Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. ir atsakovo UAB “Šiaulių naujienos” apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-380-124/2007 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Uždarajai akcinei bendrovei “Šiaulių naujienos” dėl garbės ir orumo, privataus gyvenimo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t.y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba jos buvo kitokios. Atsakovo skelbiami duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės - jokių įsipareigojimų ieškovė netinkamai nevykdo. Atsakovo paskleisti duomenys, kad ieškovė netinkamai vykdo savo įsipareigojimus reiškia tai, kad ieškovė yra teisės pažeidėja. Kadangi atsakovas nekonkretizavo pažeidimų, asmenys gavę tokią informaciją, ieškovę gali laikyti įvairių teisės šakų pažeidėja. Asmens paskelbimas pažeidėja ir tokių duomenų nuolatinis platinimas spaudoje žemina ieškovės garbę ir orumą. Atsakovas skleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, paskelbė ir ieškovės asmeninius duomenis, gyvenamosios vietos adresą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovės teisę į privatumą, numatytą Konstitucijos 22, 24, 25 straipsniuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. LR CK 2.24 str. 2 dalis numato, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo arba turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad atsakovas žinojo apie paskelbtų duomenų neatitikimą tikrovei, nes nei po pirmojo, nei po antrojo ar trečiojo kreipimosi nenustojo skleisti šių duomenų. Tai patvirtina, kad atsakovas tyčia skleidė šiuos duomenis. Atsakovas šiuos duomenis skleidė turėdamas tikslą ieškovę pažeminti, sugriauti jos reputaciją visuomenėje, todėl privalo atlyginti tokiu piktnaudžiavimu ieškovei padarytą žalą. Skleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovės reputacijai padaryta didelė žala, dėl to ji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, negalėjo susirasti darbo.

Ieškinio dalį dėl 2004 m. balandžio 3 d. - 2006 m. gegužės 29 d. publikacijų, teismas atmetė, nes manė, kad faktai egzistavo tikrovėje ir paskelbtos žinios nežemina ieškovės garbės bei orumo. Šios kategorijos bylose, tam kad būtų ginama ieškovo garbė ir orumas, būtina nustatyti tokią juridinę reikšmę turinčių faktų visumą: žinių paskleidimo faktą, faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą, faktą, jog paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbė ir orumas ginami tik jeigu nustatoma šių faktų visuma.

Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar egzistuoja tikrovėje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 1992-12-02 iki 2002-06-10 d. dirbo pas atsakovą vyr. finansininke, prisiėmė pareigą tinkamai, laikantis norminių aktų, tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą.

Šiaulių apskrities VMI atliko atsakovo finansinės veiklos patikrinimą ir 2003 m. rugsėjo 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 6324-03-31-569, kuriame buvo konstatuota, kad atsakovo buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, LR Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo bei kitų norminių aktų kai kurias nuostatas. Mokesčių administratorius nustatė, kad ieškovė netinkamai atliko savo, kaip vyr. finansininkės pareigas, nepagrįstai sumažindavo apmokestinamas pajamas, neišskaičiuodavo mokesčių ir pan. Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ieškovė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir nuteista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymo "Dėl amnestijos“. 1 str. 1 d. 2 p. ji buvo atleista nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Šiaulių apygardos teismo BBS teisėjų kolegija 2005 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, palikdama nuosprendį nepakeistą.

LR CK 2.23 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu.

Gyvenamoji vieta yra vienas iš asmens duomenų, kurių tvarkymą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Gyventojų registro įstatymas bei Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nuostatai. Pastarųjų nuostatų VI.39 p. numato, kad asmens registro duomenys yra vieši, išskyrus asmens kodą, gyvenamąją vietą ir duomenys nurodyti šių nuostatų 15.11punkte. Tai rodo, jog norminiai aktai gyvenamosios vietos paviešinimą saugo daugiau, negu kitus duomenis, tai laiko privataus gyvenimo dalimi. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skleidžiama be sutikimo tuo atveju, jei tai nedaro žalos asmeniui. Akivaizdu, kad toks viešinimas ieškovei darė žalą, ieškovė tuo metu buvo bedarbė, buvo įskaitoje asmenų, siekiančių gauti darbą, tai leido identifikuoti kaip konkretų asmenį. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovė leido skelbti visuomenės informavimo priemonėse savo gyvenamosios vietos adresą ar buvo jį paviešinusi viešai ir nesant visuomenės intereso tai žinoti, teismas tai pripažino privataus gyvenimo pažeidimu.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo tvarkos. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti, kas yra tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimo užsakovas, o 2006-06-01 - prašydama tai paneigti. Yra neaišku, kuo remiantis teismas sprendime nurodė, kad išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka privaloma dėl visų publikacijų. Įstatymas numato, kad turi būti prašoma paneigti paskleistus duomenis (kas ir buvo padaryta), o ne kiekvieną tapačių duomenų paskleidimo atvejį. Tai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo paskelbti duomenys atitinka tikrovę, nes mokesčių administratorius 2003 metais patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant įstatymus. Teismo nurodyti atvejai, kurie tarsi patvirtino atsakovo skelbtų duomenų tikrumą, įvyko daug anksčiau, nei buvo skelbti duomenys.Visi buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai buvo padaryti 1996-2001 metais, todėl pagrindo atsakovui skelbti, kad ieškovė 2006 metais netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, nebuvo. Pareiga atlyginti atsakovui nuostolius atsirado tik 2006 m. gegužės 30 d., įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai ir nustačius atsakovui mokėtiną nuostolių dydį.

