas pakeistinas.
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 str. pagrindais. Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ieškovei priteistinos 0,57 procento nuo 1296 Lt bylinėjimosi išlaidų; apeliacijoje – atsakovui priteistina 90 procentų nuo sumokėto 212,65 Lt žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidų kvitas nepateiktas apeliacijoje, todėl šios išlaidos apeliantui nepriteistinos. Iš šalių priteistinos valstybei išlaidos pirmosios instancijos teisme ir apeliacijoje, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Priteisti ieškovei D. Š. iš atsakovo R. Š. 771,71 litus (septynis šimtus septyniasdešimt vieną litą 71 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir 73,87 litus (septyniasdešimt tris litus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš D. Š. 190,98 litus (šimtą devyniasdešimt litų 98 ct) R. Š. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš D. Š. 10,97 litus iš R. Š. 10,97 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.