LR CK 2.23 str. 1 dalis numato, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Atsakovas, skleisdamas tikrovės neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis, paskelbė jos asmeninius duomenis, gyvenamosios vietos adresą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovės teisę į privatumą.

Teismo motyvas, kad atsakovas, paskelbdamas ieškovės adresą, pažeidė teisę į privatumą, yra nepagrįstas, kadangi A. B. adresą nurodyti buvo būtina. Tuo pačiu vardu ir pavarde gali būti keli asmenys, o nenurodžius papildomų duomenų, galima suprasti, kad informacija skelbiama ne apie tą asmenį, apie kurį ketinta tą informaciją paskelbti. Asmens deklaruota gyvenamoji vieta ir netgi asmens kodas yra nurodyti viešuose registruose, kurį administruoja Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Ieškovės adresas daug kartų buvo skelbtas viešai telefonų knygose “Šiaulių apskritis”.

LR CK 2.23 str. 3 d. numato, kad galima skleisti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, jeigu tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovės įvykdytą nusikalstamą veiką, visuomenės interesas tokią informaciją žinoti buvo. Asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad visuomenė turi teisę žinoti apie asmens netinkamos pareigos vykdymą.

Teismas nepagrįstai netaikė LR CPK 93 str. 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo ir nepagrįstai ieškovei priteisė visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgdamas į tai, kad didžioji reikalavimų dalis buvo atmesta.

Ieškovė nesilaikė imperatyvių LR CK 2.24 str. 2 d. nuostatų dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos toje ieškinio dalyje, kurioje reikalaujama pripažinti neatitinkančiais tikrovės duomenis, paskelbtus laikraštyje “Šiaulių naujienos” 2006-06-05, 2006-06-12, 2006-06-19, 2006-06-26, 2006-07-10, 2006-07-17. Beje, nuo 2006m. liepos 10 d. ir 17 d. publikacijų iki ieškinio pateikimo 2006-07-19 praėjo mažiau laiko, nei LR CK 2.24 str. 2d. nustatytas 14 dienų terminas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Faktinę aplinkybę, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų, patvirtina rašytiniai įrodymai, o taip pat įsiteisėję teismų sprendimai baudžiamojoje ir civilinėje byloje. Ieškovė savo darbines pareigas atliko netinkamai, buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai, t.y. nevykdė savo, kaip vyr. finansininkės, prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko laikraštyje “Šiaulių naujienos” buvo išspausdintas teiginys, kad A. B. nevykdo savo įsipareigojimų. LR CPK 182 straipsnio 2 ir 3 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje ar administracinėje byloje ir asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta yra nurodyti viešame registre, kurį administruoja Gyventojų registro tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos. Asmens privataus gyvenimo dalis nėra informacija, skelbiama viešuose registruose, nes jame paskelbta ji tampa vieša, be to, ji viešai skelbiama tam, kad būtų prieinama kitiems suinteresuotiems asmenims. Subjektinė teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti, nes tais atvejais, kai informacijos apie privatų gyvenimą skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti, galimas šios teisės ribojimas.

Atsakovo laikraštyje paskelbti duomenys buvo pateikti kaip trečiųjų asmenų užsakytas skelbimas ir iš jų negalima suprasti, kad ieškovė 2004 m. buvo nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Šiuos duomenis galima buvo suprasti taip, kad ieškovė 2006 metais nevykdė finansinių įsipareigojimų ir ne UAB “Šiaulių naujienoms”, bet trečiajam asmeniui. Tuo tarpu ieškovė 2006 metais jokių nusikalstamų veikų nepadarė.

Privataus asmens teisės yra ginamos, kai nustatoma, jog informacija apie asmens privatų gyvenimą yra paskelbta be asmens sutikimo ir nesant teisėto visuomenės intereso. Apie informacijos skleidimo visuomenei svarbą negalima net kalbėti, nes iš atsakovo pasirinkto duomenų skleidimo būdo, tokios informacijos, kaip neva teigia skleidęs atsakovas, visuomenė negavo. Ieškovė nėra viešas asmuo, neužsiima verslu, buvo bedarbė. Atsakovas duomenis skelbė siekdamas kaip galima labiau sumenkinti ieškovės garbę ir orumą. Tuo tarpu LR CL 2.23 str. draudžia informaciją naudoti piktnaudžiaujant, siekiant pakenkti asmeniui draudžiama skleisti net ir tikrovę atitinkančią informaciją.

Ieškovei kreipiantis į teismą, jai nebuvo žinoma ką atsakovas turėjo omenyje, skelbdamas, kad ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų. Atsakovo neteisėti veiksmai suponavo situaciją, kad tik kreipdamasi į teismą ieškovė galėjo sužinoti, apie kokių ieškovės įsipareigojimų nevykdymą skelbia atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Atsakovo UAB ,,Šiaulių naujienos” apeliacinio skundo motyvai, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės gyvenamosios vietos paskelbimas yra teisės į privatumą pažeidimas, ir kad pernelyg plačiai traktavo privataus gyvenimo sąvoką, atmestini. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis norminiais aktais, pagrįstai nurodė, kad gyvenamoji vieta yra vienas iš asmens duomenų, kurių tvarkymą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Gyventojų registro įstatymas bei Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nuostatai. Būtent šių nuostatų 39 punktu asmens gyvenamoji vieta yra priskiriama prie neviešų asmens duomenų, asmuo turi teisę į tokių duomenų paviešinimo apsaugą. Atsakovo teiginiai, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra vieši duomenys, nes teisės teorijoje reiškiama tokia nuomonė, nelaikytini pagrįstais, kadangi neatitinka teisės aktuose įtvirtintų nuostatų.

Atsakovas, nurodydamas faktus, kad AB ,,Lietuvos telekomas“ telefonų knygose ,,Šiaulių apskritis“ buvo spausdinami duomenys apie B. P., B. R. gyvenamąsias vietas, šias aplinkybes laiko pagrindu pripažinti, kad ieškovė A. B. neprieštarauja duomenų apie ieškovės gyvenamąją vietą viešam paskelbimui. Šie atsakovo argumentai atmestini, kadangi kitų asmenų, nors ir artimų ieškovei, duomenys negali būti betarpiškai susiejami su pačia ieškove.

Atsakovo nurodomo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvai yra susiję su asmenų, atliekančių viešo pobūdžio veikas (valstybės bei savivaldybių pareigūnų ir tarnautojų veikla, susijusi su valstybės bei savivaldybių valdžios ir valdymo funkcijų įgyvendinimu), teisėmis, operatyvinės veiklos subjektų galimybėmis kištis į privatų asmens gyvenimą. Tuo tarpu ieškovės A. B. ir atsakovo UAB ,,Šiaulių naujienos” teisinis statusas ir ginčijami santykiai iš esmės yra kitokio pobūdžio, ir šiuo atveju atsakovo nurodyti motyvai nėra tinkamai interpretuojami.

Tikslus ir objektyvus neturtinės žalos įvertinimas dažniausiai yra neįmanomas, kadangi neturtinė žala yra subjektyvaus pobūdžio – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita (LR CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į neturtinės žalos bei jos įvertinimo specifiką, pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis, vertintinas kaip iš esmės atitinkantis patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį bei jų pobūdį, nepažeidžiantis įstatyme nustatytų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Atsakovo apeliacinio skundo motyvai bei reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme laikytini kaip analogiškų reikalavimų pateikimas, kurie jau buvo išspręsti bylos nagrinėjimo pirmojoje teismo instancijoje metu. Šiuo klausimu yra priimta 2007-01-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis, kuri per nustatytą terminą apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, nurodant, kad prašymai paneigti atsakovo paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis pilnai atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus bei išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką, atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nuostatomis (LR CK 2.24 str.), Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo medžiaga, pripažindamas, kad ieškovė tinkamai nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir ne dėl visų publikacijų kreipėsi į atsakovą. Įstatymas nenumato išimčių dėl prašymų pateikimo paneigti asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis tais atvejais, kuomet duomenys paskelbiami ne vieną, o kelis kartus. Dėl kiekvienos publikacijos būtina pateikti prašymą dėl paneigimo, kas sudaro išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos įgyvendinimą, ir tik visuomenės informavimo priemonei atsisakius paskelbti paneigimą per nustatytą terminą, įstatymas numato galimybę asmeniui kreiptis į teismą (LR CK 2.24 str. 4 d.).

Ieškovės nurodyti motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai nepripažino atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais garbę ir orumą, laikytini nepagrįstais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos aktų, Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo nutarties pagrindais konstatuota, kad ieškovė, dirbdama atsakovo įmonėje, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, atliko nusikalstamą veiką, dėl netinkamo ieškovės darbinių pareigų įvykdymo atsakovas patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės skola atsakovui atsirado ir egzistavo publikacijų paskelbimo laikotarpiu, pati paskelbimo forma buvo etiška, todėl paskelbti duomenys nelaikytini neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais garbę ir orumą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, neatsiranda pagrindas įpareigoti atsakovą paneigti paskelbtus duomenis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantų nurodytais argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Šiaulių naujienos” ieškovei A. B. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Šiaulių naujienos” 7,08 Lt (septynių litų, 8 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.